2016 m. spalio 9 d., sekmadienis

Nr 02. Prano dialogai


Žurnalistas atsragiai pravėrė duris, o aš nedelsdamas į jį paleidau batą. Išsisuko žaltys ir bėgdamas nuo priedangos prie priedangos artėjo prie manęs. Štai kas yra tikroji žurnalistika! Nebijoti žūti dėl tiesos.

Žurnalistas: Pašnekam apie politiką...
Pranas: Apie politiką ir religiją kalbėtis negalima - garantuotai kils kivirčas. O paskui bus boks-boks-boks... Bac ir kažkas nokdaune. Ir verkia, ir putojasi ir akimis žaibuoja, o žmona užlaužus rankas, bando sutramdyti kaip pasiutusį šunį, kad tas dėl kokio nors socialdemokrato neišgrąžintų kaimynui veido - o juk gėrė ką tik kartu bonkę prie stalo.
Žurnalistas: Už ką balsuosi?
Pranas: O kodėl klausi? Negi pats nežinau už ką balsuot. Paskambina man vakar draugas ir klausia: "Už ką balsuosi?"  Klausiu: "O kodėl klausi?" "Nežinau už ką balsuoti, tad ir klausiu..." Kadangi visi žino, jog esu protingas ir paprastai retai kada klystu, todėl manęs ir klausia. Draugui pasakiau, jog balsuosiu už ŠITUOS.
Žurnalistas: Tu balsuosi už šituos?!
Pranas: O ko tu stebiesi? Aš turiu savo galvą ir kartu su masėmis neinu. Nebalsuoju už- grožį, kaip vis dar moterėlės įpratusios. Gražus - vadinasi geras. Aš va gražus, bet aš nesu geras - aš nuėjęs į vaaldžią visus gimines pastatyčiau į gerus postus, vogčiau, daryčiau aferas ir kuo didesnes, tuo geriau, nes kai išvagi labai daug pinigų, nebelieka už ką mokėti atlyginimų visokiems STT tyrėjams, prokurorams... nes jiems ti pinigai jau būna sumokėti.
Žurnalistas: Supratau. Niekas tavęs niekur ir nerinks. O Lietuvai esi ką nors gero padaręs?
Pranas: Balsavau prieš stojimą į Europos sąjungą. Ir tuo didžiuojuosi, nes manau, jog Lietuva laisvai galėjo išgyventi ir išlaviruoti be jokių sąjungų. Tačiau baudžiauninkas negali būti be pono. Jei jį paleido iš vieno dvaro, jis susiras kitą.
Žurnalistas: Jei esi toks protinga, tai ko neini į seimą?
Pranas: Eičiau tik dėl gero atlyginimo - ranką prie širdies pridėjęs, be jokių pažvygavimų galiu pasakyti - tik dėl gero pinigo. Nes visi tie pliurpalai, kad nueisi ir kažką pakeisi yra niekiniai, nes tuoj pat paskęsi kvailių gaujoje. Ne, ten galima eiti tik dėl gero pinigo. Sakykim, ieškant gero darbo, reikia mokėti anglų galbą, reikia turėti visokių įgūdžių, dažnai aukštąjį išsilavinimą, o štai einant į seimą visa tai visiškai nesvarbu ir patekęs ten gauni geroookai didesnį atlyginimą nei koks kabinetinis klerkas. Man irgi ne kartą kilo klausimas, kodėl į valdžią eina ir ten patenka vidutinybės, kvailiai ir visokie kitokie menko protelio žmogeliai. Ogi todėl, kad juos renka tokios pat vidutinybės - masės. O masės, pripažinkim, negali žibėti protu. Masės yra masės. Liaudis yra pilka. Ji gali pasipuošti tautiniais rūbais, traukti gražias dienas, rengti vakaruškas, gausiai minėti visokias šventes, verkti prie Marijos kapo lietui lyjant, bet ji vistiek bus tik pilka liaudis. O protingi į seimą patenka atsitiktinai, pagal atsitiktinumo dėsnį. Ką gali padatyti vienas protingas 100 kvailių būryje? Nieko. Taip pat, reikėtų skirti protą nuo išminties. Nesgi ne visi, kurie yra protingi yra išmintingi. Valstybę turėtų valdyti išmintingi. Tačiau tokių apskritai valdžioj nėra. O jei jie ten ir pakliūtų, rėksniai juos labai greitai užtildytų. Taigi nėra jokios vilties, kad kas nors Lietuvos seime artimiausiu metu pasikeis.
Žurnalistas: Tai ką daryti?
Pranas: Viską keisti iš pagrindų.
Žurnalistas: Tu čia apie perversmą nekalbėk... niu-niu-niu! Tuoj tave įskūsiu Valstybės saugumui... Užkimš tau žabtus momentaliai...
Pranas: Ne, ne kariuomenė yra skirta ginti šalį ir ją reikiia palikti ramybėje. Tegu treniruojasi rusą atremti.
Žurnalistas: Siūlai iš grindinio akmenis lupti ir statyti barikadas?
Pranas: Nesiūlau, nes šiais laikais grindinio beveik nelikę - visur asfaltas.
Žurnalistas: Tai ką siūlai? Kritikuoti visi mes gudrūs, o ką nors protingo pasiūlyti - tuoj į krūmus.
Pranas: Siūlau išleisti visą seimą, eksperimento tvarka atostogų penkeriems metams. Tikrai gyvenimas nesustos, jei nebus žmonių, kurie leistų tokius antai įstatymus, kaip paso rodymas perkant alkoholį.
Žurnalistas: Tai jau atšaukta...
Pranas: Nė velnio. Užvakar "IKI" prekybos centre, Savanorių prospekte Kaune, netoli Prisikėlimo bažnyčios mačiau kaip pardavėja pagyvenusių vyrų paprašė parodyti dokumentą. Jaunos kasininkės paklausiau: "Kodėl jūs vykdote tokį kvailą įstatymą?" Ji atsakė: "Centro vadovybė liepia". Štai iki ko nusiritome. Liepia ir vykdome. Ko mes norime iš savo valstybės, jei negalvojame savo galva, jei net pas jaunus žmones liko tik baimė ir jokio sveiko proto. Jeigu valdžios vyrai išleistų įstatymą perkant alkoholį nusimauti kelnes, tai ir pardavėjos ir reikalautų, nes darbdavys liepė, nes baisu, jog iš darbo atleis. Koks baisus nuolankumas! Kaip mes negalvojame savo galva! Liepė ir darau. Lieps nušokt prarajon, tai ir šoksime? Kodėl mes vis dar šokame pagal kvailio dūdelę, kaip žiurkės, kurias paslaptingasis fleitininkas išviliojo iš miesto. Taigi, siūlau seimūnus išleisti atostogų - mes irgi pailsėtume. Gyvenimas ramiai tekėtų savo vaga. Valstybė sutaupytų krūvą pinigų. Atremontuotume seimo rūmus ir įkurtume našlaičių prieglaudą su didele sporto sale.
Čia pro šalį ėjo Gintautas K. Ivanickas. Toks irgi protingas žmogelis ir išgirdęs mūsų pokalbį, per atvirą langą pareplikavo: Kažką ne taip supratai, Pranai. Paso rodymas - ne seimo, o prekybos tinklų pramanas. Seimas, atvirkščiai - skubos tvarka nusprendė, kad tik jaunimas turi rodyt. Ir nors ta skuba man labai nepatinka, bet negaliu nepataisyt, nepyk :)
Pranas: Nelabai būčiau nustebęs, jog tai būtų sugalvojęs seimas. Esmė ne tame. Mane stebina tas vergiškas žmonių nuolankumas. Liepė ir darau. Žmonės nebegalvoja, nebeturi jokios savigarbos.
Žurnalistas: Juk tau sako Gintautas, kad seimas įsikišo ir dabar pasus turi rodyti tik jaunimas.
Pranas: Tai aš tuomet nebesuprantu. Kas leidžia Lietuvoje įsttymus: kas nori ar seimas? Kaip suprantu, kas ką nori tas tą ir daro. Seimas skubos tvarka kažką nusprendė, o "Iki" prekybos centras ir toliau svao vagą varo. Kas čia po velnių darosi?! Kas yra tie prekybos centrai. Juk yra kažkokia konstitucija apie mūsų teises, orumą, tapatybę... Kam čia reikia leisti kažkokius spec nutarimus, kurių vistiek niekas neklauso. Ar gali, tarkim, autobusų parkas išleisti tokį nurodymą, kad visi keleiviai įlipdami rodo pasus? Gali. Lietuvoj visi viską gali. Tarsi nebūtų įstatymų, kurie to neleistų. Bet, matyt, nėra, jei čia įsikiša seimas. Man atrodo, kad čia seimas neturėtų kištis. Čia turėtų įsikišti įstatymas. Bet seimas yra tiek prigalvojęs visokių įstatymų ir poįstatiminių aktų, jog pats ĮSTATYMAS pasidarė skylėtas.
Žurnalistas: Grįžkime prie temos. Bet juk paleidus seimą,  jiems reikėtų mokėti didžiulius atostoginius.
Pranas: Nė velnio. Mes, piliečiai išleistume darbo įstatymo pataisą, jog politikams, išėjusiems atostogų mokamas standartinė eilinio piliečio pensija. Juk po velnių, mes esame tikroji valdžia, darbdaviai!
Žurnalistas: Na, gerai, Pranai, bet kas būtų jei per tuos 5 metus reikėtų išleisti kokį nors įstatymą? Juk gyvenimas nestovi vietoje.
Pranas: Paskirtume 7 protingus, išmintingus žmones, kurie ir sugalvotų visus reikiamus mums įstatymus, ar jų pataisas tuo pereinamuoju laikotrapiu. Gyvenimas yra didelis žaidimas. Įstatymai yra žaidimo taisyklės. Žaidimų taisyklių niekad nekuria 104 ar 150 žmonių. Jas kuria keli žmonės. Taip lengviau ir efektyviau. Žaidimo su prastomis taisyklėmis niekas neperka ir TAI tie žmonės žino. Todėl jas sukuria geras. Bet kad tai padarytų, jie turi būti sveiko mąstymo ir protingi. Gyvenimo įstatymams dar reikia ir išminties.
Žurnalistas: Bet palauk, kas tuos išminčius rinks. Vėl gausis tas pat. Vėl susės kvailiai prie stalo. Tik tuomet bus 7 kvailiai.
Pranas: Jų nereikia rinkti. Ar kur nors matėt, kad vidutinybės sugebėtų išrinti išminčius. Jie išrenka vidutinybes. O kadangi protingų ir išmintingų žmonių nėra daug ir juos sunku surasti, bei surankioti. Ir dar... būtų sunku įvertinti jų protą ir išmintį - o kas gali imtis tokio vaidmens (?) - tektų pasikliauti atsitiktinumu.
Žurnalistas: Nesupratau...
Pranas: Dėl to, kad tu pats vidutinybė. Protingi, išmintingi žmonės neturėtų būti renkami, jie turėtų tiesiog atsirasti, paskelbti, kad jie dabar leis įstatymus, žmonės jais turi patikėti, o jei nepatikės su jais (liaudimi, mumis) būtų pasitarta ir protingieji, aštraus proto žmonės, tie septynetas eitų ir kurtų tuos įstatymus.
Žurnalistas: Absurdas. Utopija! Ir kas tie žmonės galėtų būti?
Pranas: Na, manau vienu tokiu galėtų tapti Andrius Tapinas. Aš tikrai žinau, kad jis yra aštraus proto ir gali sukurti geras taisykles. Jis gi žaidžia pokerį, jis gi daug metų žaidė visokius inteletualius žaidimus, skirtus suaugusiems...
Žurnalistas: Palauk, Pranai, ką tu čia siūlai? Čia kvepia puču, diktatūra ir dar kažkuo...
Pranas: O dabar kvepia šikinyku ir išmatomis. Laikai keičiasi. Turi keistis ir politinis šalies valdymas - iš esmės. Visų pirma reikia atsisakyti tos atgyvenos - urnų ir balsavimo lapelių. Būtina, tiesiog mirtinai būtina pereiti prie elektroninio balsavimo. Balsavimą lapelį galima palikti, kaip atavizmą, kuris atmirtų per kokius 20-30 metų - tiems senyviems žmonėms, kurie nepajėgia naudotis kompiuteriais ir internetu. Ir dar popieriukais galėtų balsuoti dabartiniai politikai ir visokie ministeriai, kurie yra atėję iš jų tarpo, nesgi juos galima prilyginti alzhaimerio liga sergantiems - net ne vaikams. Nes šiuolaikiniai vaikai geriau yra įvaldę tehnologijas nei šie. Ir apskritai šiais metais neproporcingai daug jaunimo stojo studijuoti IT. Jų tiek įstojo, jog baiminamasi, kad univerai nesusitvarkys su tokia gausa studentijos. Ateitis priklauso jiems. Kai elektroninis balsavimas taptų pagrindiniu - sutaupytume labai daug lėšų. Balsavimai būtų gerokai aktyvesni. Nebeliktų tų kvailų balsų pirkimų. Policija galėtų užsiimti savo reikalais. Apskritai piliečių sprendimo teisę perkėlus į virtualią erdvę, būtų galima visiškai panaikinti partijas, nesgi mes rinktume asmenybes, išsilavinusius, protingus, išmintingus ir ne 104, o tik 7. Apskritai, galėtume balsuoti dažnai, nes tai niekonekainuotų valstybei.
Žurnalistas: Kodėl 7?
Pranas: Yra ištirta, jog būtent 7 yra optimalus skaičius priimant bet kokius sprendimus.
Žurnalistas: Sąmokslo teorija...
Pranas: Dar daugiau... Jeigu tas septynetas suklystų kurdamas naujus įstatymus ir jei tie įstatymai vietoj to, kad palengvintų gyvenimą, tik apsunkintų, mes, piliečiai, labai lengvai galėtume juos atšaukti, balsuodami virtualioje erdvėje. Balsavimas internete nekainuotų tiek, kiek dabar kainuoja popierinis, urninis. Dabar mes gyvename "urnų" amžiuje.
Žurnalistas: Žinai, kuo tai baigtusi?
Pranas: Nu...
Žurnalistas: Ogi taip kaip baigėsi Žečpospolitai, kai bajorai turėjo veto teisę...
Pranas: Tai, ką pasakiau dar nėra protingų, naujų taisyklių rinkinys - tai tik idėja.
Žurnalistas: Utopija.
Pranas. Ne, ne utopija. Šiuolaikinės technologijos mus jau įgalina netgi rytoj išlysti iš urvų, išlipti iš to urninio amžiaus. Laikas atsisakyti popierizmo. Pagailėkime medžių. Štai prancūzai jau atsisakė politileninių maišelių.
Žurnalistas: Bet tai nepatikima.
Pranas. bet mes jau seniai sėkmingai naudojamės internetine bankininkyste ir tai nėra mažiau patikima, nei nueiti į banką ir ranka užpildyti pavedimo lapelį. Užčiaupiau tave, žurnaliūga?
Žurnalistas: O kur demokratija? Kur ta atsovavimo teisė?
Pranas: Kaip tik demokratijos būtų daugiau. Ir nereikia svaičioti, kad mus dabar kas nors atstovauja. Tai iliuzija. Nereikia atsovavimo. Reikia iš esmės keisti valdymo sistemą, negyventi įskibus praėjusių amžių atgyvenų. Ir nereikia žvalgytis į kitas valstybes kaip kiti ką daro ar nedaro. Tai yra kvaila. Tai tas pat kas: kaimynas užsiklojo skardinį stogą, matyt tai yra gerai ir aš užsiklosiu tokį patį. Juk kaip išsiskirsiu iš kaimynų. Reikia baigti tuos žaidimus taikant kitų šalių modelius, tarsi patys negalėtume sugalvoti savo modelio. Dar sykį kartoju - reikia galvoti savo galva. Tokią mūsų mažą šalį, tuos kelis milijonus gali išgelbėti tik protas ir išmintis, o ne kvailių gauja ir pasenusios demokratijos formos.
Žurnalistas: Tai naujieji Vasiukai...
Pranas: Eik lauk!
Žurnalistas: Aš turiu teisę tavęs klausimėti.
Pranas: Ne tokios teisės neturi. Žurnalistas negali prieiti prie paprasto žmogaus ir jį prievartauti, kaip kad dabar yra televizijų laidose. Kaimietis nemoka apsiginti nuo žurnalisto.
Žurnalistas: Be rankų! Tik be rankų!
Bac!
Žurnalistas: Aš skūsiuosi! Paduosiu į teismą!
Pranas: Ką tu paduosi į teismą. Teismą aš jau seniai esu nusipirkęs. Tik slysk iš čia! Sunervinai. Negaliu kaip žmogus papolitikuoti rinkimų dieną...



1 komentaras:

  1. Kaip V.Zilinskaite ir J.Bulota kartu sedejus :) ....

    AtsakytiPanaikinti