2017 m. birželio 25 d., sekmadienis

Kryžiai vietoj pabėgių arba kaip vokiečiai tiesė Skuodo geležinkelį 1915 m.


Geležinkelio tiesimo darbai Lietuvoje (maždaug 1920-1930m.)
398-oji istorija. Skuodas visais laikais buvo svrabus. Faktas.
Tik dabar kažkodėl užkampiu vadinamas, o sovietmečiu netgi begėdiškai jį kamčiatka pravardžiavo. Aišku niekas kitas, o lietuviai. Žemaičiai Skuodo niekad neišdavė. Irgi faktas.
Per Skuodą ėjo gintaro kelias, vėliau svarbus prekybinis traktas, Skuode buvo viena seniausių žydų sinagogų, iki 1930-ųjų metų Skuodas buvo regiono ekonomikos vienas centrų... Na, kur dar durt pirštą? Et, imkim geležinkelio stotį - ji tikrai negali būti ypatinga, o juk geležinikelio linija tokia pat kaip ir visos.
Ot ir ne. Pro Skuodą einantis geležinkelis buvo ir dabar tebėra ypatingas. Faktas. Paklausykite, ką aš papasakosiu...
Bet pirmiausia susipažinkime apie ką skaitysite, idant būtų aiškiau.
Šiuo metu pasaulyje eksploatuojama daugiau nei 120 skirtingų geležinkelio vėžių ploči.. 1846 m. 8,5 colių (arba 1435 mm) vėžės plotį specialiu aktu Jungtinės Karalystės Parlamentas įvardijo standartu. Visos siauresnės nei standartinė laikomos siaurojo geležinkelio vėžėmis. Standartinė ir visos didesnio pločio laikomos plačiojo geležinkelio vėžėmis, kartais ji dar vadinama europietiškąja.
Standartinė vėžė – 1435 mm. Ji sudaro didžiausią dalį – maždaug 60proc. viso geležinkelio tinklo pasaulyje. Jos nedidelė atkarpa (21,8 km) šiuo metu yra ir Lietuvoje – nuo Lenkijos sienos iki Šeštokų. Lietuvoje caras tiesė rusiškosios vėžės geležinkelius. Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvoje juos Vokietijos kariuomenė perklojo į standartinę vėžę, o po Antrojo pasaulinio karo vėl grąžinta rusiškoji vėžė.
Rusiškoji vėžė – 1520 mm. Ji antra pagal paplitimą pasaulyje. Carinėje Rusijoje 1842–1851 m. tiesiant geležinkelio liniją tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo buvo pasirinkta 1524 mm vėžė. Tokį plotį nulėmė tuomet naudotas patogus atstumo tarp bėgių skaičiavimo vienetas – 5 pėdos (tai atitinka 1524 mm) ir poreikis vežti didesnės masės ir svorio krovinius, taip pat hipotetinė galimybė ir baimė, kad europiečiai galėtų Rusijoje lengvai panaudoti karinius traukinius. Nuo 1970 m. Tarybų Sąjungoje buvo pereinama nuo senosios 1524 mm vėžės prie naujo, suvienodinto, 1520 mm standarto. Tokia dabar eksploatuojama Baltijos valstybėse, NVS šalyse, Gruzijoje, Mongolijoje. [Wikipedija]
Kai prasidėjo I Pasaulinis karas ir kaizerinė kariuomenė užėmė Lietuvą, ir siekdama užtikrinti visapusišką kariuomenės aprūpinimą fronte, nusprendė nutiesti dvi pagrindines europines geležinkelio vėžės linijas.  Pirmiausia ėmėsi ruožo Bajorai-Skuodas-Priekulė (Latvija).
Taigi... ir vėl Skuodas pakliūva ant svarbios istorinės linijos.
Mano antrąją knygą apie senąjį Skuodą galima užsisakyti per feisbuko mesindžerį: rašote gavėjo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Išrašau sąskaitą. Apmokate. Maždaug po savaitės kurjeris Jums į namus atneša knygą.
Knygos kaina - 38€.
Dėl užsakymų užklausas galite siųsti ir SMS arba tiesiog paskambinti man +370 698 77523. Knyga siunčiama tik paštu.
Tik po metų imtasi kitos strategiškai svarbios geležinkelio linijos Lauksargiai-Tauragė-Lyduvėnai-Radviliškis. Taigi pro Skuodą einanti vėžė vokiečiui buvo svarbesnė. Tai tik dar ir dar sykį įrodo, jei kam dar neaišku, jog kelias pro Skuodą yra pati geriausia karinė, prekybinė trasa iš pietų šalių į šiaurę.
1915m. Skuode pasklido gandas, jog pro Skuodą Priekulės link bus tiesiams geležinkelis. Iš pradžių manyta, jog tai bus siaurukas, bet paskui paaiškjo, jog eis įprasto pločio, kaip ir visoje Eropoje, kaip ir Vokietijoje.
Kadangi žemaičiai buvo jau prisižiūrėję kaip rusai ilgai ir nuobodžiai tiesia geležinkelius, manė, kad darbai užsitęs ir nieko čia greitai nevyks. Tačiau netrukus Skuodan ėmė plaukti vokiečių inžinieriai ir specialistai. Vaikščiojo geodezininkai, matavo, smaigstė kuoliukus.
74 km ilgio Bajorai-Skuodas-Priekulė ruožas, kurio 54 km buvo Žemaitijos teritorijoje, pradėtas tiesti 1915 m. liepos 11 d. ir spalio 1 d. baigtas.
Rusų belaisviai, tiesiant Skuodo geležinkelį
Skuodan atvarė per 400 rusų belaisvių - geležinkelio tiesimui buvo reikalinga juoda darbo jėga. Raumenys be smegenų. Ir tikrai jie smegenų neturėjo.
Didesnė rusų belaisvių dalis buvo apgyvendinta buvusios, žydų įkurtos keturklasės mokyklos name. Netrukus popas ėmė skūstis, kad jo tautiečiai sukapojo ir sudegino suolus, o malkas skaldą tiesiog ant medinių grindų. Kai popas bandė juos sudrausti, tie tik pasišaipė ir pasiuntė jį tolyn ant trijų raidžių. Kiti gi rusai buvo suvaryti į tokio skuotiškio Bukausko daržinę, o treti apgyvendinti pas aplinkinius ūkininkus.
Rusų belaisviai po Skuodą valkiojosi nuplyšę ir alkani. Pirmiausia jų pagailo žydams (!) ir davė vieną kitą rūbą, ir kąsnį. Galų gale susimylėjo ir dvi ūkininkės žemaitės Sparnauskienė ir Uščinskienė - suroganizavo mieste maisto ir drabužio rinkliavą. Vokiečiai gi nedraudė belaisviams padėti, tačiau jie ir elgetauti neužginė. Ilgainiui rusai be jokios priežiūros ėmė trintis po miestą ir prašyti išmaldos.
Kunigo Pranciškaus Žadeikio buvo paprašyta per pamaldas paskelbti štai tokį raštą:
"Rymo katalikų klebonui Skuode
Meldžiu prie pirmos progos iš sakyklos štai ką apgarsinti: reikalingas didelis darbininkų skaičius geležinkelio darbams Skuode. Mokama į dieną šitoksai atlyginimas:
  1. Suaugusiam darbininkui - 2.00 markės.
  2. Suaugusiai darbininkei - 1.50 markės.
  3. Nesuaugusiam darbininkui - 1.00 markė.
  4. Tasai atlyginimas mokamas tik tiems darbininkams,kurie iš liuosos valios imsis darbo. Jeigu neatsirastų užtektinas darbininkų skaičius, tuomet žmonės bus varomi, kuriems, žinoma, jau nebus mokama. Taigi naudinga vietiniams žmonėms kuo skaitlingiausiai eiti prie darbo. Šitą apgarsinimą meldžiu ir kitose parapijose apgarsinti.
Skuodas, 25 rugpjūčio 1915m.
Spritte
Leutenant a. Des Eisenbahnbetriebes Konig. 28"
["Didžiojo karo užrašai" psl. 89]
-Darbininku čia yr ožtektėnaa - tik mokėkėt aniems po sažėnee, - pasakė kunigas leitenantui.
Ir iš tiesų žmonės prie darbų plūstelėjo visa jūra. Atlyginimas nebuvo toks jau didelis, bet kadangi anuomet tvirtos valiutos nebuvo, ir kadangi už 1 markę žydai mokėdavo 67 carines kapeikas, visai apsimokėjo paprakaituoti. Vis šis tas.
Leitenantas kunigo paklausė - mokėjo žmonėms kas vakarą. O kai žemaičiai apsiprato ir patikėjo, jog vokietis jų nesiruošia maustyti, mokėjo kas trečią dieną.
Darbas nebuvo sunkus ir žemaičiai kraipė galvas, kaip čia tas vokietis taip neblogai moka ir nereikalauja prakaituoti. Juk vokietis! O juk tas yra kietas ir kare, ir prie darbo - reiklus. Ne be reikalo yra juokaujama, jog žodis "vokietis" kilęs nuo žemaitiško "vo kėits" - kai jam trenkdavo kuoka per šalmą.
-Če ne darbs, o pasivalkiojėms, - juokavo žemaičiai.
Vokiečiai, darbų prižiūrėtojai pasklido po artimiausius sodžius, nes tarpkojyje pas juos tabalavo nekantrus gyvulys, o skaisčiosios žemaitukės ir žmonos be vyrų visai meiliai jiems atsidavė, nesgi tikėjosi dovanų. Taip sakant, susiviliojo blizgučiais ir karoliukais, kaip kadaise indėnai, Amerikos kolonizacijos metu. Ypač dažnai į krūmus vesdavosi moteris ir merginas, dirbusias prie geležinkelio tiesimo darbų. Gandas apie visai neblogą uždarbį nespėjo pasklisti plačiau. Tėvai savo dukružėles prie darbų vežė net iš Salantų ir Ylakių. Kunigas juos gėdino, bet šie vistiek darė savo. Kiek paskui gimė maišyto kraujo vaikų, niekas jau nebesuskaičiuos. O kiek paskui buvo skausmo, ašarų ir gėdos - ir tragedijų. Kiek veronikų nusiskandino toje pat Bartuvoje ir kiek jų pasikorė.
Nors vokiečiai buvo krikščionys ir atėjo į krikščionišką kraštą, neturėjo jokių skrupulų - vieną dieną skuodiškis vokietis (!) vaistininkas Katterfeldas kunigą Pranciškų įspėjo, jog eina kalbos, kad geležinkelio tiesėjai ruošiasi pjauti kapų kryžius ir naudoti pabėgiams kloti.
Žadeikis tuoj nulėkė pas komendantą. Tas pažadėjo pažiūrėti, kad kapai nebūtų išniekinti.
Žemę geležinkelio tiesimui vokiečiai tiesiog rekvizavo iš žemaičių ūkininkų. Ėmė ir pasiėmė be jokių sutarčių ar atlygio. Taip buvo iškernotas Gedrimo gyvenimas (gyvenimu seniau žmonės vadino savo sodybas).
Skuodo geležinkelio stotis 1915m.
Pasak kunigo Žageikio 2015-ųjų rugsėjo 20d. (nors istorikai teigia, kad tai buvusi rugsėjo 15d. - ?!) geležinkelio linija pasiekė Skuodą ir pasirodė pirmasis garvežys. Skuodiškiai ėjo pasižiūrėti, bet jiems buvo baugu stebėti dvokiantį geležinį "žvėrį", pūkšintį garais.
Tiltui per Bartuvą metalinės konstrukcijos dalys buvo gabenamos sunkvežimiais tiesiai iš Vokietijos. Pabėgiams medžiagą kirto Latvijos miškuose.
Šis geležinkelio ruožas buvo strategiškai svarbus frontui. Tačiau vokiečiui jis buvo svarbus ir ekonomine prasme.
-No jau kad veš ta veš mūsa javus į Vokietėje, - tarpusavyje sunerimę kalbėjo žemaičiai.
Ir iš tiesų, geležinkelis buvo nutiestas tam, kad iš Lietuvos būtų galima išvežti viską ką įmanoma - plėšti. Vokiečiai vežė javus ir...
Jaunesnis būdamas girdėdavau šnekant, jog Lietuvos miškus iškirto ir išparceliavo žydai. Perskaitęs P. Žadeikio knygą, supratau, jog tiesa yra ne visai toje pusėje. Nuo šios, naujos geležinkelio linijos į miškus buvo nutiesti siauruko (600 mm pločio vėžės) bėgiai - HF (vok. Heeresfeldbahn). Vokiečiai ruošėsi kirsti mišką ir jį išvežti: į frontą arba į Vokietiją. Prie Rucavos ėmėsi statyti didžiulę lentpjūvę. Taigi darbininkų ir toliau reikėjo iki pat žiemos, o kai prieš Kalėdas ūkiuose atsilaisvino samdiniai - visai jie nubėgo pas vokiečius. 1916-ųjų pavasarį fricai pasidarė reiklesni ir įnoringesni. Ypač jie reiklavo skiepytis nuo choleros, šiltinės ir raupų. Kelios darbininkės nuo jų numirė.
Ėmė virsti seni pušynai - ties Darbėnais ir Skuodu, Latvijos giriose.
Kas tiesa, tas tiesa - vėliau apsukresni žydai pasinaudojo proga. Tačiau čia nereikėtų kaltinti vien žydų. Pagalvokime, jei dabar mus okupuotų rusai ir imtų kirsti, tarkim, Labanoro girią, neabejoju, jog apsukresni lietuviai, vardan to kažkokio pinigo, tikrai sutarpininkautų, ir tikrai neaimanuotų, kaip Baranauskas apie Anykščių šilelį:
Užsisakykite puikų kalendorių - "Mano senasis Skuodas"
"Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę,
Kas jūsų groţei senobinei tikę?
Kur toj puikybė jūsų pasidėjo?
Kur ramus jūsų ūţimas nuo vėjo,
Kai balto miško lapeliai šlamėjo
Ir senos pušys siūravo, braškėjo?
Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės,
Katrų čilbančių teip ramu klausyties?
Kur jūsų žvėrys, gyvuliai, žvėreliai?
Kur žvėrų olos, laužai ir urveliai?
Visa prapuolę; tik ant lauko pliko
Kelios pušelės apykreivės liko!..
Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą
Kepina saulė nenaudingą plotą,
Ant kurį žiūriant teip neramu regis:
Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs,
Lyg kokio miesto išgriuvus pūstynė,
Lyg kokio raisto apsvilus kemsynė!.."
Ir šiais laikais išėjus į mišką, man neramu daros, kai užtinku iškirstus miškų lopus...
Lygiai taip pat, kaip aš, taip prieš 100 metų situaciją vertino ir Pranciškus Žadeikis: "Suprantamas dalykas, jei žydų vietoje būtų buvusi kita kokia tauta, tai ir jinai, be abejo, gyvendama draug su mažiau išlavintais ir nesusipratusiais mūsų tautiečiais, tą patį būtų dariusi, ką mums žydai darė." ["Didžiojo karo užrašai", 186 psl.] Verta pastebėti, jog ypač Lietuvoje ir Lenkijoje, kur skurdžiausių žydų būta didžiuma visoje Carinės Rusijos imperijoje, nepaisant nepritekliaus, žydų šeimos visomis išgalėmis stengėsi savo vaikus lavinti, leisti į mokslus - basas, nuplyšęs, bet su žiniomis ir protingas. Toks turėjo būti žydas. Ir man gaila, kad net ir šiais laikais lietuvis yra toks kvailas, jog mano esant blogai, kad mūsuose yra perdaug aukštųjų mokyklų. Neva, valstybė už savo pinigą užsienio rinkoms ruošia gerus specialistus. Neva, mums reikia daugiau santechnikų, stalių, mechanikų... Reikia jų, bet didžiausias lietuvio turtas yra išsilavinimas, žinios, intelektas - ypač kai mes įžengėme į XXI a., naujų technologijų amžių. Na, bet tai kita tema ir grįžkime prie miško ir žydų. Tai įdomu.
Skuodo geležinkelio stotis po II Pasaulinio karo
Žadeikis buvo įsitikinęs, jog vokiečių jungas būtų buvęs mažesnis, jei ne žydai.
Iki karo, girininkais dažniausiai buvo rusai. Užėjus vokiečiui, daugelis liko savo pareigose, o tie, kurie pasitraukė, jų vieton stojo fricas.
Mediena ištisais vagonais buvo varoma Vokietijon arba į frontą apkasams, bunkeriams ar tiltams statyti. Štai vien toks pavyzdys Lyduvėnų geležinkelio tiltas per Dubysos slėnį. Jį 1916 m. statė 2 000 rusų belaisvių. Tai buvo vienas didžiausių medinių tiltų anoje Europoje. Tokiam, pastatyti prireikė apie 7 000 kubinių metrų medienos! Ar įsivaizduojat kas tai yra?! Atmatuokite 41 žingsnį į kairę, 41 į dešinę ir žvilgsniu 41 metrą į aukštį (prilygtų 11-12 aukštų bokštui) - štai toks kubas medienos. Šis, antrasis strategiškai svarbus 124,4 km ilgio geležinkelio ruožas, buvo nutiestas 1916 m. Ši linija sujungė Šiaulius su Tilže, t. y. šiaurės Lietuvą su Vokietijos rytine dalimi.
Skuodiškiai važiuoja į Klaipėdą. 1961m.
Iš pradžių, 1916-aisiais metais vokiečiai labai nenoriai pardavinėjo medieną, tik vietiniams reikalams, bet stebėtinai pigiai - už markę galėjai įsigyti lentą. Žemaičiai kraipė galvas: "Kaap če gal būtj?!". Žmonės bijojo pirkti. Kas tik kreipdavosi į juos, o jei dar ir kyšį duodavo, gaudavo medžiagos tiek kiek norėjo: ar nudegusioms troboms statyti, ar tiltams, ar kitam tikslui. Reikėjo tik pagrįsti, kad medienos reikia viešiesiems reikalams.
Tačiau 1917 m., kai karas neprognozuojamai užsitęsė ir ėmė sklisti kalbos apie taikos sutartis, situacija pasikeitė iš esmės. Rusai tikėtinai negrįš - galima nebijoti pirkti. Bet vokiečiai sukėlė kainas. Žydai neabejotinai tuo pasinaudojo nedelsiant. Pirmiausia iš valdžios gavo leidimus kirsti savo miškus, kuriuos iš prasigėrusių dvarininkų buvo pigiai supirkę dar iki karo.
Įsidėmėkit: IŠ PRASIGĖRUSIŲ!
IŠ DVARININKŲ!
Iš tos ponijos, kurią mes dabar aukštinam. Iš visokių "sapiegų" ir "chodkevičių". Ar kaltas žydas, kad sulenkėjęs, neaiškaus kraujo bajoras prašiko savo turtą.
"Iškirtę tuos, pradėjo pirkti nuo vokiečių kitus, bet tam tikromis sąlygomis, būtent: kad vokiečių valdžia sukirsdintų mišką ir pristatydintų jį lig geležinkelio stočių arba lig kokios nors upės" ["Didžiojo karo užrašai", psl. 198] Žemaičiai valstiečiai gi to nežinojo ar net nepasidomėjo - iš baimės prieš valdžią. Ir vežė mišką didžiausiame šaltyje palaikiais arkliukais prie upių, į Skuodo ar Darbėnų stotį. Apsukrūs žydai trynė rankomis, o tie tamsuoliai žemaičiai vežė. Ak, tas vergiškas nuolankumas! Tik vienas kitas atsisakydavo.
Skuodo geležinkelio stotis sovietmečiu
Prisiminkime šių laikų situaciją (2015m. vasarą), kai JAV energetikos milžinas “Chevron” bandė įsibrauti į Tauragės rajono, Žygaičių kaimą ir ten skverbtis į žemės gelmes, išgauti iš skalūnų dujas. Žmonės pasipriešino, nes nepabijojo, nes jų tarpe buvo apsiskaičiusių, mokytų ir stiprių žemaičių savo valia. Priešintis visada galima, nesvarbu kokio didumo tas priešas. Bet grįžkime į anuos laikus...
Štai Lenkimų žandarams vietinis žydelis paskolino lentgalių (papenčių) arba kaip seniau žemaičiai sakydavo patšvarčių, tvarkui apsikalti. Už tai gavo leidimą kunigaikščio Aginskio miške nusikirsti penkias neapglebiamas pušis, "kokios retai kame besimato" - rašė Žadeikis.
Labiausiai nukentėjo Skuodo Medė, nes visai netoli buvo geležinkelis. Iškirto Narvydžių ir Klauseikių miškus.
"Kaip tyčia, 1917 metais buvo be galo šalta žiema ir puikus žiemos kelias, kuomet tik išeini į miestą, tai ir pamatysi eiles vežimų su drūkčiausiais sienojais..." ["Didžiojo karo užrašai"]
Paluknės stotyje buvo gaminamos skiedros stogams dengti.
Buvo iškirsta garsi savo senumu ir grožiu Paurupės giria. Mat Rucavoje vokiečiai jau buvo pastatydinę didžiulę lentpjūvę, iš kurios siaurasis geležinkelis ėjo iki Darbėnų stoties.
-Mes greetaa pamatysem Lėipoj i jūra, - juokavo skuodiškiai. Mat vietoje senųjų traškančių, braškančių neįžengiamų girių liko tik laukai. Ir taip Lietuvos miškai ne tik Skuode, bet ir visoje Lietuvoje buvo naikinami iki 1918-ųjų metų pabaigos.
Iki pat 1930-ųjų, kol nebuvo nutiesta linija Telšiai-Kretinga, geležinkelis Skuodui padėjo klestėti ir vis stiprėti.
Kas Skuodui užmetė kilpą ir ėmė jį smaugti?
Skuodo geležinkelio stotis 2016m. rudenį
Nepriklausomoje Lietuvoje jau 1919 m. liepos 6 d. buvo paleistas pirmas traukinys plačiuoju geležinkeliu iš Kaišiadorių į Radviliškį. Manyta, jog panaikinus politinę ir muitų sieną tarp Klaipėdos krašto ir didžiosios Lietuvos, naujos trasos statyba išeitų į naudą visai valstybei, paskatintų istoriškai atskirtų jos dalių susiliejimą. Nauja geležinkelio linija, kuri sujungtų Lietuvą su vieninteliu jos uostu – Klaipėda, suteiktų galimybę nepriklausomai nuo kaimynų išeiti į jūrą bei į pasaulio rinkas.
Uosto prijungimas buvo svarbus ne tik Lietuvos politinei ir ekonominei nepriklausomybei išlaikyti, bet ir krašto ūkiui atgaivinti, savus gaminius brangiau parduoti ir ūkio technikos, trąšų pigiau įsigyti. Carinė Rusija, tiesdama geležinkelius savo poreikiams, nepaisė Lietuvos ekonominės situacijos, todėl buvo regionų, tokių kaip Žemaitija, kuriame visiškai netiesė  geležinio kelio. Rusijos geležinkelis importą ir eksportą nukreipdavo į Karaliaučiaus arba Liepojos uostus, tačiau tai Lietuvai nebuvo naudinga. Susisiekimas esamomis trasomis su Klaipėda buvo itin nepatogus, tad naujos linijos tiesimo poreikiu neabejota. Tas, kas Lietuvai buvo naudinga - Skuodui reiškė ekonominę kilpą ir 1923 m. vasario mėnesį Ministrų kabinetas ją ėmė pinti: aptarė tris svarbiausias trasas, kurios sustiprintų Lietuvos ūkį. Viena iš jų, pražūtingoji Skuodui, būtent ir buvo Kužiai-Telšiai-Kretinga.
Tas ruožas pradėtas tiesti 1924 m. ir baigtas 1932 m. spalio 29 d. Kilpa užsiveržė - Skuodo ekonominis vadmuo regione stipriai smuktelėjo. Daugelis įmonių persikėlė į Telšius, o daug žydų emigravo. Jei ne šita aplinkybė, dabar Skuodas būtų visiškiai kitoks.
Ties Latvijos siena geležinkelis baigiasi... 2016 m. ruduo
Tačiau istorija šiuo nesibaigia. Geležinkelio linija einanti pro Skuodą ilgą laiką buvo neatsiejama jo gyvenimo ir kraštovaizdžio dalis. Iš čia rusai žemaičius į Sibirą, iš čia vežė viską ką galėjo. Šia strategiškai svarbia linija naudojosi vokiškieji fašistai ir raudonieji rusai, sovietmečiu čia kasdien pradudndėdavo bent keletas prekinių traukinių sąstatų. Geležinkeliu į Skuodą atkeliaudavo statybinės medžiagos, maisto ir buities reikmenų produktai. Keleiviniais traukiniais pigiai buvo galima pasiekti Klaipėdą ir nudundėti į Liepoją, Rygą. Pats vagonus kroviau, pats važinėjau įvairiomis kryptimis, o vaiku būdamas lėkdavau ant bėgių padėti kapeikos, kad ją suplotų į blyną ir nežinojau, jog jais teka silna elektros srovė. Ji iki šiol turėtų tekėti, kad niekas nesugalvotų ant bėgių užsikelti drezinos ir jais pasivažinėti. Bet kokį judėjimą tuoj fiksuoja budėtojų pultai. Kitas klausimas, jei tik tie budėtojai vis dar sėdi savo vietose. Tačiau pasivažinėjimas rezina laikomas dideliu nusižengimu. Mat, jei niekas nekontroliuotų geležinio kelio, susidurtų šilumvežiai.
2001 m. kovo 25 d. Lietuvos geležinkeliai nutraukė keleivinių traukinių eismą. Paskutinis traukinys į Skuodą atvažiavo tų pačių metų kovo 23 d. Prekinių traukinių eismą nutrauktė 2009 metų gruodžio 15 d. 2016 m. buvo eksploatuojama tik 10 km atkarpa į šiaurę nuo Kretingos, žaliavų pristatymui į šalia Darbėnų įsikūrusią akmens apdirbimo įmonę „Žemaitijos granitas“. Latviai iki Lietuvos sienos liniją išsiardė. Kam jiems reikia to geležinkelio!
Manoma, jog norint atnaujinti traukinių eismą ruože Darbėnai-Skuodas-valstybės siena, reikėtų kapitalinio remonto ir tai galėtų kainuoti kokie 30 ar daugiau milijonų (!) eurų.
Ar buvo galima išsaugoti gyvybingą geležinkelio liniją? Ar ji galėtų nešti kokią nors naudą Skuodui? Ar galima apsieiti ir be milijonų? Išeitis visad yra - tik reikia truputėlį lakios fantazijos ir didelio noro. Tačiau apie tai, ką su šia geležinkelio linija padarytų Ostapas Berta Marija O'Benderis, parašysiu kada nors paskutinėje istorijoje apie Skuodą. Žinoma jeigu iki to laiko nenuardys dar likusių bėgių. Juk kaip rusai sako: "ломать не строить".
Daugiau istorijų apie Skuodą:
Apie Skuodo vardo atsiradimą - spausk čia>>
Apie Skuodą Vokietijoje - spausk čia>>
Apie Skuodo gatvę - spausk čia>>
Apie Skuodo srutupį - spausk čia>>
Dar apie Skuodo upelį - spausk čia>>
Kaip latviai vadavo Skuodą - spausk čia>> 
Skuodas ne tas, kuriuojis laikomas - spausk čia>> 
Kodėl Skuodas 1572-ais metais gavo miesto teises? - spausk čia>> 
Skuodas buvo žydų per 500 metų - spausk čia>>
Apie Skuodo tarpukario senamiestį - spausk čia>>
Apie žydų verslą Skuode tarpukariu (pradžia) - spausk čia>>
Labai detalus pasakojimas apie tai kuo žydai Skuode vertėsi tarpukariu - spausk čia>>
Apie Skuodo prostitutes - spausk čia>> 
Apie Skuodo sinagogą - spausk čia>>

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą