2016 m. spalio 25 d., antradienis

Nr 06 Prano dialogai



Žurnalistas įslinko užsimovęs šiaudinę skrybėlę.
-Kas tau čia dabar? - nustebau.
Žurnalistas: Valdžia keičiasi...
Pranas: Durnas. Valdžia nepasikeitė - atėjo tik kiti žmonės į valdžią ir nieko daugiau.
Žurnalistas: Nuo ko prasideda valdžia?
Pranas: Nuo pagarbos kitam žmogui.
Žurnalistas: Betgi tu pats beveik nieko negerbi. Rašei tas savo istorijas su visokiais vardais ir pavardėmis.
Pranas: O kodėl negalėčiau rašyti, jei taip buvo, jei tie sutikti mano gyvenime žmonės tokie būtent buvo kokie buvo ir su jais atsitiko taip kaip atsitiko.
Žurnalistas: Bet ar tu norėtum, kad koks blogeris rašydamas tave kokioje nors bjaurioje istorijoje paminėtų?
Pranas: Tegu mini. Aš jau, beveik visa kas mano gyvenime buvo nutikę bjauraus, papasakojau, o ko nespėjau papasakoti, matyt, taip ir nereikėjo. O pagarbą žmogui suprantu taip: nestatyk automobilio ant posūkio, nes kažkam sukelsi problemų, neužstatyk žmogui įvažiavimo į kiemą ar garažą, nebūk kiaulė. Tarkim, visokio plauko apžvalginingai, politologai ir politkieriai, kurie yra atitrūkę nuo paprasto žmogaus kažkaip keistai įsivaizduoja, jog žalieji valstiečiai kaižkaip labai gerai sužaidė, kad ten jie savo kampaniją ypatingai kirkino. Bet niekas nepaklausė manęs, kodėl aš balsavau už valstiečius...
Žurnalistas: Tai tu esi nacionalsocialistas!
Pranas: Čia taip apie mane žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka neseniai vienoj laidoj sakė.
Žurnalistas: Ne apie tave, o apie valstiečius.
Pranas: Kadangi aš balsavau už valstiečius, tai jau beveik tas pat. Bet tuomi jis mane labai ir įžeidė. Tik į teismą negaliu paduoti. Bet jis mane galėtų. O įžeidė tuomi, jog už valstiečius balsavau todėl, kad nebuvo daugiau už ką balsuoti. Konservais jau sotus - norėtusi šviežios kiaulienos. Kiauliena irgi nėra pats geriausias maistas, nes nežinosi kokia trihinilioze užsikrėsi. Tad kas belieka doram, nepraktikuojančiam su kunigais krikščioniui, Romos katalikui? Ogi eiti ir balsuoti už mažiausią blogybę. Gadinti biuletenio nenorėjau - popieriaus gaila. Gi kainuoja. Nebalsuoti negalėjau - pasyvumas yra suvisam didis blogis. Valstiečiai išrodė dar neprisidirbę ir neapsivogę - bent jau neteko girdėti. Nors visai nenustebčiau, jog ir jie padarė kur nors kokią didelę korupciją, spekuliaciją, kanalizaciją, kultūrizaciją, europizaciją ar ką nors panašaus. Ir dar štai kuo mane p. Valatka įžeidė ir visi kiti politikieriai, kalbantys per teliką: man tikrai nepatinka euras, bet tai nereiškia, kad aš palaikau rusus. Man jis nepatinka todėl, kad verčia važiuoti apsipirkinėti į Lenkiją. Tiesa, tas išeina į naudą - šeima beveik nebevaikšto į prekybos centrus ir negaišta gaudydama nuolaidas. Ir netgi vaistai Lenkijoje perkus pigesni - tie kurie be receptų. Tad man visai priimtina, jog valstietis siūlo valstybines vaistines. Lenkijoj aš net gryno spirito galiu nusipirkti. Gryno! Ne skruzdžių spirito, o gryno. Ir ne vaistinėj, o parduotuvėj. A, jauti jėgą, žurnaliste, o Lietuvoje negaliu. Tad kodėl negalėtų atsirasti valstybinės alkoholio parduotuvės. Juk lietuviai šitiek geria! Čia ir asilui aišku, jog mokesčių ir galimo pelno atžvilgiu valstybei išeitų į naudą. Dar galėtų prostituciją galų gale legalizuoti - juk vistiek moterys tuo verčiasi. O jau moteriai, jeigu tik ji nori ir geidžia - neuždrausi. O jei uždrausi, tuoj kiaule išvadins. Va, ir vėl grįžtame prie kiaulienos ir valstiečių. Aš čia neįžvelgiu jokio nacionalsocializmo, fašizmo ar rusicizmo. Atvirkščiai, įžvelgiu anglosaksizmą - prie ruso taip nebuvo populiaru jaunimo tarpe vartoti tiek rusiškų žodžių, kiek dabartinis jaunimas naudoja angliškų. Na, bet čia lituanistų reikalas. Ir jis šiais laikais yra trumpas. Visoks reikalas šiais laikais yra trumpas, išskyrus nesibaigiančias politikų kalbas-maldeles... Kur aš jį mačiau? Pameni tą tarybinį animacinį filmą.
Žurnalistas:Tai visgi tu esi toks rusofilas - tave traukia į rytus. Euro nenori, NATO tau nepatinka...
Pranas: NATO man patinka, bet dar išmintingasis Nikolas Makiavelis, gyvenęs prieš 500 metų yra pasakęs...
Žurnalistas: Tai buvo seniai... Tos tiesos atgyveno.
Pranas: Jis yra pasakęs, jei neturi stiprios savo kariuomenės, nepasikliauk sąjungininkais. Ir istorijoje galima rasti daugybę pavyzdžių. Bet istoriją reikia skaityti, kaip ir to Makiavelio mintis. Tiesa, jo knygutė yra labai plona ir jis gyveno labai seniai, ir visi tikriausiai yra skaitę, bet nepastebiu kad kas pasaulyje tomis protingomis mintimis vadovautusi, nebent tironai. Ne, neskaito mūsų demokratai - perka visokias sėkmės istorijas, kaip paveikti kaimyną, kaip tapti protingu per vieną vakarą...
Žurnalistas: Pacituok, netikiu...
Pranas: Pats cituokis. Pasiimk Makiavelio "Valdovą" ir pasiskaitinėk - 100 puslapių nesiekia senoji išmintis apie politiką, valdymą ir visu skitus galus.
Žurnalistas: Vos tik atsisakysim NATO, rusas užpuls mus - nori okupacijos? Nori? Tu velnio išpera, tu palecikininke... į Sibirą nori?!
Pranas: Na, na... be rankų... Aš laisvas žmogus.
Žurnalistas: Mūsų šalyje nėra laisvų žmonių: arba tu lietuvis, arba užklijuosim tau etiketę.
Pranas: Tave patį tuoj užklijuosiu... Sakai be NATO. Ogi žiūrėkit ką daro rusai - trūksta žmonėms ginkluotės, tai ėmė darytis pripučiamas raketų nešėjų imitacijas. Kodėl gi lietuviai pagal slaptą valstybės planą negalėtų prikimšti miškų pripučiamų haubicų, visureigių, tankų ir apskelbti visam pasauliui, jog apsiginklavo iki dantų. Kodėl mums rusų neišgąsdinus. Reikia kopijuoti gamtą... Kaip yra gamtoje?.. Kai vabalas skanus, jis apsimeta labai pavojingu ir šlykščiu. Prisigaminkim pripučiamų raketų ir viskas bus išspręsta - greitai ir pigiai. Niekas mūsų nepuls, nes bijos. Ir plius sumažinsim bedarbystę. Įsivaizduoji - slaptas pripučiamų ginklų fabrikas! Reikia su galva galvoti, o ne su subine.
Žurnalistas: Rusai viską iššnipinės.
Pranas: Pripučiamas reketų paleidimų aikšteles ir tą fabriką reikia aptverti penkiaguba spygliuota viela ir paleisti vieną kitą brigadą saugoti su šunimis ir viskas bus čiki.
Žurnalistas: Bet tu palaikydamas valstiečius nutempsi Lietuvą į kažkokį socializmą... juk valstybės monolopis socializmo išmonė. Dar pašnekėk, kad ir komunizmas yra gerai.
Pranas: Visos idėjos yra geros, bet žmonių prigimtis ydinga. Žmogus žmogaus negerbia - lipa kits kitam ant galvų ir šika. Kažkodėl visi už mane nusprendžia, jog už valstiečius balsavau todėl, kad jie mane įtikino. Ne, jie manęs niekuo neįtikino - aš netgi Naisiuose nebuvau, netgi "Naisių vasaros" nežiūriu. Jie man nėra įdomūs. Tačiau problema prieš rinkimus buvo kita. Ir ji buvo totalinė. Visi paprasti žmonės buvo sutrikę: "Už ką balsuoti?! Nėra už ką balsuoti!". Ir iš tiesų, nebuvo už ką balsuoti. Gi nebalsuosi už  kokią nors lansbergių šeimą ir jų galimą gerovę! Man apskritai nepatiko ir nepatinka Gabrieliaus arogancija, pasipūtimas, tarsi jis geriau žinotų už mane kaip tą gyvenimą sutvarkyti reikėtų. Jis gi dar jaunas. Žmogus į kažkokį protą ateina tik sulaukęs 33-ejų. Juk mes krikščionys, ar ne? O visiškai tampa sąmoningu, susiformavusiu, subrendusiu tik nuo 40-ies. Tu pagalvok, kodėl šalies prezidentu galima tapti tik sulaukus 40-ies?
Žurnalistas: Kodėl?
Pranas: Todėl, kad iki to amžiaus žmogus yra nesusitupėjęs, vaikų dar neužauginęs, žmonos nepakeitęs, čoperio nenusipirkęs. Kol vyras nėra sulaukęs 40-ies, skaityk, jis dar ne vyras.
Žurnalistas: O tu jau mat žinai, kaip tą gyvenimą sutvarkyti?
Pranas: Labiau nei Gabriukas. Nes visi jie, ten tie politikai yra atitrūkę nuo žmonių - palaidi kaip gyvūliai be aptvaro. Kai saujelė kažkokių žmogelių sprendžia kaip aš turėčiau gyventi ir kai matau, kad jie nusišneka, aš tai suprantu tik vienareikšmiškai: kaip NEPAGARBĄ man. Paprastam piliečiui. Po velnių, man dar liko šiek tiek pagyventi ir aš norėčiau gyventi ne pagal kvailas taisykles, ne pagal dešiniųjų ir kairiųjų, ne pagal visokių keistų partijų, koalicijų debesuotą supratimą, o kaip žmogus. Čia ne kompiuterinis žaidimas - iš naujo tą patį gyvenimą niekas man neduos sužaisti.
Žurnalistas: Tai važiuok kitur, jei tau čia nepatinka... su mumis!
Pranas: Pats eik lauk! Lauk iš mano namų! Ir teliką pasiimk - vistiek nežiūriu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą