2017 m. birželio 21 d., trečiadienis

Skuodo sinagogoje kabėjo sietynas iš 366 šakų



1937m. Vaizdas į senamiestį iš bažnyčios varpinės

397-oji istorija. Visgi grįžtu prie žydų temos. Apie daug ką žinom, apie žydus labai daug, bet tuo pačiu tikriausiai maža. Tačiau jie mums įdomūs ir juolab, kad ilgą laiką buvo neatsiejama skuodiškių bendruomenės dalis.
Pradėsiu citata, kad suprastume kas yra ta sinagoga. O suprasti ką reiškia žodis yra labai svarbu. Štai mes tariame "Romos katalikas" ir kokios mintys vyniojasi galvoje - Roma ir katilas. Kodėl katalikai? Ką tas žodis reiškia. Jis kilęs iš graikų kalbos - bendras. Arba sakom "stačiatikis" ir kokios mintys kyla? Ar tiesiog tuščia galvoje? Ar jie stačiatikiai, nes stačiomis meldžiasi? Vėlgi - tai graikiškas žodis - tikratikystė. Abi šios krikšioniškosios religijos šakos prieš 2017 metų atėjo iš žydų šventovės - sinagogos. Ir vėlgi tai graikiškas žodis, reiškiantis susirinkimą - judėjų maldos namus. Įdomu yra tai, jog genetiškai mes ir graikai turėjome tuos pačius protėvius - visi mes kilome iš tos pačios vienos genties, bet tai jau kita istorija, kai vėl grįšim giliai į praeitį.
Teigiama, jog skuode buvo dvi sinagogos. Ar tikrai taip? O gal jų buvo trys ar gal net daugiau?
Senieji skuodiškiai prisimena, jog Skuode buvo kelios sinagogos arba Shuls. Žemaičiai jas vadino - "šoulės". Viena medinė šoulė buvusi įsikūrusai Rojaus gatvėje, kita - senamiestyje, S. Daukanto. 1940 m. pastaroji buvo atiduota Skuodo gimnazijai ir naudojama kaip sporto salė. O J. Basanavičiaus gatvėje, kur dabar Pirminės sveikatos priežiūros centras, stovėjo dar viena - dviejų aukštų akmeninė sinagoga. Tame pačiame pastate buvo ir žydų mokykla. Tai kaip čia išeina?! Net trys sinagogos? Kaip tai suprasti? Ar istorikai mums meluoja? Ne. Tiesiog nepaaiškina tos keistos painiavos ir paprastas skaitytojas pasimeta prasmių raizgalynėje.
"Sinagoga (gr. synagoge - susirinkimo vieta, suėjimas) skirta žydų bendruomenės reikmėms - tai religinių apeigų, šventųjų raštų studijų ir susirinkimų vieta. Šias funkcijas rodo ir hebrajiški sinagogos pavadinimai: beit tefila (maldos namai), bet midraš (studijų namai), beit kneset (susirinkimo namai). Kitų kalbų istoriniai pavadinimai sinagogai apibūdinti: - lot. schola, vok. shule, lenk. szkola žydowska, rus. škola - paryškina mokymosi funkciją; lenk. božnica reiškia maldos namus, o rus. молитвенная школа apibrėžia abi pastato paskirtis. Lietuviai buvo įpratę vartoti germanų bei slavų kalbų skolinius - šulė, škala arba iškala. Bendrinėje kalboje vartojamas sinagoga terminas, tačiau dažname miestelyje galima išgirsti ir senuosius škalos bei šulės pavadinimus.
Maldos namai ir religinės mokyklos yra tos pačios paskirties kaip ir sinagoga, tik mažesni; svarbiausias jų skirtumas - religinis rangas. Sinagogos lankomos iškilmingomis progomis, per šventes, o maldos namuose ir religinėse mokyklose Šventasis Raštas skaitomas kasdien. Veikė ir specialios religinės mokyklos chederiai bei ješivos. Sakralinio pastato tipas priklausė nuo bendruomenės narių skaičiaus, Pavyzdžiui, carinėje Rusijoje 30-čiai žydų namų buvoleidžiama statyti maldos namus arba religinę mokyklą, o 80-čiai - sinagogą.
Žydų maldos namai skirstomi pagal sezoną (vasarinės ir žieminės šildomos sinagogos), priklausomybę socialinei grupei (pirklių, atsargos kariškių, darbininkų) bei profesijai (muzikantų, siuvėjų, kirpėjų). Sinagogos ir maldos namai vadinami įvairių bendrijų, profesinių brolijų, draugijų ar cechų vardais; o dažnai ir vietos - miesto kvartalo ar gatvės pavadinimu, statytojo ar savininko vardu." ["Žydai Lietuvoje. Istorija, kultūra, paveldas" 2009m.]
Taigi, taigi... Štai kaip su tomis sinagogomis.
Mano antrąją knygą apie senąjį Skuodą galima užsisakyti per feisbuko mesindžerį: rašote gavėjo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Išrašau sąskaitą. Apmokate. Maždaug po savaitės kurjeris Jums į namus atneša knygą.
Knygos kaina - 38€.
Dėl užsakymų užklausas galite siųsti ir SMS arba tiesiog paskambinti man +370 698 77523. Knyga siunčiama tik paštu.
Sinagogą Skuodo žydų bendruomenė pasistatė 1700-ųjų metų pradžioje ir ji savo senumu garsėjo visoje Lietuvoje. Ji buvo viena iš trijų seniausių sinagogų mūsų krašte - suręsta iš medžio ir buvo net 15m aukščio. Senoje nuotraukoje dešiniau nuo cerkvės galima įžvelgti jos kontūrus. Ji tikrai buvo aukšta.
Vidų puošė prašmatni Šventoji Arka, dekoruota gyvūnų, gyvulėlių medžio raižiniais, vaisių, gėlių drožinių vainikais, bei medinėmis lentelėmis su dešimčia dievo įsakymų, einančių iki pat lubų. Taip, taip - 10 dievo įsakymų perėmėme iš žydų. Niekor to vakalėlj nepabėgsi!
Kadangi Skuodo Sinagoga buvo tokia aukšta ir sunkiai apšildoma žiemą, ja žydai naudojosi tik nuo Pesacho iki Sukoto.
O kas čia? Ką tie žodžiai reiškia?
Pesachas - tai švetė, susijusi su išėjimu iš Egipto. Tai pavasario šventė prasidedanti nisano (čia ne apie japonišką automobilį eina kalba) mėnesį, kuris yra mūsų (Grigališkojo) kalendoriaus kovo-balandžio sandūroje. Tai laikas žymintis žydų metų prasdžią (2017 metai jiems yra 5777-ieji). Ta šventė turi ir kitokių pavadinimų: pavasario šventė, macų, mūsų išvadavimo metas. Arba dar vadinamosios žydų velykos. Nisan artimas žodžiui nican („pumpuras“) – ir iš tiesų, šį mėnesį prasideda tikrasis pavasaris: „Pumpurai matomi visoje šalyje, lakštingalų giedojimo laikas atėjo, ir purplelio burkavimas girdisi mūsų šalyje...“.
Pagrindinė Pesacho reikšmė - "praėjo pro šalį". Ji primena Išėjimo knygoje aprašytą dešimtąją "Egipto bausmę", kai buvo išžudyti Egipto naujagymiai, o žydų namus tas mierties angelas aplenkė.
Sukotas: hebrajiškai reiškiantis palapinę - vienaskaitoje suka. Ir tai nieko bendro neturi su rusišku žodžiu сука (kekšė). Sukoto šventė prasideda tišrėjo mėnesį, kuris yra mūsų (Grigališkojo) kalendoriaus rugsėjo-spalio sandūroje. Ji buvo skirta atminti išsivadavimui iš Egipto vergijos ir kelionei per dykumą į Izraelio žemę.
Šventė prasideda būtent tuo metu, kai žmonės pradeda rinkti derlių, ir todėl ji dar vadinama “Derliaus rinkimo švente”. Ji parodo ryšį tarp žydo ir jo šalies bei praeities šaknų. Šventės simbolika primena žydų klajojimą po Sinajaus dykumą, tuos laikus, kai žydai gavo Torą (Šventąjį raštą).
Skuodo senoji sinagoga
Tais laikais, kai Jeruzalėje stovėjo Šventykla, žydai iš visų pasaulio šalių keliaudavo būtent į tą šventą vietą, kur linksminosi bei aukojo Dievui. Sukot yra viena iš tų švenčių, kai priimta linksmintis.
Suka - skirta laikinam gyvenimui. Tai keturių sienų palapinė, pagaminta iš bet kokių medžiagų, tačiau stogas joje būtinai turi būti atdaras, papuoštas palmių lapais, kad būtų galima matyti žvaigždes.
Sukoto metu Europos šalyse paprastai prasideda lietūs, tad Ukrainoje ir Lietuvoje buvo kalbama: "vos tik žydai atsisėda į kūčkas, taip ir pasipila lietūs"; "žydai sulenda į kūčkas -laikas kasti bulves".
Taigi žiemą įvairios religinės apeigos ir pamaldos vykdavo kitame pastate, kaiminystėje.
Per šabą ar kitų švenčių metu sinagogoje būdavo įžiebiamas 366 atsišakojimus turėjęs sietynas. Kiekviena jo švieselė buvo skirta, nužudytiems ir palaidotiems sinagogos šventoriuje, atminti. Čia dar stovėjo atminimo akmuo. Jame buvo iškaltas pasakojimas apie tą tragediją. Senamiestyje taipogi stovėjo maldos namai, kurie veikdavo ištisus metus.
Anot žydų šaltinių, Skuodo naujamiestyje buvo kita sinagoga - ta akmeninė ir du maldos kambariai. Viename iš jų po pasaulietinių pamokų, žydų vaikai studijuodavo Torą.
Tai kokios šoulės būta Rojaus gatvėje?
Pasak, istorikės Živilės Simutytės, 1919 m. Skuode buvusi įkurta jidiš keturklasė mokykla, kurioje dauguma dalykų dėstyta jidiš kalba, o ne rusų. Šią mokyklą kartais vadindavo progimnazija. Ji veikė keliuose Ilgosios ir Rojaus gatvės gyvenamųjų namų butuose, kuriuos žydų bendruomenė nuomavo iš gojų. Tačiau tai nebuvo patogu. Todėl 1920 m. žydai apskrities valdžios prašė lėšų naujai mokyklai statyti. Jiems atsakė: "... valsčiaus valdyba neatsisako duoti lėšas valdiškoms mokykloms, bet  privatinėms mokykloms negali.“
Tai štai kaip Skuode buvo su tomis sinagogomis, šoulėmis, šūlėmis...
Senieji skuodiškiai prisimena, jog jiems, vaikams buvo įdomu vėpsoti į žydus vyrus traukiančius pamaldų į savo šoules. Jie visi vilkėdavo senais juodais paltais ir maišuose nešdavosi dideles maldos knygas. Kartais berniukai bandydavo pasmalsauti pro sinagogos langus - jiems norėjosi sužinoti, kaip tie žydai meldžiasi. Ir sužinodavo...
Ir jūs šį bei tą sužinojote...
O senosios sinagogos vietoje dabar gyvena žmonės, o po pamatais trunyja nukankintų žydų palaikai. Nes, kai ten žmonės statėsi, jau nebebuvo kam papasakoti...
Daugiau istorijų apie Skuodą:
Apie Skuodo vardo atsiradimą - spausk čia>>
Apie Skuodą Vokietijoje - spausk čia>>
Apie Skuodo gatvę - spausk čia>>
Apie Skuodo srutupį - spausk čia>>
Dar apie Skuodo upelį - spausk čia>>
Kaip latviai vadavo Skuodą - spausk čia>> 
Skuodas ne tas, kuriuojis laikomas - spausk čia>> 
Kodėl Skuodas 1572-ais metais gavo miesto teises? - spausk čia>> 
Skuodas buvo žydų per 500 metų - spausk čia>>
Apie Skuodo tarpukario senamiestį - spausk čia>>
Apie žydų verslą Skuode tarpukariu (pradžia) - spausk čia>>
Labai detalus pasakojimas apie tai kuo žydai Skuode vertėsi tarpukariu - spausk čia>>
Apie Skuodo prostitutes - spausk čia>>

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą