2017 m. birželio 11 d., sekmadienis

Mediniai šaligatviai Skuode



Sovietmečio artefaktas. Atrodo Skuode toks vienintelis. 

392-oji istorija. Iki Antro pasaulinio karo Skuodas atrodė visiškai kitaip nei dabar. Įvairiose Skuodo vietose buvo fabrikėlių, daug parduotuvių, vėjo malūnas, kepyklos, dvi (?) sinagogos ir žydų mokyklų.
1933m. Skuode gyveno apie 4000 žmonių: 45proc. lietuvių, 30proc. žydų, 20proc. latvių, 4proc. vokiečių, ir 1proc. rusų ("Savivaldybė"1933, Nr 1, sausio, 30 psl).
Tačiau karo audra nušlavė jį nuo žemės paviršiaus. Įsivaizduokime pragarą, kurio kraštinė, pietinė linija, Kušo frontas - ėjo per pat Skuodą.
Kai buvau paauglys, kartą Rygoje sutikau tokį senuką ir mes įsišnekėjome.
-Iš kur tu sūneli?
-Iš Skuodo...
-A, tai toks purvinas miestelis mediniais šaligatviais, - atitarė jis man.
Įsižeidžiau. Kaip šitaip gali tas žmogus kalbėti apie mano miestą:
-Ne, ne, ten nėra jokių medinių šaligatvių, visur išklota plytelėmis, išasfaltuotos gatvės...
Skuodo senamiestis
Senukas nusistebėjo, pakraipė galvą. O man tai giliai įkrito atmintin ir dažnai paskui prisimindavau tą pokalbį. Ar galėjo kada nors Skuode būti mediniai šaligatviai! Senukui laikas sustojo - jis pabuvojo miestelyje prieš karą ir daugiau ten nebebuvo nuvykęs - taip ir liko tas vaizdas. Kaip ir mums, kai mes pabuvojame kažkur ir daugiau nebesugrįžtame. Bet gyvenimas nestovi vietoje.
Senamiestyje, kur gyveno žydai, Laisvės gatvėje iš tiesų būta medinių šaligatvių. Jie ėjo palei pat medinius namus, kuriuose buvo parduotuvytės, vaistinės ir mažos įmonėlės. Žydas tame pat pastate gyveno ir verslavo ir tai ne todėl, kad taip patogiau. Tai užsiliko iš tų laikų, kai žydui Skuode draudė atidaryti savo parduotuvę, tad jis ėmė prekiauti tiesiog

namuose. Kodėltaip atsitiko, jau pasakojau 391-ojoje istorijoje. O tarp šaligatvio ir gatvės augo obelys! Tik įsivaizduokite! Gali būti, jog dabar Laisvės gatvėje pavasariais žydinčios senesnės obelys yra žydų rankomis sodintos. Jos džiugino širdį ir akį. Caca... Juk vaikystėje tėvai neretai sakdavo: "Caca, lialia...". Cacomis Lietuvoje žydai vadindavo gėlyčių žiedelius. Kodėl? Neatsakysiu į šį klausimą, paskaitykite "Žydų šimtmetį". O vieną tokią obelį toksai Antanas, gyvenantis Laisvės gatvėje, prieš keletą metų nupjovė ir paskui lupo iš žemės kelmą - kelias dienas vargo. Ar liks ateityje bent viena obelis menantį, tą laiką, kai čia žydų gyventa?
Bet pakibkime kaip paukščiai su manimi virš dabartinės Laisvės gatvės - maždaug ties dabartine Šiaulių, Vaidoto, Laisvės, Gedimino sankirta. Čia būta arklių turgaus. Nereikėtų stebėtis - juk čia kaip tik ta vieta. Gi malūnas šalia. Visi iš aplinkinių kaimų suvažiuoja kvietį ar rugį sumalti. O jei turgūs būdavo didesni, prasitęsdavo ir tolėliau Laisvės gatve - gi kas galėjo jį riboti.
Bet pakelkime žvilgnius... Štai matau kaip Bartuvos vaga, įveikusi visus malūno hidroįrenginius, vingiuoja Latvijos miškų link. Toliau daržų juostos, toliau į tolį nueinanti medinių namų, dengtų skiedromis, eilė - žydai namus statė glaudžiai greta vienas kito. Toiliau medinis šaligatvis, nutystantis palei pat namų slenksčius, toliau
Skuodo senamiestis tvarkomas. 2017m. pavasaris
žydinčių obelų juosta, toliau akmenimis grysta gatvė - brukis, ir vėl obelų juosta, medinis šaligatvis, vienas prie kito prilipusių namų juosta, kiemai, daržai, skaidrus, akmenuotas Luknės upelis, kuriame moterys skalauja rūbus, ir vėl daržai ir namai... ir sinagoga. Ar matėte kurioje vietoje stovėjo ta senoji, medinė sinagoga? Kai pasakosiu apie ją - parodysiu. Jūs ją pamatysite. O dabar pasižiūrėkime po kojomis, į tą vietą kur mes kybame ore. Apačioje, šiek tiek dešiniau, Arklių prūdas. Suvažiavę iš kaimų žemaičiai susimalti grūdų čia girdo arkliukus. Pažiūrėkite žemėliau kairėn - čia vingį lenkia Luknės upelis, per jį medinis tiltelis į dabartinę Šiaulių gatvę. O va tiesiai po mumis, kur šiais laikais Laisvės gatvė susikerta su Gedimino gatve, kur jas iš šonų spaudžia Vydūno ir Šaulių gatvės - šurmuliuoja turgus. Jis jau baiginėjasi, nes jau saulė pakilusi virš horizonto. Jis
Namas prie namo...
prasidėjo apytamsiais, ketvirtą-penktą ryto. Toks Kazimieras iš Tėvelių, anksti kėlęs atpėdino pirkti arklio. Rado tinkamą, su žydu susiderėjo gerą kainą. Čia tik Kazimierui taip atrodo, o juk Jakobas padarė gerą gešeftą, nes gyvulį prieš penkias dienas buvo pirkęs iš čigono, kursai naujamiestyje gyvena. Aš jums nerodysiu kur jis gyvena, nors ir žinau... Jam arklį parvarė iš Latvijos. Čia šiandien daug sandėrių įvyko, kas pirko arklį, kas karvę, kas veršiuką.
Gešeftas. Kas tas gešeftas? Gešeftas (Geschäft - vok.) - darbas, verslas (dažnai su apgavimu). Dar ilgai ir po antrojo pasaulinio karo žemaičiai neretai sandėrius įvardydavo gešeftais.
"Matyti, vokiečiams neužteko tų arklių, kuriuos jie taip nežmoniškai grobė nuo mūsų, kur tik sutikdami. Jau liepos mėnesyje prasidėjo stiprus arklių supirkimas. Pirko žydas Dymantas, jo gi pagalbininkais buvo Urdankas ir Beretas Segalas. Būdavo, vakarais supirktuosius arklius išvaro Linkimų link - į Kretingą. Arklių būdavo tūkstančiai. Kai pradėdavo bildėti per tiltą, tai bent porą valandų neduodavo užmigti. Kainos buvo jau žymios, išveizėjo, jog gerokai užmoka. Bet iš tikrųjų valiutos atžvilgiu tai buvo maža. Be to, pirkėjai žydai, jei žmogus nesutikdavo už pasiūlytą kainą atiduoti arklio, gąsdindavo, sakydami: "Ui, ateis vokietis ir atims!" ["Didžiojo karo užrašai", psl. 88] - taip kunigas P. Žadeikis rašė apie 1915 metų liepos įvykius.
Taigi, gešeftų būta visokių. Bet ar apsukresnis lietuvis elgtųsi kaip nors kitaip? Prisiminkime kaip pas mus vyko privatizacija.
Sušaudyta siena...
Toksai ekonomistas, vokietis Werneris Sombartas yra pasakęs: "Kuo labiau tauta skystaprotė, kietagalvė, kuo prasčiau išmano verslą, tuo stipriau žydai veiks jos ekonominį gyvenimą". Žiaurokai pasakyta. Bet gi negalėtume nesutikti su šita nuoga tiesa. Įstatykime vietoj žodžio "žydas" kitą kokį nors žodį ir tiesa bus ta pati. Žydų Lietuvoje beveik neliko, bet per pastaruosius 30 metų mus taip išmaudė, mus taip apvogė... ir nebėra ką kaltinti. Lietuvis lietuvį apiplėšė ir toliau lupa paskutinę skūrą.
Tačiau nereikėtų manyti, jog žydai ištisai apgaudinėjo. Ne. Tas Kazimieras nusipirko tikrai gerą arklį. Išmanė ką pirko. Į dantis pažiūrėjo, kojas pakilnojo į kanopas užmetė akį, šonus paglostė... Na, gal kiek ir permokėjo. Tačiau... jau gal greičiau ir lengviau kaip nors nevykusiai ir bjauriai lietuvis apgaus nei žydas. Jei žydas apgaus, tai subtiliai - nepastebėsi ir neskaudės. Bet kita vertus, žydas tau ir tiesą pasakys, nes gi jis žino, kad klientas sugrįš, o geras vardas svarbu. Ir dabar, kai man retais atvejais tenka susidurti su žydu pardavėju, aš visad lieku pamalonintas gero žodžio, išeinu iš jo su gera nuotaika - nesvarbu, kur jis dirbtų.
Mano antrąją knygą apie senąjį Skuodą galima užsisakyti per feisbuko mesindžerį: rašote gavėjo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Išrašau sąskaitą. Apmokate. Maždaug po savaitės kurjeris Jums į namus atneša knygą.
Knygos kaina - 38€.
Dėl užsakymų užklausas galite siųsti ir SMS arba tiesiog paskambinti man +370 698 77523. Knyga siunčiama tik paštu.
Tarpukariu, tais vadinamaisiais Smetonos laikais daugiausia žydų gyveno Vilniaus gatvėje (anksčiau Ylakių), Laisvės prospekte, J. Basanavičiaus g. (anksčiau Ilgoji), Vytauto g., Dariaus ir Girėno g. (anksčiau Rojaus) ir Gedimino aikštėje.
Žydų gyvenamąjai erdvei nusakyti vartojamos kelios sąvokos - žydų kvartalas, žydų gatvė, getas, štetlas.
Žydų namų ir kvartalų ypatumus sąlygojo "miestietiška" bendruomenės gyvensena ir kitoniška patogumo samprata. Miestuose žydų kvartalai buvo ankštai prigrūsti visokiausių statinių, nors juose erdvės plėstis pakako. Tankiai statyta dėl to, kad halacha šabo dieną ribojo judėjimą, be to, kompaktiškoje erdvėje buvo galima atlikti draudžiamų ir leistinų sferų "sumaišymo" apeigas. Šabo dieną nuo miesto ar gyvenvietės, kurioje sutiktas šabas, ribos leidžiama nutolti maždaug per 960m., o pačiame mieste ar gyvenvietėje judėti galima nevaržomai.
Tai ne Skuodo žydai. Tiesiog to laikmečio foto - du susimąstę žydai.
Iš įprasto gyvenvietės vaizdo labiausiai išsiskyrė ne žydų sakraliniai ir ritauliniai pastatai (sinagoga, mikva), bet "miestietiško", šonas prie šono, gyvenimo imitacija neurbanizuotose vietovėse. Skuodo negalėtum laikyti labai urbanizuota vietove, tačiau žydai senamiestyje statė namą prie namo. Jei nebuvo uždrausta, žydai spietėsi aplink turgų (pradžioje aplink Skuodo turgų naujamiestyje - buvo uždrausta) ir kiek toliau nuo jo, aplink sinagogą. Skuodo senamiestyje ši gi stovėjo S. Daukanto gatvėje, maždaug ten kur darbar žmonės gyvena 8, 9, 10 ir 11-ame namuose. Kaip jau minėjau, kitą sykį aš jums parodysiu - pamatysite tą sinagogą iš toli. Kodėl Skuode buvo daugiau nei viena sinagoga, irgi papasakosiu kitoje istorijoje.
Skuode nebuvo žydų gatvės. Skuode nebuvo žydų kvartalo. Skuode nebuvo geto. Skuodas buvo štetlas.
"Dėl štetlo apibūdinimo nemažai diskutuota. Galima skirti su vyraujančius požiūrius: pirmasis, įtakotas romantinių ir idealistinių įsivaizdavimų, štetlu laiko  visą miestelį, kurio daugelis gyventojų žydai; antrojo požiūrio šalininkai, labiau atsižvelgdami į tikrąsias žydų gyvenimo Rytų Eropoje sąlygas, štetlo pavadinimą taiko tai miestelio daliai, kurioje susitelkusi žydų bendruomenė /.../ Lietuvoje visimiestai ir miesteliai, kuriuose būta žydų bendruomenių, išskyrus Vilnių ir Kauną, vadinami štetlais." ["Žydai Lietuvoje. Istorija, kultūra, paveldas." 2009m., 76 psl.]
Skuode nėra Žydų gatvės, bet yra Laisvės gatvė. "Laisvės" nuo ko? Iš tiesų, ji turėtų vadintis Žydų gatve ir tai būtų prasmingiau. Bent jau suprastum kas čia joje buvo. Bet nėra to blogo, kas neišeitų. Skuodas neturėjo Laisvės, bet turėjo Rojaus gatvę. Rojų praradom, bet užtat turim laisvę.

Daugiau istorijų apie Skuodą:
Apie Skuodo vardo atsiradimą - spausk čia>>
Apie Skuodą Vokietijoje - spausk čia>>
Apie Skuodo gatvę - spausk čia>>
Apie Skuodo srutupį - spausk čia>>
Dar apie Skuodo upelį - spausk čia>>
Kaip latviai vadavo Skuodą - spausk čia>> 
Skuodas ne tas, kuriuojis laikomas - spausk čia>> 
Kodėl Skuodas 1572-ais metais gavo miesto teises? - spausk čia>> 
Skuodas buvo žydų per 500 metų - spausk čia>>
Apie Skuodo tarpukario senamiestį - spausk čia>>
Apie žydų verslą Skuode tarpukariu (pradžia) - spausk čia>>
Labai detalus pasakojimas apie tai kuo žydai Skuode vertėsi tarpukariu - spausk čia>>
Apie Skuodo prostitutes - spausk čia>> 
Apie Skuodo sinagogą - spausk čia>>

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą