2016 m. spalio 10 d., pirmadienis

Nr 03. Prano dialogai



Žurnalistas atsargiai pravėrė duris vėl tikėdamasis smūgio iš bato.

Pranas: Atei, ateik - nebijok. Aš vakar stipriai susimoviau, teigdamas, jog seimas sugalvojo tą įstatymą, jog perkant alkoholį reikia nusimauti kelnes. Šiandien aš geras ir pasiruošęs atsakyti į visus tavo suktus klausimus. Tu labai kietas žurnaliūga.
Žurnalistas: Parodyti pasą... Jūs vėl painiojatės.
Pranas: Tai va, būtent, apie tai ir kalbu. Kam tas seimas, jei yra prekybos tinklai. Štai geriausias pavyzdys kaip korporacija netgi nesanti demokratiškai rinkta, netgi neįvardijama kaip valdžia, visgi yra realioji įstatymų leidėja. Juk kas yra įstatymų leidėjas - seimas. Ne, brolyčiai - įstatymus gali leisti bet kas, kas turi daug pinigų. Štai prekybos tinklai išleido įstatymą rodyti pasus perkant alkoholį ir visi rodome. Visi paklūstame: ir kasininkės, ir pirkėjai. O juk mes visi esame pirkėjai. Netgi premjeras A. Butkevičius pirkdamas alkoholį turėjo rodyti pasą. Va, štai kas yra realioji valdžia! O va, visi tie rinkimai... tai čia tik demokratinis žaidimas.
Žurnalistas: Tai ar laimėjo TAS, už kurį balsavote, ponas Šarpnicki?
Pranas: Prakišo. Aš ir sakau - protingi į seimą pakliūva tik atsitiktinumo dėka. Išrinko Gabrielių Lansbergį.
Žurnalistas: O, super! Jaunimas labai džiaugiasi, labai palaiko jaunąją Lansbergių šeimos atžalą. Jis toks kaip amerikonas. Amerike prasisuktų į prezidentus. Protingas, išsilavinęs, kultūringas. Na, tiesiog gražuolis...
Pranas: Labai gaila, bet kartu su jaunąja politikų karta auga ir naujoji megztųjų berečių karta, gimusi po 1990-ųjų.
Žurnalistas: Jūs esate seno raugo žmogus. Gabrielius mums nuties naują ateitį.
Pranas: Ar žinote, kodėl Gabrielius kandidatavo Kauno Žaliakalnio-Centro rinkiminiame aptvare?
Žurnalistas: Nea... Kad lengviau būtų...
Pranas: Nea... Gabrielius yra profesionalus, jaunas politikas - jis eina ten kur Lietuvai kyla didžiausi pavojai. Kur gali kilti... Norint, kad nekiltų gaisro, reikia prevencijos. Tad jis atėjo ir nugalėjo protingą senį. Tokį kirvį be diplomatinių sugebėjimų, bet protingą. Va, taip protingi ir nepatenka į seimą. O juk Gabrielius žino, gerai žino - moterys renkasi pagal grožį. Jos kalbėjosi tarpusavyje: "Oi, koks tas Gabrieliukas gražus!".
Žurnalistas: Nesąmonė...
Pranas: Žinote, labai keista... Aš savo istorijose jau rašiau, jog mane magiškai veikia laiko tėkmė ir ten nutinkantys įvykiai. Štai šeštadienį filmavau vestuves. Dirbome kartu su tokia jaunute, dvidešimtmete fotografe. Įsivaizduoji, ji gimė 1996-ais metais, kai aš jau buvau išleidęs vaikiškų knygučių, kai jau buvau bandęs leisti komiksų žurnalą "Bus dar", kai jau buvau įkūręs individualią įmonę, ir kai 1996-aisiais įkūrėme antrą įmonę ir tapau jos direktoriumi. O ji tik gimė. Ir štai šeštadienį mes kartu dirbome. Dar prieš jai gimstant aš mačiau kaip Lansbergiai visiškai atsitiktinai prasprūdo į Sąjudį, aš mačiau kaip Vytautas Lansbergis lipo į tribūnas ir megztosios beretės jam plojo katučiu - pastarosios jau kapuose. Aš girdėjau kaip jūs, žurnalistus mūsų Vytautas vadino šunauja. Aš girdėjau, kaip Vickos tėvas Žemkalnis tapo kažkokiu patriarchu ir niekaip negalėjau suprasti kodėl? Dabar jau žinau, o tada buvau labai jaunas. Ačiū dievui, nemėgau ir neturėjau jokių berečių. Man yra pikta, jog Lansbergių šeima sugebėjo prisiplėšti pinigo per tą patį L laiką, judant tuo pačiu greičiu V, kaip ir aš. Man yra gaila jaunosios kartos, kuri nemato ir negirdi, jog jaunąjį Gabrielių vairuoja jo žmona, karalienė "morta". Jis pats, Andriaus Tapino paklaustas, kokią įtaką jo žmona daro vertinan nuo 1 iki 10 balų, atsakė, jog devyniais. Vadinasi bičas savo galva negalvoja. O juk uošvis - praeityje garsus žemgrobys. O juk žmona Austėja netoli nuriedėjsui nuo obels - irgi,sako plėšrūnė kaip reta, sukūrusi visą tinklą "svajonių sodų" galimai ir dalinai už mūsų pačių pinigus. O kur dar tie 2 milijonai gulintys senio Vytauto kažkokiame fonde - jie irgi ne jų, bet ir ne Lietuvos. Ir štai atsistoja mergaičiukė ant bačkos ir dėkoja Gabrieliui Lansbergiui. Ir džiaugiasi juo. Jėzau (tai išgalvotas personažas), kaip tai žema, kaip trumparegiška, kaip jaunatviška! O Gabrielius pažiūrėti slydus padaras. "Ir gerai treniruotas", - kaip pastebėjo Andrius Tapinas. Gabrielius sako, jog tikrai žmonės ištroškę permainų. Ir aš galvoju, jog tikrai dar yra ką apiplėšti ir sugadinti. Man kažkodėl Lansbergių pavardė išrodo kaip žydiška, bet jie sakosi esą lietuviai... Bet čia, matyt, toks sutapimas.
Žurnalistas: Ir vėl tu apie tuos žydus. 
Pranas: Prie žydo, žinok yra gera gyventi... Bet kai pagalvoji, Gabrieliui 1985-ais buvo vos treji metukai, o aš jau baigiau vidurinę ir bandžiau iš gyvenimo išplėšti savo pyrago gabalą, bet jis atsiplėšė labai skanų tortą, o man taip ir nepavyko, nes mano tėtukas buvo tik traktoristas, o Vytukas Lansbergis, patriarcho sūnus babkių turėjo, nes prie sovietmečio valdžios šildėsi. Štai kur pagrindinis dalykas gyvenime: turėti turtingus ir įtakingus tėvus. O vis kita yra pasakos niebilycos, kad jauni žmonės žemiau nugarą lenktų ir labiaus stengtūsi. Todėl per pastarąjį dešimtmetį ir atsirado tas dažnai vartojamas žodis "iššūkis". Šokinėkite, šokinėkite!.. Vistiek laikai pasikeis...
Žurnalistas: Ar tu suvoki ką kalbi? Juk tu, zuikis, šoki prieš seną giminę, kuri į istoriją įeis kaip Radvilų, o tave išmes į istorijos šiukšlyną, kaip ir 99 proc. Lietuvos piliečių! Galvok ką sakai, nes būsi ištremtas kur nors į Visaginą... Išveš tave...
Pranas: Tu man čia balso nekelk, žurnaliste. Ir nemokyk kaip gyventi. Užduok klausimą.
Pro šalį ėjo visiškai atsitiktinis praeivis ir sustojęs prie lango pakraipė galvą: Drąsu...Paprastai tokios kalbos vyksta tulikuose prie uždarytų durų...Oi, atsiprašau, virtuvėj prie butelio ....
Pažiūrėsim kaip tu čia baigsi... pilni vardai ir pavardes... ir be jokios pagarbos...gal užtektų tik inicialų...hmmm

Pranas tuoj nuo staliuko pasiėmė Rūtos Janutienės knygą: "DINASTIJA Lansbergių išgyvenimo istorija", atsivertė 64-ąjį puslapį ir paskaitė: Čiurlionienės šeima savo namuose slapstė tolimą Lansbergių giminaitį žydą. Jau paaugęs Vytulis pasinaudojo ta draugyste kurdamas sau M.K. Čiurlionio žinovo vardą." Galiu dar pacituoti, jei reikia. Štai atsiverskime 305-ąjį puslapį: "Tačiau fondo pagrindas buvo ne suknelės ir kitoks amerikoniškas gėris, o daugiau kaip trys milijonai Norvegijos kronų, kurios prilygo 1 mln. JAV dolerių. Tiek pinigų Lansbergis 1991 m. pasidėjo į sąskaitą su savo pavarde Norvegijos banke, nors net pats pripažįsta, jog pinigai paprastų norvegų, sugraudintų lietuvių tautos didvyriškumo Sausio 13-ąją, buvo suaukoti ne visai jam asmeniškai". O štai atsiverskime 314-315-ąjį knygos puslapį: "Ir štai vieną dieną tas Lansbergių-Žemkalnių dvasia išaugintas vaikis namo parsivedė marčią, kuriai pavedė 'nešioti" tą pavardę - Lansbergienė. Moteris buvo kiek vyresnė ir labai energinga. Dar ji turėjo suklusti verčiančią mergautinę pavardę: Čijauskaitė. Evaldo Čijausko duktė Austėja./.../ Evaldas Čijauskas ilgus metus vadovavo Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Dalijo pirmąsias Briuselio dotacijas nuskurdusiam Lietuvos žemės ūkiui." O štai kita citata - labai mėgstu cituoti, nes nereikia vargintis įrodinėjant, kad aš ne asilas: "Austėja Lansbergienė jau buvo Gabrieliaus vaikų mama, kai ir jai ėmė labai sektis. Austėjos privatus darželių ir mokyklų tinklas plėtėsi tarsi prijungtas prie kažin kokio stebuklingo šaltinio. 11 "vaikystės sodelių" Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje." Nieko nesupratai, praeivi? Pasiimk tą knygą ir paskaityk. Knygas reikia skaityti. Kai aš ją perskaičiau,man plaukai piestu pasistojo...
Žurnalistas: Kaip tau rinkimai?
Pranas: Aš jau vakar sakiau. Ta popierinė, "urnų" amžiaus rinkiminė sistema yra atgyvena. Matei kuo viskas baigėsi - balsų skaičiavimo komisija per 2,5 val. balsų suskaičiuoti nepajėgė! Kur tai matyta, tokiame technologijų amžiuje. Pamatysit, čia dar bus skandalo. Paaiškės, jog ir ta IT kompanija, kuri savo paslaugas tiekė Vyriausiai balsų skaičiavimo komisijai, galimai per pažintis gavo užsakymą ir dar daug įdomių dalykų apie p. Vaigauską. Tai tik paskatins labai greitai pereiti prie elektroninio balsavimo. Tarp kitko, visai tikėtina, jog vakar balsų skaičiavimas užstrigo ne atsitiktinai, o tiesiog "taip reikėjo"...
Žurnalistas: Kaip reikėjo? Nieko nesupratau...
Pranas: Kvaila tavo galvelė, žurnaliste... Vakar tarp 21:00 ir 23:30 lietuviška demokratika galėjo būti pakooreguota rankiniu būdu. O kai programos kooreguojamos rankiniu būdu (neteigiu, jog taip buvo, bet galimai galėjo būti - niekas nežino ir nesužinos), paskui atsiranda bug'ai ir jos ima strigti.
Žurnalistas: Kas yra bug'ai?
Pranas: Čia tavo naujas klausimas? Gi vabalai...
Žurnalistas: Ė, bet čia samokslo teorija...
Pranas: Viskas kas atrodo neįtikėtinai yra pamaunama ant sąmokslo teorijos, kaip ir senoviniai nesuprantami archeologiniai radiniai - visi vadinami saulės arba mėnulio kalendoriais, tarsi senovės žmogui tai būtų labai rūpėję...
Žurnalistas: Nu jau, nu jau... Kaip tik - IT specialistai sukompromitavo internetinio balsavimo sistemą. Kas bus jei viską patikėsim kompiuterinėms programoms! Matot kas vakar dėjosi! Ar matėt?
Pranas: Mačiau. Čia ne programos kaltos. Čia ta kvailių gvardija kalta. Ar kas nors kada nors matė, jog valstybė įstengtų normaliai, žmogiškai nusipirkti kokybiškas paslaugas už optimalią kainą? Programos čia nieko dėtos. Dar sykį pakartosiu: internetinė bankininkystė jau seniai veikia be jokių sutrikimų ir patikimai. Mus pastaruoju metu jau verčia apskritai atsisakyti grynųjų pinigų ir pereiti tik į virtualią erdvę - aišku, tai lengviau bus mus sekti...
Žurnalistas: Ne mus, o šešėlį...
Pranas: Aš ir esu tas "šešėlis", todėl man tai ir neptinka. Apribojamos mano laisvės laisvai gyventi. 
Žurnalistas: Nešnekėk kaip Stašaitis - liūdnai baigsi. Vaikų turi?
Pranas: Tu čia man negrąsink...
Čia pro šalį ėjo kaimynas Staha ir negalėjo neprisijungti prie pokalbio: Balsavimo teisė turėtų būti ne nuo 18-kos ir ne prigimtinė. O ĮGYJAMA. Išlaikei egzaminą, galva šviesi, gavai savotišką elektroninę balsuotojo kortelę - balsuoti leidžiama. Galioja tau 3 metus, tarkim galvos šviesumo patikrinimas. Nenori dalyvauti reikaluose - nedalyvauk.
Kiekvieno balsavimo rezultatai laikomi ONLINE ir tavo kortelėj. Reikalui esant - visada galima patikrinti kaip buvo balsuota. Taip daug problemų eliminuotūsi, pvz tokių kaip balsų pirkimas per asocialius asmenis, arba balsavimas dėl to, kad kandidatas gražus. Ir neliktų ko pykti ant pensininkų kurie nevilties apimti dar ir dar kartą patiki populistais. Bet taip niekada nebus. Nes biomase lengva ir patogu manipuliuoti.
Čia dar ėjo pro šalį kitas kaimynas Edvardas: Nebus ir dėl to, kad tokia sistema būtų segregacinė ir elitistinė ir prasilenktų su pamatinėmis žmogaus teisėmis, kurioms dabar vadovaujasi dauguma demokratinių pasaulio valstybių.
Žurnalistas (tyliai Pranui į ausį): Kas yra ta segregacija? Čia kokia nors selekcija ar..?
Pranas: Tuoj pagūglinsiu... Aš ir pirmąsyk girdžiu...
Ir kaimynai už lango ėmė tarpusavyje ginčytis.
Staha: Švietimas, savišvieta - ne segregacija ir ne elito privilegija
Edvardas: Aš ir nesakau, kad švietimas yra segregacija. Aš sakau, kad žmogaus teisių skirstymas pagal tam tikras savybes yra segregacija.
Staha: Negali kiekvienas panorėjęs sėsti už vairo be vairuotojo pažymėjimo. Visi tą supranta ir niekas to nelaiko atskirtimi. Kas blogo tada rinkėjo pažymėjime?
Tiesiog, kai žmogus sprendžia pagal savo suvokimo lygį, jam labai labai labai labai sunku suvokti kad jam pučia miglą į akis. O kad išmoktų vertinti - reikia suteikti šiek tiek motyvacijos: pasimokinti, nurodyti šaltinius kur galima rasti objektyvių žinių savrbiausiasi klausimais. Tarkim, tam tikros bazinės psichologijos ar ekonomikos žinios nemaišytų daugeliui taip vadinamų rinkėjų su prigimtine teise.
Edvardas: Nemanau, kad galima lyginti teisę vairuoti ir teisę rinkti visuomenės atstovus valdyti šalį.
Staha: Tai kuris atvejis tavo manymu neša didesnį pavojų aplinkiniams. Nemokantis taisyklių ir neturintis praktinių įgūdžių vairuotojas prie vairo, ar N skaičius rinkėjų atstovus į valdžią renkančių pagal kandidatų kaukolės formą ar balso tembrą, pečių plotį?
Edvardas (šypsodamasis): Atsargiai! Pagal pavojingumo kriterijų galima žmonėms uždrausti labai daug dalykų.
Jei jau tikrai norisi išsilavinusių rinkėjų, tai reikia tiems rinkėjams užtikrinti atitinkamą visuotinį išsilavinimą, o ne atsijoti išsilavinusius nuo neišsilavinusių.
Aš nuoširdžiai pasigendu visuomenėje supratimo, kaip veikia valdžia, kaip atrodo įstatymų rengimo, svarstymo ir priėmimo procesai, kaip veikia vyriausybė, komitetai, iš kokių dalių apskritai susideda valdžia. Jei visa tai būtų dėstoma vidurinėse mokyklose, padėtis gerokai pasitaisytų.
Staha (šypsodamasis): Žmonėms ir reikia uždrausti daug dalykų. Vogti, gerti, rūkyti, apsiryti, piratauti ir lupikauti (visiems verslams ir valstybinėms įstaigoms taip pat) Pažiūrėk kiek skausmo tai atneša, o nedraudžiama.
O lavintis galimybių niekas neatšaukė.
 Kalbėdamas apie šviesią galvą, turėjau omeny, kad rinkėjai turėtų praeiti sveiko proto atestaciją.
Edvardas: Kažkada ir kai kur žmonės manė, kad balsuoti nedera moterims arba juodaodžiams. Galiausiai buvo nuspręsta, kad visi lygūs ir visi turi teisę balsuoti. Dabar mes bent teoriškai turime valdžią, kuri atstovauja visų piliečių interesus: vyrų ir moterų, jaunimo ir pagyvenusių žmonių, heteroseksualų ir homoseksualų, turtingų ir neturtingų, išsilavinusių ir neišsilavinusių piliečių. Jei ribosime balsavimo teisę pagal kažkokį kriterijų, kaip antai išsilavinimą, tai jau nebus tikras pliuralizmas. Tai bus žingsnis atgal.
Staha: Kodėl įpainiojai čia lygias galimybes ir teises. Aš nekeliu minties ką nors apriboti pagal biologinius ar kultūrinius parametrus. Aš vemiu nuo demagogijos, nuo valdžios pataikavimo sau ir triukšmingoms grupelėms, o tavo įsitikinimai situacijos nepagerins.
Edvardas: Tu nori apriboti žmones pagal išsilavinimą, kai ne visi turi vienodas socialines galimybes jį įsigyti ar net jo norėti.
Staha: Aš nieko nenoriu apriboti. Ir neturiu tam galių. Aš svarstau, kad teisė balsuoti yra per daug atsakingas dalykas ir per brangus dalykas kad būtų mėtomas štai taip - dovanai. Žmonės tiesiog nežino ką su tokia dovana daryti. O demagogai - žino!!! Rezultatai kartais bado akis.
Mokslas ne tik kad prieinamas bet ir vis dar privalomas ir prieinamas net socialiai jautrioms grupėms. Kad kažkas jo gali nenorėti, - jo teisė. Visuomenė susitaria dėl tokio asmens teisių demokratiškai.
Edvardas: Na tai grįžtam į išeities tašką. Aš suprantu, ką tu nori pasakyti. Ir man taip pat atrodo, kad daugelis žmonių neatsakingai, nemokšiškai įvertina situaciją šalyje ir pasirenka savo atstovus Seime. Bet aš ginu ir ginsiu visuotinę balsavimo teisę, nes manau, kad bet kokie bandymai riboti šią teisę pasibaigtų panašiomis, jei ne didesnėmis blogybėmis: segregacija, elitizmu, manipuliavimu ir pan. Pradžiai aš nė neįsivaizduoju, kas ir kokiais kriterijais remiantis nustatytų išsilavinimo lygį, nuo kurio leidžiama balsuoti, kas sudarytų atitinkamą testą?
Staha: Reiktų daugiau argumentuotų nuomonių kuo tai galėtų baigtis. Testus manau sudaryti turi įvairių sričių mokslo žmonės. Jei tokio testo nepraeičiau aš pats, būtų gera proga papildomai apsišviesti. Aš - už. Tarkim, kokia yra valstybės skola pasidomėjau tik prieš pusmetį turbūt. O reikėtų pasidomėti daug kuo daugiau.    
Edvardas: Mano akimis tokia idėja yra ydinga iš pamatų, nes pamina atstovaujamosios demokratijos principus. T. y. tokia valdžia atstovautų ne visus piliečius, o tik išsilavinusius. Visi kiti būtų nurašyti į visuomenės šiukšlyną ir taptų antrarūšiais piliečiais.
Staha (šypsodamasis): Gerai. Tada kandidatams plakatuose turėtų galioti tokios pat taisyklės kaip cigarečių pakeliams. Vardas pavardė, tarkim, nedidelė nuotraukėlė ir galimas šalutinis poveikis iš pvz NN galimų netinkamo pasirinkimo pasekmių. Tarkim, "Jis gali būti paskutinė vinis į tavo karsto dangtį" Juokauju, žinoma. O debatuose nuolat turėtų kaboti įspėjimai apie kandidatų galmai keliamą pavojų. Gal tai apipelijusius rinkėjus veiktų. 
Pranas žurnalistui: Ar aš tau nesakiau - politika gali privesti iki murštynių. O juk puikūs, kaimynai. Abu protingi. Protingesni už mane.
Žurnalistas: Štai, žiūrėk... radau apie segregaciją... Segregacija – tam tikrų rasinių ar etninių grupių fizinis atskyrimas viešajame gyvenime. Gali būti taikomas tokiose vietose, kaip restoranai, kavinės, viešieji tualetai, mokyklos, kino teatrai, o taip pat tokiai veiklai, kaip būsto nuoma ar jo įsigijimas. Segregacija yra dažniausiai uždrausta įstatymų, bet gali egzistuoti kaip socialinė norma. Segregacija gali būti palaikoma įvairiomis priemonėmis: nuo įdarbinimo diskriminacijos ir būsto nuomos ar pardavimo tam tikroms rasinėms ar etninėms grupėms iki linčo teismų.
Pranas: Aaaa... supratau...
Žurnalistas: Nu pasakyk dar porą žodžių apie politiką ir aš bėgsiu rašyti straipsnioko... kad honorarą gaučiau...
Pranas: Ne paslaptis, kad politikai lyginami su prostitutėmis. Ne paslaptis, kad politika yra kaip porno. Todėl ji kaitina smegenis, ji užveda, nuo jos stojasi... rankos prieš kaimyną. Politika yra kaip pasileidusi, ištvirkusi, vulgari moteris, kuri kviečia eiti kartu su ją, o pasekmės būna baisios - tuščia kišenė ir venerinės ligos. Žmonės dažnai ir miršta, dažniau pensininkai.
Žurnalistas: Nu, jūs čia pavarėte ponas Pranai!
Pranas: O dabar bėk rašyti...
Žurnalistas: Dar vienas klausimėlis pasistojo... O ką reikėtų daryti?
Pranas: Tą patį klausimą prieš 100 metų uždavė V.I. Leninas ir jam blogai baigėsi. Todėl tu, žurnaliūga, geriau tokių klausimų nekelk ir žmonėms protų nejauk. O dabar bėk, bėk... Aš jau pavargau...

2 komentarai:

  1. Drasu...Paprastai tokios kalbos vyksta tulikuose prie uzdarytu duru..oi, atsiprasau, virtuvej prie butelio ....
    Paziuresim kaip tu cia baigsi...pilni vardai ir pavardes...ir be jokios pagarbos...gal uztektu tik inicialu...hmmm

    AtsakytiPanaikinti
  2. Įstatymų nepažeidžiu. Lansbergių nebūtais dalykais nekaltinu, iš jų nesityčioju. Pagarbą išlaikau. Atviros nuomonės sakymas nėra nepagarba - dabar ne stalinizmolaikai. Viskas jau parašyta apie juos ikimanęs. Paskaitykite Janutienės knygą. Ten netgi apie jų žydišką kilmę keliama versija. Taip tai panašu į kalbeles prie užstalės, prie bonkės - betgi mano blogas nėra oficiozas. Tai nėra net koks nors mažas žinių portalas.

    AtsakytiPanaikinti