2017 m. kovo 21 d., antradienis

Skuodas - ne tas, kuriuo jis laikomas




387-oji istorija. Čia iš tuščio į kiaurą papilstysiu apie miesto sampratą ir apie Skuodą kaip labai seną miestą.
Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, jog pačios pirmosios žydų sinagogos Lietuvoje buvo pastatytos trijuose miestuose - vienas iš jų Skuodas. Kalbu ne apie seniausias išlikusias. Seniausia išlikusi, be abejo, yra Pakruojyje. Kalbu apie seniausiai statytas. Viena tokia buvo Skuode.
-Kaži ką tai galėtų reikšti? - gudriai nusišypso man senas, kumpanosis, storalūpis žydas Epšteinas.
Tai reiškia tik tai, jog viena pirmųjų ir seniausių Lietuvoje žydų bendruomenių įsikūrė Skuode. Klausimas kodėl būtent čia?!
Atsakymas galėtų glūdėti ekonomikoje. Pro Skuodą nuo seniausių (gal netgi akmens amžiaus) laikų ėjo prekybinis kelias iš šiaurės, pradedant gyvenviete Nevos žiotyse, kur dabar stovi rusų miestas Sankt-peterburgas, kurį pastatė Petras I, išspardęs vietinius senbuvius. Tuo pačiu tikėtina, jog pro Skuodą ėjo ir gintaro kelias. Apie tai jau esu rašęs anksčiau - spausk čia>>.
Skuodas kaip gyvenvietė ar miestas - kaip norite taip vadinkite - dažnai žymimas įvairiuose labai senuose žemėlapiuose. Jeigu jis nebūtų buvęs toks svarbus, niekam nebūtų rūpėjęs.
Ar tai buvo miestas ar gyvenvietė? Teigiama, jog jį miestu mes galime įvardyti tik nuo to momento, kai gavo savivaldos teises, nuo 1572 gegužės 17d.. tarsi iki tol jis negalėjo būti miestu? Tarkim, kalbant apie senovinę Kernavę, ji buvo tokio dydžio, jog lengvai gyventojų skaičiumi galėjo prilygti dideliam miestui. Viduramžių miestai buvo neįtikėtinai maži. Tik nedaugėlis jų turėjo per du tūkstančius žmonių. Net didžiausiuose – Florencijoje ir Paryžiuje gyveno mažiau kaip du šimtai tūkstančių. Gi sapėjama, kad Kernavėje gyveno per 500 žmonių ir ji buvusi lietuvių sostinė.
Tačiau Skuodas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas anksčiau (1253m.) nei pati Kernavė (1279 m. eiliuotojoje Livonijos kronikoje).
Kernavė suklestėjo Traidenio (1269–1282 m.) ir Vytenio (1295–1316 m.) valdymo laikais ir turėjo viduramžių miesto bruožų: Aukuro kalne buvo gerai įtvirtinta kunigaikščio rezidencija, jį saugoję priešpiliai (Lizdeikos piliakalnis ir Mindaugo sosto piliakalnis), įtvirtintas papilys – Viršutinis miestas (Pilies kalnas). Prie rezidencijos, Pajautos slėnyje bei viršutinėje terasoje į vakarus ir šiaurės nuo piliakalnių, kūrėsi žemutinis miestas – neįtvirtinti amatininkų ir pirklių papiliai, kurie užėmė keliolika ha. Žemutiniame mieste susiklostė gatvių, brastų ir prekyviečių (Neries krante) tinklas. Kūrėsi atitvertos 8-10 arų dydžio miestiečių posesijos su mediniais gyventojų pastatais ir dirbtuvėmis. Miestiečiai vertėsi amatais, vietine ir tarptautine prekyba [Wikipedija].
Kokius Lietuvos miestus mes matome 1776 m. žemėlapio fragmente? Skuodas jame yra. Vadinasi jis buvo labai svarbus.
Kernavė niekad neturėjo viduramžių miesto teisių, bet nepaisant to jis vistiek vadinamas miestu. Viduramžių miestų teisė atsirado kai Magdeburgo arkivyskupas Vichmano XII a. II pusėje (kad būtų aiškiau - tarp 1150 ir 1200 metų) savo miestiečiams suteiktė privilegijų. Taip tos teisės ir atsirado. Tačiau tai visiškai nereiškia, jog iki tol pasaulyje neegzistavo jokie miestai - tik gyvenvietės.
Mūsų eros pradžioje miestai klestėjo jau daugelyje pasaulio regionų. Tuo metu didžiausi pasaulio miestai buvo Roma - apie 800 tūkst. ar milijonas gyventojų. Palyginkite - Vilniuje dabar gyvena maždaug 570 tūkst. Antai, Konstantinopolyje (seniau buvo vadinamas Bizantijumi, o nuo 1930-ųjų perkrikštytas į Stambulą) gyveno apie 350-500 tūkst. - tiek, kiek dabar Kaune gyvena. Prieš du tūkstančius metų tai buvo didžiausi pasaulio miestai! Didžiausi. O kas tuomet turėjo būti mažas miestas? Dabartinėmis akimis žiūrint gyvenvietė.
Apskritai, kas visais amžiais buvo laikoma miestu?
Miestas – gyvenvietė, kurioje gyvena didelis skaičius gyventojų. Miestas paprastai susideda iš gyvenamųjų, pramoninių ir verslo rajonų bei atlieka administracines funkcijas, kurios gali būti platesnės nei paties miesto teritorija. Didžiąją miesto dalį paprastai užima pastatai, keliai ir gatvės. Civilizacija atsiranda kartu su miestu ir mieste (architektūra, raštas, teisė, kultas ir t. t.). Miestas egzistuoja kaip visuomenės integracijos forma. [Wikipedija]
Toks apibėržimas ir su tuo negalime nesutikti. Jeigu iki viduramžių ir viduramžių laikotarpiu  (iki savivaldos teisių atsiradimo) dabartinio Skuodo vietoje gyveno didesnė sankaupa žmonių, nei apylinkėse, vadinasi tai buvo mietas.
Ar galėjo taip būti? Galėjo, nes pro jį ėjo senas prekybinis kelias į šiaurę ir į pietus. Kito kelio nebuvo.
Ar tai tikrai senas miestas?
Istoriją pradėjau nuo žydų. Skuodo istorija neatsiejama nuo jų. Jie yra tas tam tikras hipotetinis faktas, įrodantis, jog  dar iki savivaldos teisių gavimo, čia jau gyveno didelė sankaupa žmonių - greta vienas kito. Kodėl taip tvirtinu?
Buvusi sinagoga Daukanto gatvėje. 
Neva, viena iš trijų seniausiai statytų Lietuvoje. Skuodas
XI-XII a. lenkijos rašytiniuose šaltiniuose jau buvo žinių apie atvykstančius žydų pirklius. Jie be abejonės užklydo ir į Lietuvą. Ir tikėtina, jog visų pirmiausia jie pasirodė Žemaitijoje, nes pro čia, pro Skuodą ėjo svarbus prekybinis kelias į šiaurę. 1388m. mūsų Vytautas, be kurio mes būtume ne mes, nusižiūrėjęs į kitų Europos valstybių patirtį, suteikė pirmąją privilegiją tuo metu jau veikusiai Brastos bendruomenei. Netrukus jau minima ir Trakų bendruomenė. Manoma, kad LDK, kaip ir Lenkijoje, žydų bendruomenės formavosi iš Vakarų Europoje gyvenusių, bet turėjusių bėgti nuo persekiotojų, išvarytų iš geresnio gyvenimo ieškojusių žydų. Tačiau esama prielaidų, kad jie ėjo ir iš Raudonosios Rusios. Nenutrūkstamas žydų bendruomenių paplitimas Lietuvoje prasidėjo 1503m, kai Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras leido jo paties išvytiems žydams grįžti į miestus, kuriuose tie anksčiau gyveno ["Žydai Lietuvoje. Istorija, Kultūra, paveldas"].
Jeigu, kaip teigia patys žydai, Skuodo sinagoga buvo viena iš trijų anksčiausiai Lietuvoje statytų, vadinasi vieni pirmųjų žydų pasirodė būtent Skuode. Stebėtis nereikia - juk ėjo prekybinis kelias. Pirkliai seniai žinojo, jog čia gyvena žmonės, nes čia apsistodavo atsipūsti ir paprekiauti. O kai Vokietijoje, Prancūzijoje juos ėmė spausti - atsikėlė čia gyventi. Juk ir šių laikų verslininkai, kai juos ima spausti, perkelia savo kapitalą į svečias šalis - kur geriau, kur žuviai giliau.
Mano antrąją knygą apie senąjį Skuodą galima užsisakyti per feisbuko mesindžerį: rašote gavėjo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Išrašau sąskaitą. Apmokate. Maždaug po savaitės kurjeris Jums į namus atneša knygą.
Knygos kaina - 38€.
Dėl užsakymų užklausas galite siųsti ir SMS arba tiesiog paskambinti man +370 698 77523. Knyga siunčiama tik paštu.
Patys žydai teigia, jog iš rytų atkeliavę žydų pirkliai LDK ir Lenkijos teritorijoje ėmė kurtis dar Xa., o tai yra 900-1000-iejimetai. Jie kūrėsi prekybinių kelių mazguose. Vienas tokių kelių ėjo per Šiaurės Europą, nuo Ispanijos iki Bizantijos ["Žydai Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje"]. Be jokios abejonės, jis kažkur Europoje kirtosi su senuoju Gintaro keliu. Jei jie šmirinėjo čia pirmyn atgal, jie traukė ir aukštyn, į Šiaurę, pro Skuodą, link Nevos žiočių. Prie žydų dar grįšiu, bet jau kitose istorijose.
Kuo taip svarbu, jog žydai pirmučiausiai atrado Skuodą? Tai tik įrodo, jog miesto čia būta nuo seno. Ne kaimo, ne trys triobos stovėjo, o miesto būta.
Ir nereikia naiviai manyti, jei 1572 metais, kai Chodkevičius išrūpino miestui savivaldos teises, žydų čia negyventa. Gyveno, tik neturėjo pakankamai teisių - privilegijų. Ponas apsižiūrėjo: žydų yra, vieta gera (kryžkelė) - ot, imsiu ir išrūpinsiu Skuodui viduramžiškas savivaldos teises. Eis dar didesnis pinigas.
Būtų naivu manyti, jog miestas susikūrė tik 1572-ais, lygiai taip pat kaip manyti, jog pasaulis prieš šimtą metų buvo juodai-baltas, nes nebuvo spalvoto kino ir fotografijos.
Tai tik prielaidos. Visa istorija susideda didžiuma dalimi iš prielaidų, hipotezių, išvestinių hipotezių, remiantis gretutiniais faktais netyčia kažkur ufiksuotais ir išlikusiais iki mūsų dienų. Išlikusiais! O kiek daug ko galėjo būti užfiksuota, bet neišlikę?
Pietinių Kuršo žemių dalybų dokumentas.
Žinoma, čia ne originalas
O kaip su Skuodu? Kas jis iki buvo iki 1572-ųjų? Miestas ar gyvenvietė... kaimas... O kas jis buvo tarkim 1005-ais? Ne, ne, tais metais nieko nenutiko - datą parašiau bet kokią. Jei jis turėjo bent 100 gyventojų, jis jau galėjo būti miestas. Iš pažiūros šimtas yra visai nedaug, tačiau tais laikais žmonių buvo gerokai mažiau. Geroookai. Šiuolaikinė gyvenvietė anais laikais jau būtų didžiulis miestas.
Kai Skuodas minimas pirmą kartą, 1253 m. (kaip Scoden, Sckoden), kai priklausė Ceklio žemei, jis niekaip neįvardijamas. Tarp kitko niekaip neįvardijama ir Klaipėda. Nors be abejonės ten jau buvo miestukas, nes stovėjo pilis.
Skuodo gi vardas pirmą kartą paminėtas 1253 m. Pietinių Kuršo žemių dalybų dokumente.
Ir kaip jame tas Skuodas minimas? Kaip kaimas, kaip pilis, kaip miestas ar kaip žemė? Ar niekaip neįvardijamas - tik Skuodas ir gana. Taip, tik Skuodas.
Mes mėgstame remtis senoviniais dokumentais kaip nepajudinama tiesa, nors žmonės klysta visais laikais, o dėl pačių įvairiausių motyvų tuos pačius daiktus, vietoves apibrėžia skirtingai arba apskritai tik pamini pavadinimą. Nes daugiau nereikėjo, nes gal nebuvo paranku, nes galgi tiesiog tai laikė nereikšminga smulkmena.
Atydžiai perskaičiau Pietinių Kuršo žemių dalybų dokumentą. Tarkim, Kuldyga minima tik kaip žemės, nors ten jau buvo pastatyta pilis (iki dokumento surašymo) 1244m. Tad aklai remdamiesi dokumentu galėtume teigti, kad Kuldygoje nebuvo jokios pilies, o Klaipėda įvardijama kaip pilis - tad ten nebuvo jokio miesto. Tik pilis. O Skuodas buvęs nei "žemės", nei "pilis", nei "miestas" - tiesiog kažkoks Skuodas.
Kernavė viduramžiais. Rekonstrukcijos autoriai: A. Luchtanas, D. Grigonienė
Grįžkime į Kernavę. To medinio miesto, kuris plytėjo Nėries pakrantėje, piliakalnių papėdėje, dabar nelikę nė kvapo. Jis buvo atrastas tik 1979 m. Kernavėje pradėjus nuoseklius archeologinius tyrimus. Taip kaip sunkyko Kernavė, galėjo sunkyti ir Skuodas. Tik skirtumas nuo Kernavės, jog Skuode niekad nebuvo atlikti nuoseklūs (tik epizodiniai) archeologiniai kasinėjimai. Ir jeigu apie 1572-uosius Skuodas buvo sunykęs, tai dar nereiškia, kad jo nebūta didelio ir reikšmingo, nes maždaug tame amžiuje daugelis senųjų Lietuvos miestų nyko (žinoma ne visi). Tai buvo laikai, kai viskas keitėsi. Keitėsai politika, kultūra - ėjo užmarštin pagonybė. Viena era keitė kitą.
O Skuodo žemės juk senos. Oi, senos...
Skuodo rajone yra tokie Kernai. Kodėl Kernai? Kuo čia dėti Kernai?!
Manoma, jog Kernavės vardas tikriausiai hidroniminis, nuo Neries dešiniojo intako Kernavės. Pats upelio vardas sunkiai paaiškinamas, kadangi dabar beveik nėra likę identiškų žodžių kernavei paaiškinti. B. Kviklys manė, kad žodis kernavė reiškia „klampi vieta pievose, miškuose“, tačiau šis žodis sutinkamas tik Panevėžio rajone. [Wikipedija].
Nagi toliau toliau Panevėžio niekas ir nepasižvalgė... matomai... Dar grįšiu prie Kernų, prie Būdvietės, prie Krakių, prie Tėvelių....
Kai kurie autoriai mano, kad miestelis pavadintas pagal legendinio įkūrėjo Kerniaus vardą.
Lietuvos ir Žemaitijos didžiosios kunigaikštystės metraštyje teigiama, kad kunigaikštis Kernius apie 1040 m. ne tiktai įkūrė pirmąją Lietuvos sostinę, bet ir sugalvojo Lietuvos vardą. Legendos ir padavimai byloja, kad kunigaikštis Kernius pagal pagoniškus papročius buvo sudegintas, o pelenai išbarstyti ant piliakalnio [wikipedija].
Kernai ir kunigaikštis Kernius. Ar jums nekelia jokių asociacijų. Gali būti, jog ta frazė, kad "Lietuvos istorija ir pati Lietuva prasideda nuo Skuodo" turi kur kas gilesnę reikšmę. Bet apie tas fantazijas kitose istorijose.
Nepapasakojau nieko naujo. Tik kitaip sudėliojau visiems žinomus faktus. Kai tariamas žodis "kaltas" jo reikšmė priklauso nuo kirčio.

Daugiau istorijų apie Skuodą:
Apie Skuodo vardo atsiradimą - spausk čia>>
Apie Skuodą Vokietijoje - spausk čia>>
Apie Skuodo gatvę - spausk čia>>
Apie Skuodo srutupį - spausk čia>>
Dar apie Skuodo upelį - spausk čia>>
Kaip latviai vadavo Skuodą - spausk čia>> 
Kodėl Skuodas 1572-ais metais gavo miesto teises? - spausk čia>> 
Skuodas buvo žydų per 500 metų - spausk čia>>
Apie Skuodo tarpukario senamiestį - spausk čia>>
Apie žydų verslą Skuode tarpukariu (pradžia) - spausk čia>>
Labai detalus pasakojimas apie tai kuo žydai Skuode vertėsi tarpukariu - spausk čia>>
Apie Skuodo prostitutes - spausk čia>> 
Apie Skuodo sinagogą - spausk čia>>

 


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą