2017 m. birželio 12 d., pirmadienis

Tarpukariu Skuode buvo turizmo agentūra



Be abejonės, švenčių metu ir Skuode vaikščiojo tokie pat ponai

393-ioji istorija. Skuodas tarpukariu buvo didelis miestas. Na, ne didmiestis, bet turėjo savo telefonų knygą. Taip, Skuode buvo nutiestos telefoninės linijos. Juk rodos, čia tomiesto buvo vos keli žingsniai, kaip ir to paties Kauno ar Klaipėdos, ar galų gale to Vilniaus. Bet čionykštis žmogus turėjo pinigo ir jis norėjo būti išskirtinis. Na, kita vertus, ir anais laikais žmones traukė naujovės. Tačiau telefonines linijas, ir tuos senovinius aparatus namie pasistatė ne žemaičiai, o žydai. Ir ne kiekvienas žydas - juk jų būta apie 1200 - o tik turtingesnieji. Ir jų nebuvo taip jaumažai, sprendžiant pagal telefono abonentinę knygą. Jei taip, tokiu
1933m. Lietuvos telefono abonentų knyga
atveju Skuode galėjai išvysti vaikščiojant damas, apsirengusias pagal paskutinę Paryžiaus madą. Juk mes tikrai žinome, kad kaunietės moterys labai sekė prancuzaičių madas. Jos labai greitai pasiekdavo ir Skuodą. Nesgi turėkite omeny, jog žydai labai bendraujanti tauta - visais laikais komunikavo laiškais, okai atsirado telefonais , tad ir jais. Jie žinojo pačias šviežiausias naujienas Europoje. Na, o moterys sekė pačias naujausias madas. Ir beje žydės buvo bene laisviausios iš visų Lietuvoje gyvenančių moterų savo požiūriais. Taigi įsivaizduokime tą tarpukario Skuodą, kurio šaligatviais vaikštinėjo štai tokios, deko suknutėmis pasipuošusios damos. Taip, taip... taip tikrai buvo. Pasaulis buvo pilnas spalvų, gyvybės ir meilės romanų, apkalbų ir nesantaikos, juoko ir liūdesio...
Tačiau šįkart pasivaikščiosiu po ano meto parduotuvytes, nes gi mankažko reikia nusipirkti.
Skuode tarpukariu buvo net 204 prekybos įmonės, įskaitant kelionių agentus. Taip, taip ir žydai ir pasiturintys žemaičiai mėgo kur nors nukeliauti. Tas gyvenimas nebuvo primityvesnis nei dabar, tik mažiau triūkšmo ir vyko viskas šiek tiek lėčiau, bet žmonių norai pamatyti kitas vietas jau egzistavo. Tas žingeidumas. Masinio turizmo pradininku laikomas Thomas Cook, baptistų dvasininkas, 19a. viduryje aktyviai kovojęs prieš alkoholizmą.
Ach, ta Palanga...
„Šiais laikais, galima pasakyti, keliauja visas pasaulis. Šiandien mechanizuoto gyvenimo laikai – auto, traukiniai, lėktuvai, radijas, telefonai verčia žmogų, lyg ir mechanizmo dalelę, nepaprastai greitai judėti. Šių dienų tempas paverčia žmogaus gyvenimą nenormaliu. Be to, miestiečiui nemažai energijos atima kinas, teatrai, alkoholis, nikotinas, visokie azartai ir panašūs dalykai. Todėl visai suprantama, kad visos kultūringos tautos stengiasi nenormalų miestų gyvenimą pakeisti kelionėmis po gamtą, gryną orą…“ – iš 1938 m. atspaustos keliones propaguojančios brošiūros.
Juokas juokais, tačiau vartant minėtą vadovą darosi aišku, jog Smetonos laikais turistams buvo taikomos nemažos nuolaidos: nuo gegužės 15-osios iki rugsėjo 15-osios specialus tarifas geležinkeliu grįžtantiems iš Birštono kurorto, o 37,5 proc. nuolaida – važiuojantiems į pajūrio stotis.
Jaunai žydaitei norėjosi kur nors nuvykti...
Palanga anuomet nebuvo kiekvienam pasiekiama. Į pajūrį, galėjo vykti tik tie, kurie turėjo gerai apmokamą darbą – gydytojai, teisininkai, mokytojai, agronomai. Tais laikais garsiausias šalies kurortas asocijavosi su laisve, nevaržomomis linksmybėmis, paleistuvyste. Gyvenimas kurorte vienam asmeniui gyvenimas atsieidavo 5,15 Lt per parą. Už dviejų kambarių butą su virtuve sezonui reikėjo mokėti 250 Lt. Tai, manoma, būdavę labai brangu. Buvo ir kurorto rinkliava: pavyzdžiui, per mėnesį visam sezonui šeima turėjo mokėti 20 Lt, moksleiviai – 7,5 Lt. Tačiau ar tai galėjo būti brangu jaunai žydaitei, kurios tėtis turėjo parduotuvę Skuode ir verslas jam gerai sekėsi. Ir jis pats su šeima sau leisdavo nuvykti į Palangą ir toliau... Poilsiui ir kelionėms tuometiniai skuodiškai rinkdavosi ir Paryžių, ir Nicą, kitus tolimus miestus.
Na, bet grįžkime Skuodan. Ašnoriu pasivaikščioti po anuometines parduotuvytes.
Dauguma jų buvo Laisvės gatvėje, nutystančioje už miesto centro iki geležinkelio stoties, iš kurios tikėtina anuometiniai turistai ir iškeliaudavo - moterys su baltais nėriniuotais skėčiais, o vyrai su juodomis eilutėmis ir lakierkomis.
Mano antrąją knygą apie senąjį Skuodą galima užsisakyti per feisbuko mesindžerį: rašote gavėjo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Išrašau sąskaitą. Apmokate. Maždaug po savaitės kurjeris Jums į namus atneša knygą.
Knygos kaina - 38€.
Dėl užsakymų užklausas galite siųsti ir SMS arba tiesiog paskambinti man +370 698 77523. Knyga siunčiama tik paštu.
Nagi, užsuksiu į Laisvės gatvės 19-liktą namą. Čia, pirmame aukšte žydo Meier šeimos maisto prekių parduotuvė. Brūkštelėjęs kojas į medinį šaligatvį - vitrina vilioja visokiais skanėstais - užkopiu keliais laipteliais ir praveriu duris. Skimbteli varpelis pakabintas virš durų. Jis tam, jeigu kartais pardavėjas būtų kur nors trumpam išėjęs, kad išgirstų, jog užsukonaujas klientas. Šįkart man išpuolė laimė ir mane pasitiko pats Meier. Lentynos medinės, švariai užlaikomos, jose tvarkingai sudėliotos prekės. Miltai, grūdai, bulvės, duona, pyragai. 100 kg bulvių 2,5 lito.
-Viskas, čia ponuli, labai šviežia ir gero kokybės, - giria savo prekes Meier. - Gali, pažiūrėti, ponas,
Galima Meier parduotuvės vieta
pačiupinėti. Tu paragauk duonos... skanumėlis - šviežiai kepta.
Paragauju - tikrai skani.
-O kokia kaina? - klausiu, man įpratusiam, 21 amžiuje matyti kainas.
-2 litu, ponuli. Tai pati žemiausia kaina.
-O jeigu už 1.80? - klausiu. Juk žydas nenuleis. Jei net pas mus turguje atsiviepusiais snukiais pardavėjai nė 3 centų nenuleidžia, tai žydas tikrai ne.
-Niu, jeigu tikrai pirksi, aš tau padarysiu gerą kainą, už 1.90. Kuo ponas vardu?
Tikėtina Meier parduotuvės vieta
-Pranas.
-Ponas Pranai, jeigu jūs žinotumėte iš kokių miltų kepta, jūs man ir du litu 10 centų už kepalą sumokėtumėte, bet aš jums paraysiu išskirtinę nuolaidą ir jūs ateisite dar sykį, Ponas Pranai. Visam Skuode nerasi tokios skanios duonos, kaip pas mani... - šypsosi Meier. - Juk tu pagalvok, ponas Pranai, Skuode yra tiek daug maisto parduotuvių, jog jeigu aš parduočiau blogą duoną, niekas iš manęs nepirktų. Tačiau visi žino, jog Meier duona skaniausia, aš tau nemeluoju.
Tuo metu į parduotuvę užsuko toks pusamžis žmogelis, nepasakytum, kad prie pinigo.
-Ponas Meier, ar galėtum man bulvių du kapus atsverti?
Pasiturinčių Skuodo šeimų moterys ir merginos vaikščiojo taip
-Ponuli Petrai, jums visad, - sako žydas vėlgi šypsodamasis kaip ir man.
-Bet aš negalėsiu susimokėti. Ryt atnešiu...
Meier pasižiūri pro akinių viršų. Tik sekundėlei ir tuoj atsiverčia ant prekystalio gulinčia knygą.
-Ponuli Petrai, aš gi jus seniai pažystu. Jūs geras mano klientas. Ui, čia nėr jokios bėdos. Įrašysiu skolon. Ar gerai? - klausia Meier vėl pasižiūrėdamas į žmogelį pro akinių viršų.
Dama išsiruošė į Paryžių
Tokių santykių dabartinėje Lietuvoje nelikę: turguje nepasiderėsi, skolon negausi. Tačiau. Šiuolaikiniai didieji prekybos centrai ne viską įstengė išnaikinti. Šalia mano namų Kaune yra maža parduotuvyjė - mes ją kiosku vadiname. Pardavėjos, kaip ir anais laikais, nuolatiniams pirkėjams, kai šiems staiga piniginėje baigiasi monetos arba kai jų tądien tiesiog neturi, tiesiog įrašo į skolų knygą. Na, o jeigu tai tik 5 ar 10 centų, sako: "Atnešit kai eisit pro šalį". Taip elgėsi ir žydai Skuode. Būtent toks draugiškas santykis į klientus leido konkuruoti su kitais ir išlaikyti nuolatinius klientus. Ne bejausmės nuolaidų kortelės, o šiltas žmogiškas, draugiškas santykis su pirkėju.
Vieni pardavinėjo, o kiti ne tik užlaikė savo parduotuvytes, bet ir tiekė prekes ir Liepojos, Klaipėdos, Kauno  į Skuodą urmu - didmenininkai. Tokie buvo broliai Tanur, turėję parduotuvę šalia Zilberšteino vaistinės. Didmeninkas Abraomas-Mauša Urdangas su Hiršu Tanuru turėjo nedidelius sunkvežimius. Broliai Fogelmanai visame Skuode garsėjo namų ūkio reikmenų parduotuve, buvusia Laisvės gatvėje. Laisvės ir D. Poškos gatvių kampe stovėjo Kive Reifos parduotuvė.
Naujamiestyje buvo "MONOPOLIS" - specializuota alkocholinių gėrimų parduotuvė, kuriai vienas mano prosenelių išdaužė langus ir taip Skuode prasidėjo 1905-ųjų metų revoliuciniai maištai, įsiliejęs į bendrus to meto įvykius. Bet tai jau kita istorija.
Anų laikų žemaičių jaunimėlis ir gramofonas "Kolumbia"
Žemaitis iš Narvydžių atvažiavo į Skuodą kiepkos, o štai panelė Onutė nori gražios skrybėlaitės. Nereikia traukiniu vykti į Klaipėdą - čia pat Skuode yra specializuota skrybėlių parduotuvė. O štai toks žydas Putrius (pavardė kaip ir lietuviška, bet tai apgaulinga -jis žydas) - 1936m. Skuode atidarė pirmąjį knygyną. O jei atidarė, matyt, buvo poreikis. Raštingi buvo ne tik žydai, bet ir žemaičiai. Juk prisiminkime, Žemaitijoje baudžiava neįstengė kaip reikiant įsišaknyti ir čia nuo seno būta daug laisvųjų valstiečių, kurie tarpukariu tapo ūkininkais. Gi pasiklausinėkit savo senelių: žiūrėk bobutė buvo kilusi iš ūkininkų ar bočelis... Žemaičiai buvo ir raštingi ir skaitantys - knygyno reikėjo. O ir lietuviškos spaudos tuo metu buvo jau labai gausu.
Birutės gatvės gale, priešais mūro kryžių, žydas D. Davidas turėjo mažą universalinę parduotuvę. Čia galėjai įsigyti sieninį, stalinį ar kišeninį
Mano Marija...
laikrodį, ar gramofoną "Kolumbia", Dolskio plokštelių su jo įrašais. Štai žiūrėkite, sėdi ant žolyno anuometinis jaunimėlis - gramofonas šalia. Be abejo pirktas pas Davidą. Gyvenimas nebuvo toksai jau pilkas. Laikrodis anais laikais kainavęs apie 150-170 litų. Nepigu - tiek Skuode uždirbdavo pašto tarnautojas per mėnesį. Na, bet laikrodis geras. Jie dar iki šiol geruose namuose tiksi, jei yra branginami. Nepalyginsi su tais, kurie paskui pasirodė sovietmečiu.
Bet šiandienai pakaks vaikščioti po tarpukario Skuodą. Einu namo išgerti arbatos. Mano žmona Marija, sode tikriausiai jau kloja servetėles, nešioja puodukus iš Paryžiaus, pirktus pas Davidą. Bus maloni popietė. 

PASTABA. Šioje istorijoje nėra  nieko išgalvoto - viskas paremta tikrais faktais. Juk mano senelis gimė 1881m. - tad kiek iš tiesų man metų? Ar aš galėjau vis tai matyti savo akimis? :) Pasivaikščiojimą po Skuodą pratęsiu kitą sykį.

Daugiau istorijų apie Skuodą:
Apie Skuodo vardo atsiradimą - spausk čia>>
Apie Skuodą Vokietijoje - spausk čia>>
Apie Skuodo gatvę - spausk čia>>
Apie Skuodo srutupį - spausk čia>>
Dar apie Skuodo upelį - spausk čia>>
Kaip latviai vadavo Skuodą - spausk čia>> 
Skuodas ne tas, kuriuojis laikomas - spausk čia>> 
Kodėl Skuodas 1572-ais metais gavo miesto teises? - spausk čia>> 
Skuodas buvo žydų per 500 metų - spausk čia>>
Apie Skuodo tarpukario senamiestį - spausk čia>>
Apie žydų verslą Skuode tarpukariu (pradžia) - spausk čia>>
Labai detalus pasakojimas apie tai kuo žydai Skuode vertėsi tarpukariu - spausk čia>>
Apie Skuodo prostitutes - spausk čia>> 
Apie Skuodo sinagogą - spausk čia>>

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą