2016 m. lapkričio 29 d., antradienis

Kelias į rojų prasideda Skuode



Skuodas: ten yra Rojaus gatvė

372-oji istorija. Skuode yra S. Dariaus ir Girėno gatvė. Neišsiskirianti. Ja niekad nevaikščiojo nei Darius, nei Girėnas. Ir netgi nepraskrido virš jos. Ją turi Palanga, Šiauliai, Alytus, Kėdainiai, Marijampolė, Tauragė, Šilutė, Kaunas, Vilnius... Kokiuose miestuose dar ji yra? Šiaip jau miestai yra unikalūs savo istorija, savo geografine padėtimi, planavimu, pastatais, bet mes juos siekiame padaryti vienodus, o paskui norime, kad jie liktų unikalūs, kad turistui būtų įdomu paklaidžioti miestelyje, paskaityti gatvių pavadinimus ir pasiklausyti gido, kas čia toje gatvėje vyko, kodėl ji taip pavadinta. Visgi daugelis gatvių, ypač senų, turi savo nepakartojamas istorijas.
Skuode yra S. Dariaus ir Girėno gatvė... Toje vietoje įžymiųjų lakūnų nė kvapo nebuvo. Tad kodėl tai gatvei buvo suteiktas toks pavadinimas? Kuriems galams? Taip mes pagerbiame tautos didvyrius, bet paminame savo istoriją. Žmogus gyvena toje gatvėje, ja vaikšto, bet apie lakūnus vargu bau ar pagalvoja...
Kauno centre ne per toliausiai viena nuo kitos yra A. Mackevičiaus ir A. Mickevičiaus gatvės. Aš jas nuolat painioju, nes skiriasi tik viena raide! Apie Mickevičių žinau, o apie Mackevičių nič nieko. Galiu pasidomėti. Bet kaip eilinis pilietis nesidomėsiu. Tarpukariu A. Mackevičiaus gatvė buvo vadinama Italijos gatve. Kaip gražu! Mackevičiaus - neskamba. Sunku tarti. Koks kvailas paprotys vadinti kažkokių žmonių vardais gatves, kuriose jie niekad negyveno ir nieko neveikė, nenuveikė. Net jei ir gyveno... Štai Kaune yra Kalpoko gatvė. Jis buvo dailininkas. Petras. Įamžino kauniečiai žmogų. Tačiau retas miestietis žino, kad seniau tos gatvės vietoje tekėjo Raginės upelis. Aš būčiau įamžinęs, dabar įkišto į vamzdį upelio atminimą. Kas tas Petras Kalpokas (?) - gyveno ir numirė. Geriau jam paminkliuką pastatyti prie jo namo.
Kaži kaip čia atrodytų, jei kitais metais nuspręstume Vytauto Didžiojo garbei Lietuvą pervardinti į Vytautgardą? Hmmm... Manau, jog reikėtų visiems rimtai pasvarstyti šį klausimą. Pagerbtume tą didyjį mūsų kunigaikštį...
Mano antrąją knygą apie senąjį Skuodą galima užsisakyti per feisbuko mesindžerį: rašote gavėjo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Išrašau sąskaitą. Apmokate. Maždaug po savaitės kurjeris Jums į namus atneša knygą.
Knygos kaina - 38€.
Dėl užsakymų užklausas galite siųsti ir SMS arba tiesiog paskambinti man +370 698 77523. Knyga siunčiama tik paštu.
Prietrankų buvo visais laikais. Štai Jonas Chodkevičius, 1572m. Skuodui išrūpinęs Kulmo teisių privilegiją, miestą norėjo pervardinti Johanesburgu. Ačiū dievui, tos fantazijos neprilipo prie gyvenimo. Dabar gi turėtume Lietuvoje miestą su labai įdomiu ir banaliu pavadinimu. Na, tipo, Jono miestas. Mat 1568 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas savo stalininkui Chodkevičiui padovanojo šį bei tą ir dar Grūstės-Skuodo valsčių. Turėjo tas didžiūnas ir daugiau titulų: Platelių, Telšių, Rumšiškių ir Žemaitijos seniūnas, Lietuvos maršalka. Bet šiaip jau prie karaliaus stalo buvo tik stalininkas - tarnas. Šinkorius. Stalininko pareiga buvo prižiūrėti karaliaus stalo parengimą kasdienių pusryčių ar pietų metu, ir per pobūvius. Na, kaip tarsi dabartiniais laikais dirbtų prezidentūroje...  Nesupykite, Chodkevičiaus gerbėjai, bet nuo tiesos nepabėgsi. Geras tas Jonas buvo vyras. Šaunus. Su fantazija...
Daugeliui senųjų gatvių pavadinimai buvo duoti natūraliai, dėl kokios nors priežasties. Štai čia buvo įsikūrę puodžiai ir ją praminė Puodžių gatve...
Tas pat nutinka ir su šaligatviais naujuose miestų kvartaluose. Juos nutiesia, o žmonės išmina savo takus - jie eina ten kur patogiau, kur racionaliau. Projektuotojas gi sėdi šiltame kabinete prie lentos ir viską įsivaizduoja savaip, jis nevaikšto tarp būsimų namų ir nebando įsivaizduoti kur čia žmogui bus patogiau vaikščioti, kaip čia jam sušvies... Aš savo name elktros jungiklių ir šviestuvių neprojektavau popieriuje - vaikščiojau po patalpas ir bandžiau įsivaizduoti kaip bus, kai jame jau gyvensime, kur natūraliai tiesis ranką... Štai čia. Vadinasi čia turi atsirasti jungiklis. Čia, o ne kitur...
Anksčiau buvo Kaune Transformatorininkų gatvė. Ar ten gyveno transformatorininkai? Ji atsirado sovietmečiu. Ak, tie tarybiniai žmonės, komunistai, bjaurybės! Štai yra Kaune Šaldytuvų gatvė. Kodėl?! Bet tai ne sovietmečio fantazija - to romantiškojo tarpukario išmonė. Matyt, ten didelio šaldytuvo būta, kuris darė įspūdį. Netoliese yra Skuodo gatvė (tą vardą irgi davė prie Smetonos) - tokia baisi, nyki, niūri, pramoninė - niekuo neprimenanti gražaus Skuodo miestelio, pirmąsyk rašytiniuose šaltiniuose paminėto 1253m.
Tačiau Skuode. Šiame labai sename Lietuvos vakarų miestelyje gatvelę pavadino S. Dariaus ir Girėno vardu. Pagerbė... O juk ši sena gatvelė buvo vadinama Rojaus gatve. Kaip gražu! Einant ja, norom nenorom kiltų klausimas: "O kodėl ją taip pašaukė?" Ar ten, jos gale buvo rojus? Ar ji vedė į išsvajotąjį rojų? Kodėl žmonės taip sugalvojo?
O buvo taip...
1795 rusai ėmė ir paskutinį kartą "padalijo" didžiąją Lietuvos-Lenkijos valstybę. Ir jos neliko ano meto žemėlapiuose. Mūsų kraštas pateko carinės Rusijos valdžion. Tyliai, ramiai... Maždaug tuo pat metu Prancūzijoje kilo revoliucija ir giltinei buvo daug darbo. Kol prancūzai aiškinosi savo tiesas mūsų krašte augo nauja karta. Paskui per mūsų laukus pirmyn ir atgal suvaikščiojo Napoleono armija, palikdama ginklų. Kol jie ten pešėsi jauni lietuviai trenkė žemėn kepures ir ėmėsi puštalietų - 1830m. sukilo. Lietuvis - karingas žmogus. Bet sukilimą numalšino. Ir vėl užaugo nauja karta. Mano senelio proseneliai vis dar pasakojo savo anūkams, jog buvęs laikas, kai Lietuva buvo laisvas kraštas. Juk tai buvę ne taip seniai, prieš 68-erius metus.
Ką prisimename mes apie laikus, kurie buvo prieš 68-erius metus? Mename pokarį, 1948-uosius.
Ir vėl subrendo nauja karta, pasiruošusi pralieti kraują. 1863-iais metais jaunuoliai trenkė į žemę kepures ir pasakė:
-Reikia tą rusą išvyti!
Ir sukilo.
1870 m. Skuodo planas
Bet ir šį sukilimą numalšino.
Maždaug tais metais gimė mano senelio tėvas. Smulkmena, tačiau ji padeda susiorientuoti laike - tai ne taip jau seniai nutiko! Savęs ir savo giminės identifikacija istorijoje yra labai svarbi. Tada tavo krašto istorija atsiduria tavo troboje ir sėdasi už pietų stalo.
1863-ių metų sukilimą numalšino. Daugelis skuodiškių sukilėlių buvo sugauti ir uždaryti. Į Skuodą įžengė caro kariuomenė...
Yra išlikęs Telšių apskrities 2-ojo pulko podporučiko Savčenkos raportas papulkininkiui Kačaunovui, kuriame kalbama apie perimtą sukilėlių laišką ir apie reikalavimą kuo greičiau išvesti rusų kariuomenę iš Skuodo, nes priešingu atveju miestas busiąs puolamas. Savčenko prašo pastiprinimo. Matyt padėtis buvusi rimta.
Bet sukilėlius visgi įveikė...
Skuodo muitinėje įsikūrė Muravjovo koriko teismas.
Nuteisti myriop sukilėliai iš miesto centrinės aikštės, dabartine S. Dariaus ir Girėno gatve buvo vedami sušaudyti - į rojų. Juk kur kitur po mirties gali pakliūti geras žmogus, kovojęs už savo vaikus, už savo šeimą, už laisvę, už žemę?!
-Jau veda į Rojų... - liūdnai atsidusdavo žmonės.
Taip tai gatvei ir prilipo vardas - Rojaus gatvė. Kelias į amžinybę. Tokia ji išliko iki 1933-iųjų, kai didžiai patriotiškai nusiteikę lietuviai, po lakūnų žūties sugalvojo, jog gatvelę reikia būtinai pervardinti. Taip atsirado S. Dariaus ir Girėno pavadinimas. Bet Rojaus gatvė niekur nedingo. Kaip ir niekur iš atminties ir netgi iš žemėlapių neišsitrynė Karaliaučiaus miestas, nors va, jau kiek metų jis vadinamas Kaliningradu - komunisto Michailo Kalinino miestu.
Skuodo Rojaus gatvelės gale iki pat 1920-1925m. buvo išlikę sukilėlių apkasų liekanos. Bet paskui jas išlygino. Paskui pastatė namus. Įdomu, ar juose nesivaidena?
Tokia Rojaus gatvės istorija. O lakūnų istorija galėjo būti buitiškai paprasta - užsnūdo, neišlaikė aukščio, rėžėsi į medžių viršūnes ir išsitaškė.
O mane 1863-iais metais sušaudė Skuode, Rojaus gatvės gale. Paskui atgimiau...

Daugiau istorijų apie Skuodą:
Apie Skuodo vardo atsiradimą - spausk čia>>
Skuodas - ne tas, kuriuo jis laikomas - spausk čia>> 
Apie Skuodą Vokietijoje - spausk čia>>
Kaip latviai vadavo Skuodą - spausk čia>>
Apie Skuodo srutupį - spausk čia>>
Dar apie Skuodo upelį - spausk čia>>
Kodėl Skuodas 1572-ais metais gavo miesto teises? - spausk čia>> 
Skuodas buvo žydų per 500 metų - spausk čia>>
Apie Skuodo tarpukario senamiestį - spausk čia>>
Apie žydų verslą Skuode tarpukariu (pradžia) - spausk čia>>
Labai detalus pasakojimas apie tai kuo žydai Skuode vertėsi tarpukariu - spausk čia>>
Apie Skuodo prostitutes - spausk čia>> 
Apie Skuodo sinagogą - spausk čia>>
 


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą