2016 m. spalio 26 d., trečiadienis

Nr 07 Prano dialogai


Šįkart žurnalistas išspyrė duris ir įėjo kaip šeimininkas. Jau kur kas drąsiau užsimaukšlinęs skylėtą šiaudinę skrybėlę. Su auliniais batais. Rankose laikė dešros striūkį ir atsipūtęs žiaumojo.
Iškart jo paklausiau, mat buvau užsiėmęs, dirbau prie knygos:
-Vėl atėjai klausinėti apie politiką?
Žurnalistas: Ne... niam-niam... Atėjau patarimo.
Pranas: Nu klok...
Žurnalistas: Vakar per savo televiziją mačiau reportažą iš gatvės.
Pranas: Jau įdomu...
Žurnalistas: Senis suko iš šalutinės gatvės ir krepštelėjo senutę B. A. Ta apvirto, bet netrukus atsikėlė - sužalojimų nepatyrė, o vairuotojas buvo negirtas. Stebėtinai greitai atvyko policijos patruliai rašyti protokolo. Pro šalį važiavo pilietis M. Č., užsižiopsojo į atsakingai ir operatyviai dirbančius pareigūnus ir atsitrenkė į D.L. automobilį.
Pranas: Nu, ir kas. Tokių įvykių nutinka šimtais. Vakar va, ėjau į malkinę ir įlipau į šuns šūdą, bet tu su kamera neatbėgai pafilmuoti.
Žurnalistas: Tai va, aš ir galvoju ar tokiam svarbiam įvykiui užtenka 3 min. reportažo. Gal reikėjo dar apklausti praeivius ką jie mano apie žioplius ir pensininkus einančius per gatvę?
Pranas: Aš tau jau vakar sakiau - skaityk knygas, žurnaliste. Visi atsakymai ten. Ilfas ir Petrovas savo knygoje "Dvylika kėdžių" dar prieš kokius beveik šimtą metų aprašė panašų įvykį apie tai kaip O. Benderis ėjo per gatvę ir jį partrenkė arklys. Jis iškart pakliuvo į laikraščių naujienų skiltį. Iš tiesų, žurnaliste, tai labai svarbi ir aktuali naujiena. O praeivių nuomonių būtinai reikėjo paklausinėti. Jos man visai neįdomios, bet jūsų kaimo televizijai tai labai tiktų.
Žurnalistas (susimąstęs): Sakai, kaimo... Einu...
Pranas: Eik...

Tęsinys bus

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą