2017 m. kovo 4 d., šeštadienis

Žmonių nuoma Lietuvoje



385-oji istorija. Vakar gavau keistą spam'ą. Jūs su reklama, gaunama į elektroninę pašto dėžutę kovojate, užsistatote visokius filtrus, o aš atlaidžiai į tai žiūriu. Pripratau kasdien apsivalyti.
Vakar gavau labai keistą reklaminį laišką...
Nagi, pasvarstykime, kas galėtų atsitikti su daiktu, kuris išnuomojamas? Gali sulūžti, sugesti, nes bus nemokšiškai naudojamas. Dažnai šeimininkas savo daiktus myli, juos gerai pažįsta, todėl šie ilgiau tarnauja.
Kodėl mes vengiame skolinti daiktus? Nes jų gailime, nes juos mylime, nes nepasitikime tuo, kuris tuos daiktus savo negrabiomis rankomis, be suvokimo paims ir jais naudosis.
Bet pasvarstykime... Ar išnuomotumėte kam nors savo žmoną? Tuoj vyrai šuktels: "Mielai!", nes patys mielai ką nors išsinuomotų, bet juk iš tiesų tai NE!
Ar išnuomotumėte savo vaiką? Ne. Nebent būtumėte paskutinis latras, girtuoklis. Ir be abejonės, jei tik įstatymai nebaustų, atsirastų tokių, kurie išparduotų savo vaikus naujiemsa šeimininkams arba dalimis. Skamba žiauriai, bet tuo neabejoju.
Mes dažnai daiktus perkame lyzingu. Kas tai ?
Angliškai to lease - „nuomoti. Tai "finansinė nuoma". Įsidėmėkite, nuoma. Apibrėžimas: "tai sutartis, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita."
Kodėl atsirado tokia pardavimo forma? Nes žmogus per mažai uždirba, nes jam nuolat trūksta pinigų, neįstengia sutaupyti pinigų, o pardavėjas vistiek kažkaip nori iškišti savoprekę. Bet pastebėkite, turtingi nesinaudoja lyzingu - turtingi perka. Ar jūs norėtumėte nusipirkti žmogų, kad jis dirbtų jūsų ūkyje ir gyventų kur nors tvarte? Žinoma, jei būtumėte turtingas?...
Ar norėtumėte save kam nors išnuomoti? Jums nuojauta kužda, jog NE. Nesgi greičiausiai tai kažkaip asocijuojasi su vergove. Jūs jaučiate, jei jūs save išnuomotumėte kam nors, greičiausiai prarastumėte dalį savo žmogiškųjų teisių, nesgi yra ne tas pat "pas kažką dirbti" ir "kažkam išsinuomoti"? Na, o jeigu jus kas nors išnuomotų? A, jeigu žmona jūs išnuomotų gražiai, virnišai kaimynei, jei jūsų vyras jus išnuomotų kokiam tomui kruzui, jūs neprieštarautumėte. Bet jeigu jus išnuomotų kokiam nepažystamama suskiui? Ar norėtumėte, kad išnuomotų? A, jau girdžiu: "Jei gerai sumokėtų, kodėl ne!". Taip, taip... žmonės iš nevilties, siekdami išgyventi pardavinėja savo organus, savo plaukus, moterys pardavinėja save. Taip, taip...
O kas yra vergovė? Kad viską suprastumėte ir nereikėtų su manimi ginčytis, priminsiu.
Vergovė – sistema, kurioje žmogus yra laikomas kito žmogaus nuosavybe, vienašaliai verčiamas dirbti prieš savo valią, gali būti parduodamas ar išmainomas kaip nuosavybė, neturi teisės atsisakyti dirbti, išvykti ar reikalauti už darbą atlyginimo. 1926 m. Konvencija dėl vergovės ją apibūdina taip: „asmens padėtis arba būsena, kai jo atžvilgiu taikomos visos ar dalinės nuosavybės teisės“.
O dabar jau galime pasikalbėti ir apie reklaminio laiško turinį, kartu paskaitykime jo ištraukas:
"Darbuotojų nuoma (laikinasis įdarbinimas) – darbdaviams ypač patogus žmogiškųjų išteklių valdymo būdas /.../ Kuo darbuotojų nuoma patogiau už kitus įdarbinimo būdus?
Mažiau įsipareigojimų, paprastesnis darbo santykių administravimas. Atsižvelgiant į jūsų poreikius, sudaroma personalo nuomos sutartis, todėl nereikia pasirašyti darbo sutarties su kiekvienu darbuotoju atskirai. Mes rūpinamės darbuotojų atlyginimų, išmokų, taip pat mokesčių mokėjimu ir apskaita. Jums nereikia spręsti darbuotojų atostogų, nedarbo ir kitų klausimų. Personalo nuoma sudaro galimybes didinti darbo jėgą, nedidinat etatų skaičiaus..."
Gražiai pateikta idėja neatrodo taip jaubaisiai...
Toliau necituosiu. Įsiskaitėte? Atydžiai? Žmonės yra įvardijami kaip daiktai, kaip žvyras, kaip kokie akmenys, kaip mediena - IŠTEKLIAI.
O toliau... jeigu tu išsdiuomoji darbuotoją - ne, SAMDAI, o nuomojiesi (!) - tau mažiau įsipareigojimų! Prieš ką?! Prieš valstybę - viena, prieš dirbantyjį - antra. Aš kaip suprantu nuomojamas darbuotojas visgi praranda dalį savo teisių... Juk tikrai praranda. kai pasirašote su darbdaviu kolektyvinę darbo sutartį, jums apibrėžiamos pareigybės. tačiau kai jūs esate išnuomojamas kažkam, su tuo kažku nesdate aptaręs jokių pareigybių, vadinasi jis lyg ir gali su jumis daug daugiau nuveikti: aprėkti, versti padaryti ne visa tai ką įsivaizduojate, dirbti ilgiau, sunkiau, o gal ir per kuprą suduoti... Kam pasiskųsite? Juk jūs esate išnuomotas. Pasiskųsite savo darbdaviui? Du "šeimininkai" susitiks: "jūsų nuomininkas" ir "jūsų nuomotojas" ir aptars susidariusią situaciją. Tik žiūrėkit, kad po jūsų skundo, jūsų darbdavys neišmestų jūsų iš savo įmonės inventorinio sąrašo - duomenų bazės. Juk jūs jau nebe žmogus. Jei jus gali išnuomoti, jūs jau inventorius, darbo priemonė - daiktas. Tiesiog įmonės daiktas.
Be abejonės, galima ginčytis ir tarti, kad viskas yra ne taip, kaip sakau, kad tai yra tik apibrėžimų ir žodžių žaismas, jog darbuotojas apsaugotas. Tačiau man nepatinka pati tendencija - žmonių nuoma... Tai yra taip netoli link kito žingsnio - lyzingo... ir tiesiog prekybos žmonėmis... vergovės...
Be abejonės aš klystu, bet man atrodo, jog "žmogiškųjų išteklių" nuoma atsiduoda vergove. Žmogus taip tampa darbdavio nuosavybė, kurią gali išnuomoti bet kam. Ir išnuomotas darbuotojas negali atsisakyti dirbti - jis gi dirba "nuomotojui". Taip, taip... taip dar nėra. Bet pakaks, jog pradžoiai apsiprasime su darbuotojų nuoma. Paskui galėsime pereiti prie kitokių terminų ir sampratų. Svarbu apsiprasti su pakitusia visuomenės būsena.
Ir tokių nemalonių tendencijų yra daugiau... kurioms mes neprieštaraujame ir jų nepastebime, ir jos braunasi į mūsų sąmonę, ketindamos tapti gyvenimo normomis. Man nepatinka, kai moteris, turtingus vyrams parūpinanti vienadienėmis gražuolėmis yra įvardijama kaip verslininkė. Juk tai tiesiog savadąvimas, tai prostitucija įvilkta į pažinčių tarnybos verslo rūbą. A, tiesa, tas verslas Londone, bet pati moteris visuomenei kaip verslininkė pristatoma TV laidoje - kaip sėkmės istorija. Man nepatinka Rusijoje keliantis galvą rusiškas fašizmas, man nepatinka lenko pasisakymai Europarlamente, jog moteris reikia pastatyti į vietą, o Hitleris lyg ir niekuo dėtas dėl žydų žudymo. Man nepatinka, kai septynmetė mergaitė parašo Google vadovui laišką, jog užaugusi norėtų dirbti pas juos ir ji gauna atsakymą, jog turėsianti daug, daug dirbti ir tada GAL tapsianti jų darbuotoja. Man nepatinka ne pats faktas, o tendencija, kai jau septynmetis žmogiukas yra priverstas galvoti apie tai, jog jam teks "daug, daug dirbti". Man nepatinka, kaip mūsų televizija pateikia patį faktą kaip kažką nuostabaus, šalia parodydama siužetą apie austrąlą berniuką, kuris nuo mažens mėgsta kirpti vilnas. Mums yra peršama mintis, jog kiekvienas žmogus turi likti savo vietoje ir labai daug dirbti - daug kam šiuolaikiniame pasaulyje kastos būtų labai ir labai priimtinas dalykas. IT specialistų kasta, santechnikų kasta, vilnų kirpėjų kasta... Daug kas nepatinka, kai žvelgi iš labai aukštai...
Ir teigiama, jog darbuotojų nuoma Europoje populiarėja. Ne, ne, aš nejuodinu Europos, nejuodinu Lietuvos - man tiesiog neramu. Visame pasaulyje šiuo metu vyksta didžiuliai pokyčiai - jūs tai kiekvienas jaučiate. Nemanykite, kad vyksta pokyčiai tik politikoje, nemanykite, jog vien karinės pajėgos juda iš teritorijos į teritoriją ir kaupiasi pasieniuose. Kažkas veržiasi į mūsų sąmonę, į mūsų protus - mums nori įpiršti kitas vertybes, kitą supratimą. Ar tai yra konkretūs žmonės? Gali būti. Tačiau tai jau sąmokslo teorija. Noriu tikėti, kad taip nėra. Tiesiog verslas ieško naujų būdų kaip apeiti įstatymus, o juos apeiti nori, jog visame pasaulyje su ekonomika yra labai prastai. Tik kad nesibaigtų tai naujų-senų normų įtvirtinimu. Sakoma, jog istorija sukasi spirale ir mėgsta pasikartoti.
Neramu, jog visai nepastebimai gali pakisti mūsų gyvenimo normos. ne per dieną, mėnesį ar metus, o per kokius 10-20 metų. Norma bus nuomotis žmogų, galbūt paskui taps norma save nuomoti pagal išperkamąją nuomą, o galiausiai vergovė gal atrodys visai šiuolaikiškai...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą