2016 m. spalio 4 d., antradienis

Nr 01. Prano dialogai


Vakar jau buvau paskelbęs šį tekstą, bet paskui ištryniau, nes pagalvojau, jog galiu būti neteisingai suprastas. Bet ką aš čia kalbu - aš ir taip bet kuriuo atveju būsiu suprastas ne taip, kaip norėčiau. Visiems taip nutinka. Šitais dialogais aš pabandysiu atsakyti į tam tikrus klausimus, kurie galėjo kilti jums skaitant mano istorijas, kai ką paaiškinsiu, pasiteisinsiu. Ir apskritai, papildysiu. O kad būtų man lengviau ir smagiau, nusprendžiau tai atlikti interviu forma, tarsi aš pats betarpiškai imčiau iš savęs interviu. Tai sugalvojau dar prieš mėnesį ir buvau nutaręs, jog kai baigsiu rašyti istorijas, paleisiu šituos dialogus - aliuzija į Platono dialogus. Kadangi kartais mano juokeliai būna ne visiems suprantami, reikėtų gerai įsiskaityti ir ne viską suprasti tiesmukai.
Tiesiog toliau žaidžiu gyvenimą. Žinote, kaip būna... Autorius išleidžia knygą, o paskui susitikinėja su skaitytojais ir gerbėjais - atsakinėja į jų klausimus. Knygos neišleidau, šis blog'as ne ką blogesnis už pačią blogiausią knygą. Juk yra ir iliustracijos, ir tekstai netgi be cenzūros, ir netgi be korektūros, ir netgi su visomis klaidomis - geriau nei knyga.Dar būtų gerai, jog ir honorarą gaučiau. Bet man sako, jog Lietuvoje rašytojas negali išgyventi vien iš rašymo - turi eiti prie Aušros vartų... Nebent tu būtum amžinatilsi Ivanauskaitė. Tačiau aš lyties keisti nesiruošiu ir jokioms vaivorykštėms nepritariu. Taip sakyti nėra populiaru, bet juk aš ir neesu populiarus.

Pakalbinkime žymūjį ir nenuilstantį pysorių Praną šarpnickį.
Žurnalistas: Ar sutiktumėte atsakyti į keletą klausimų?
Pranas: Man visad smagu pasikalbėti su protingu žurnalistu. Nors tai nėra geras sumanymas, bet atsakysiu į jūsų klausimus. Bijau, kad šitas pokalbis pakenks mano gerai reputacijai: būsiu išjuoktas ir iš manęs pasityčios skaitytojai.
Žurnalistas: Kai rašėte tas begėdiškas istorijas apie savo gyvenimą, tai nieko nebijojote, a ne?
Pranas: Ten buvo visai kas kita. Galėjau pasislėpti už savo žodžių. O va taip, apsinuoginti prieš žurnalistą...
Žurnalistas: Nebijokite, aš ne gėjus...
Pranas: Prieš vyrus niekad neapsinuoginu.
Žurnalistas: Norite pasakyti, jog vasarą deginatės moterų pliaže?
Pranas: Aš jums to nesakiau.
Žurnalistas: Tada ar galima būtų ko nors Jūsų paklausti?
Pranas: Klauskite, tačiau tik "ko nors"... Į konkrečius ir nepatogius klausimus neatsakysiu.
Žurnalistas: Kaip jaučiatės po viso to?
Pranas: Po ko?
Žurnalistas: Ai, nesvarbu. Kitas klausimas
Pranas: Davai...
Žurnalistas: Kiek turite priklausomybių?
Pranas: Rūkau, geriu, rašau. Lakštingala negali nečiulbėti.
Žurnalistas: Na, čia jau klasiką cituojate, ponas.
Pranas: Eik tu nahui...
Žurnalistas: Kodėl keikiatės? Ar jums trūksta išsilavinimo ar kultūros.
Pranas: Man nieko netrūksta. Man patinka keiktis.
Žurnalistas: Ar jus galima pavadinti nepraustaburniu.
Pranas: Ne, negalima - rytais prausiuosi.
Žurnalistas: Bet ausų nevalote...
Pranas: Kai supratau, jog tai kenkia sveikatai, nustojau suvisam...
Žurnalistas: Jūs esate labai produktyvus šiuo metų laiku.
Pranas: Taip. Kaip melžiama karvė. Produktyvumas tik kyla.
Žurnalistas: Bet jeigu pažvelgtume į Jūsų istorijas...
Pranas: Ne "mes", o "jūs" - aš savo istorijų po dukart neskaitau.
Žurnalistas: Matosi - pilna gramatinių ir stiliaus klaidų.
Pranas: Klysti žmogiška, o aš juk žmogus, o ne koks nors ten litaunistas...
Žurnalistas: Netrukdykite užduoti klausimą. Jei pažvelgtume, tai pamatytume, jog ne visos 365-ios istorijos yra adekvačiai vertingos. Štai viena pirmųjų "Šalna" visiškai niekinė. Ji netgi ne istorija, o vienas sakinys ir video filmukas apie šalną.
Pranas: "Šalna" simbolizuoja, jog mano gyvenimas traukia vakarop.
Žurnalistas: Nu, gerai. Išsisukai nuo klausimo. Kodėl parašei istoriją apie tai kaip apsilankei žydų kapinėse? Turi ką nors bendro su žydais? Gal esi žydas?
Pranas: Ne, ne gerbiamas Goldšteinai...
Žurnalistas: Ša, nereikia minėti mano pavardės...
Pranas: Gerai, ponas Ickeli, aš tave pamokysiu...
Žurnalistas: Atsiprašau, aš ne Ickelis, o Bronšteinas.
Pranas: Gerbiamasai Bronšteine, kai ką nors rašai, būtinai reikia paminėti ir žydus. Jei sudarinėji almanachą būtinai įtrauk į jį ir žydų autorių.
Žurnalistas: O kodėl?
Pranas: O kodėl Hulivudo filmuose bent vienas herojus būtinai privalo būti negras, nors visi filmai apie žydų gyvenimą Niujorke ir Amerikoje, ir visi jie pastatyti žydų režisierių?
Žurnalistas: Tu kaip žydas: klausimu į klausimą. Gerai, ir nuo šito klausimo išsisukai.
Pranas. Tai tu nemoki paklausti.
Žurnalistas: Ar jūs nepagalvojote, jog rašydamas tas istorijas, esate asilas.
Pranas: Pagalvojau, bet priėjau prie išvados... Priėjau prie išvados, pažiūrėjau jai į akis, nusisukau ir nuėjau užsiimti naudingesniais dalykais, nei ginčytis su išvadomis. Su moterimis negalima ginčytis - jas reikia mylėti.
Žurnalistas. Nieko nesupratau... Gerai. Kitas klausimas. Kai kurias istorijas iliustravote visokiomis nešvankiomis moterų nuotraukomis - jums patinka tokios moterys?
Pranas: Nevadinkite moterų kiaulėmis...
Žurnalistas: Aš taip nesakiau...
Pranas: Sakėte. Pavadinote moteris nešvankiomis, o vokiškai švanke yra kiaulė.
Žurnalistas. Nusišnekate, gerbiamasis. Kiaulė vokiškai yra shwein - švain. Ir tokių, panašių nusišnekėjimų jūsų istorijose apstu, todėl jų ir neleidžia leidyklos knygų pavidalu.
Pranas: Aš nekaltas - nemoku vokiškai.
Žurnalistas: O manote, jei mokėtumėte vokiškai, jūsų rašliavas kas nors spausdintų?
Pranas: Taip. Vokietijoje.
Žurnalistas: Tai kokios jums moterys patinka?
Pranas: Vulgarios, nešvankios, pasileidusios, išdykusios ir jaunos žydaitės.
Žurnalistas: Tu vėl apie tuo žydus.
Pranas: Pasaulis be žydų būtų kaip patiekalas be prieskonių.
Žurnalistas: Kodėl jūs savo istorijose taip negailestingai tyčiojatės iš savęs, pašiepiate save?
Pranas: Kad neliktų vietos kitiems šaipytis.
Žurnalistas: Ar jūs cinikas?
Pranas: Ką tu sau leidi! Užduodi nekorektiškus klausimus! Eik lauk! Žžžžuralaliūūūga...

2 komentarai:

  1. Sveikinu,Pranai.Perėjai į naują lygį.Ir ačiū,kad sugrįžai.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aha, puiku...lauksiu kas vakara..

    AtsakytiPanaikinti