2017 m. rugpjūčio 23 d., trečiadienis

Ar verta rankas išsitepti lašiniais?

Skuodiškis Khaim Bloch, gimęs 1932m. Nužudytas.


404-oji istorija. Lietuviai žydų nemėgsta (o gal ir nekenčia), nors to šviesiai tiesiai judėjui į akis nedrįs pasakyti. Nemėgsta ne dėl to, kad šie ką nors bloga padarę, bet dėl to, jog jie protingesni, išmoningesni - jie kitokie. Jie ateiviai. Žydų Lietuvoje beveik nelikę (lyginant su tuo, kiek jų buvo), bet nepakanta liko.  Man kas ką nori gali pliurpti - ypač per spaudą ir televiziją: nepakanta liko. Akla. Tokia pat akla, kaip ir Dievo baimė. Niekas nežino ar Dievas yra geras, bet visi tiki. Niekas nežino kas iš tiesų yra šėtonas, bet aklai tiki, jog jis blogas. Man neseniai pasakė: "Nesusidėk su žydais, nes tave kas nors nugalabys". Baimė. Štai kur yra šuo pakastas. Yra manoma, jog žydas Lietuvoje ateivis. Ateivių mes bijomės. Mano sūnus man sako: "Ateiviai yra baisūs". Jis apie skraidnčias lėkštes. Ne, ne... mano namuose lėkštės neskraido. Tačiau yra tokie stereotipai apie lėkštes ir ateivius, kaip ir apie vorus. Vorų reikia bijoti ir mušti juos, nors vorai gaudo muses, kurios mums įkyri, kai ryte saldžiai snaudžiame. Tačiau vorus reikia mušti. Mes jų bijomės. Nes jie turi daugiau kojų nei mes ir jų nesuprantame. Žydų irgi nesuprantame. Na, niekaip valstietis nuo žagrės negalės suprasti fiziko, stovinčio prie protonų greitintuvo Šveicarijoje. Tikrai ne. Bet jei jie kalbės prie butelio apie mergas - vienas kitą puikiai supras. Žinoma, jei nekalbės apie politiką ir religiją - faktas.
Skuodiškė Libe Bloch - to mažylio mamytė. Nužudyta.
Tačiau Biblijoje yra rašoma, jog mes visi broliai ir seserys. Genetikos mokslas to nepaneigia. Biblija yra žydų tautos istorija. Biblija jau 2 tūkst. metų yra krikščionių gyvenimo pagrindas ir bestseleris, nors anaip tol jie nėra žydai. Mes kaltiname žydus sukčiavimu ir lupikavimu, tačiau patys europiečiai ėjo į žydų žemes su kryžiumi. Ko? Materialinės gerovės, po kryžiaus ženklu. Žydai iš tiesų yra mūsų broliai, nes jie irgi yra kilę iš tos pačios vienos šeimos, iš tos pačios genties - iš indoeuropiečių. Genetika ir archeologija to nepaneigia, netgi prievartauja mūsų sąmonę, kad tuo patikėtume. Bet mes nieko neskaitome ir nesiklausome. O žydai skaito ir klauso, ir mokosi - todėl jie yra gerais gydytojais, advokatais, verslininkais - nes jie mokosi. Jie iš paskutiniųjų jėgų savo vaikus leidžia į mokslus. Jie buvo kitokie. Betgi yra ir kita tiesa: šeimoje gimsta vienas išdykęs, kitas protingas, o trečias asilas. Mūsų protėviai irgi buvo tokia pat šeima. Tai va, mes tie, kurie nekenčiam žydų, ir esam iš tų asilų šeimos, o tie kurie buvo išdykę, tie buvo sukūrę valstybę iki Juodosios jūros, o tie kurie buvo protingi - tie tapo žydais. Žydas yra tik žodis. Už žodžio yra toks pat žmogus (vizualiai žiūrint) kaip ir mes. Jūs pažiūrėkite į jų veidus - tai mes.
Ką jau šnekėti apie žydus. Mes patys esame sau, savo šeimai priešai - žiūrėkite kaip mes riejamės dėl turto, dėl pažiūrų - dėl šūdo. Tikrai nebijau pavartoti to žodžio, nes pakankamai nugyvenau, kad galėčiau tai drąsiai sakyti. Aš galiu užsitraukti kai kurių jūsų nemalonę, tačiau ant manęs nepykite, tiesiog bandau būti nepriklausomas nuo inertiško mąstymo. Jeigu jūs nesupratote žodžio "inertiškas", ko gero jums nepatiko šios istorijos pradžia. O juk Skuode įvyko didžiulė tragedija - buvo žvėriškai iššaudyta veik 3 000 žydų. Ar suvokiate tą skaičių? Įsivaizduokite, jog jūs vieną mėnesį vietoj standartinio atlygio gaunate - 3 000 eurų. Va, tada gal kažkiek ir suvoksite ką šis skaičius reiškia.
Kodėl taip rašau? Ogi noriu papasakoti apie žydų mokyklas Skuode. Šį minties posūkį supras tie, kurie gerai žino inercijos dėsnį fizikoje ir inertiškumo savokos vartojimą bet kokiose kitose srityse.
1910 m. inicijuojant „Dvylikos tarybai“ Skuode žydai atidarė keturmetę pradinę mokyklą, kurioje buvo mokomasi rusiškai. Po jos berniukai studijuodavo Aharono Nachumo Grinbergo, Aharono Šereševskio („Drubianer melamed“), Mošės Vainbergo, Girzono, Chaimo Aharono Hovšos ir Israelio Šafo chederiuose (religinėse mokyklose). Nereikėtų stebėtis. Čia berniukai studijuodavo Torą ir Rašio komentarus iki vėlaus vakaro, o jau paskum traukdavo namo su žibintais rankose. Turėjo būti yspūdingas vaizdas tiems, kurie turėjo jautrias ir meniškas sielas.
Michalis Fogelmanas pažymėtas rodykle
Per Pirmąjį pasaulinį karą, kai vokiečiai užėmė Skuodą, tas pats pastatas prie rusų ortodoksų cerkvės buvo paverstas vokiška mokykla, kuriai vadovavo Hindel Helman, ponios Šlamines ir Feinštein. Šlamines gi buvo Avramo Mošės Urdango žmona. Kodėl tai miniu? Ogi mums patinka žinoti kas ir kieno giminės buvo. Smalsu. Intriguoja.
Kas ta "Dvylikos taryba"? Teks nukrypti į šalį...
Rusijos valdymo metais, iki Pirmojo pasaulinio karo visus žydų reikalus - tiek teisinius, tiek dvasinius, tiek pasaulietinius tvarkė dvylika renkamų žmonių ("Dvylikos taryba"). Jie dažnai tekdavo vykti į Telšius. Ko?
LDK laikais žydai turėjo savo savivaldą - vaadą. Velniškai įdomu tai, jog žydų teismai buvo visiškai nepavaldūs Lietuvos teisėtvarkai. Jų bendruomenės teismuose būdavo sprendžiamos tik  žydų bylos, nors jau mišrūs - krikščionio ir žydo ginčai būdavo nagrinėjami valstybinėse teismo institucijose.
Įdomu ir tai, jog valstybė vaadui perdavė įgaliojimus išskirstyti mokesčius pagal bendruomenių mokamumą, o ne pagal įtaką ir reikšmę savivaldos struktūrose.
"Vaadas atstovavo bendruomenės interesams valstybėje, buvo tarpininkas tarp žydų ir krikščioniškosios dalies. Jo paskirti atstovai (štadlanai) rūpinosi privilegijomis ir jų patvirtinimais, stengėsi stabdyti žydams nepalankių įstatymų priėmimą, ėmėsi antižydiškų išpuolių prevencijos." [Žydai Lietuvoje: istorija, kultūra, paveldas ]
Tačiau Abiejų Tautų Respublikos seimas 1764 m. panaikino Lenkijos ir Lietuvos vaadų veikimą ir  reformavo žydų apmokestinimo sistemą ( „Žydų pagalvės“ (“Poglównie Żydowskie”) konstituciją). Lenkijos ir Lietuvos vaadai buvo apkaltinti sukčiavimu, pinigų švaistymu, mokesčių nuo valstybės slėpimu ir žalingumu visuomenei, oligarchija ir net kenkimu žydų bendruomenei. Panaikinus vaadus, svarbiausia žydus administruojančia institucija tapo kahalai.
Skuodiškisa Sheina Faivus, gimęs 1930m. Nužudytas
"Pagal veiklos pobūdį tai buvo bendruomenės vidaus tvarką reguliuojančius nutarimus priimanti institucija. "Kahalas privalėjo užtikrinti bendruomenės institutų (mikvos, švietimo sistemos, sinagogos, košerinio skerdimo, dvasinio teismo) veiklą, rasti jų finansavimo šaltinius, reguliuoti ūkinę veiklą, nuspręsti, ar reiškiantys norą tapti bendruomenės nariais gali būti į ją priimti. Valstybei, kuri mažai domėjosi žydų savivalda, buvo svarbi tik viena kahalo funkcija - mokesčių rinkimas." [Žydai Lietuvoje: istorija, kultūra, paveldas ]
Įdomu tai, jog nuo 1827m. kahalui buvo patikėta rekrūtų prievolė. Mat iki tų metų žydai nebūdavo šaukiami atlikti karinės tarnybos, o mokėjo tam tikrą mokestį. Vėliau išimtys galiojo tik pirkliams. Bet turtingesni žydai vistiek surasdavo išeičių išsisukti nuo karo prievolės - vietoje turtingo žydo sūnaus į rekrūtus būdavo siunčiamas neturtingas giminaitis. Iš tiesų rusai padarė didžiulę klaidą. Būtent žydai carinėje armijoje buvo radiukaliausias sluoksnis, vėliau jie užsikrėtė bolševizmo idėjomis, o dar vėliau tapo raudonaisiais komisarais. Bet tai jau kita tema.
Tačiau ir kahalai 1844m. buvo panaikinti, bet organizuotos bendruomenės veikė ir toliau. Tiesiog didesnę reikšmę įgavo rabinatas. O tarpukariu vėl bandyta sukurti pasaulietines žydų bendruomenės savivaldos institucijas - kažką panašaus į kahalus. Taigi "Dvylikos taryba" buvo žydų savivaldos žemutinė grandis.
Štai ko jie vykdavo į Telšius.
Po karo vadovavimas miestelio žydams pateko į bendruomenės komiteto rankas. Pirmasis pirmininkas buvo Mendelis Chatskelsas. Bendruomenės komitetas egzistavo iki 1926 m. Tada buvo įkurta Ezra (liet. „pagalba“) draugija, kuri rūpinosi miesto reikalais iki pat Antrojo pasaulinio karo. Į Ezra draugijos pareigas įėjo gyvulių skerdimo priežiūra, mokytojų atlyginimų dydis, paskolų išdavimas nepasiturintiems žydams ir pan. Pirmasis Ezra draugijos pirmininkas buvo Michalis Fogelmanas, o vėliau Mejeris Henochas Blochas.
1919 m. daktaras Karštatas įkūrė keturklasę jidiš mokyklą, kurioje rusų buvo antroji kalba, kuria vyko pamokos. Kartais ta mokykla buvo vadinama ir progimnazija. Pirmieji joje mokytojavo Judelis Markas, Černiovskis, Vieneris ir Šimenas Bandas.
Mano antrąją knygą apie senąjį Skuodą galima užsisakyti per feisbuko mesindžerį: rašote gavėjo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Išrašau sąskaitą. Apmokate. Maždaug po savaitės kurjeris Jums į namus atneša knygą.
Knygos kaina - 38€.
Dėl užsakymų užklausas galite siųsti ir SMS arba tiesiog paskambinti man +370 698 77523. Knyga siunčiama tik paštu.
Mokykla veikė keliuose Ilgosios (dabartinė Basanavičiaus) ir Rojaus (dabartinė Dariaus ir Girėno) gatvės gyvenamųjų namų butuose, kuriuos žydų bendruomenei vieneriems metams išnuomavo žemaičiai. Čia nebuvo mokytojų kambario, mokyklos kiemas mažas, mokyklai išnuomoti butai skirtinguose namuose. Nebuvo patogu.
1920 m. žydai pabanė iš apskrities gauti lėšų (tik nesipiktinkime - mes irgi iš Europos siurbiame pinigą visokiems projektams - momentais nelabai realiems ir nelabai visuomeniškiems) naujai mokyklai pastatyti, tačiau lietuvis štai kaip atsakė: "...valsčiaus valdyba neatsisako duoti lėšas valdiškoms mokykloms, bet privatinėms mokykloms negali.“ Ogi ta Skuodo žydų progimnazija turėjo privačios mokyklos statusą.
1920 m. joje iš viso dirbo 8 mokytojai. Vienas iš jų buvo stačiatikis, likusieji septyni išpažino judaizmą. O pats daktaras Karštatas buvo tokios geros širdies ir taip atsidavęs mokyklai, jog daugelis mokėsi pas jį už dyką.
Skuodiškis Yakov Faivus, gimęs 1928m. Nužudytas.
Šitoje vietoje reikėtų stabtelėti ir pamąstyti, kodėl verta ką nors mokyti už "dyką". Gi žmogus visam gyvenimui liks dėkingas ir tave mylės, tave gerbs, ir galbūt kažką atneš į tavo namus. O jeigu mokysi už pinigą - tu būsi skrudžas, būsi nekenčiamas, tavęs neprisimins arba prisimins kaip monetą, kuri buvo paskutinė tavo kišenėje. Argi ne mes patys ant visų galų triūbijame, kad reikia žmonėms daryti gera, bet kai reikalas ateina, mes su Reikalu Reikalovičiumi sutariame, jog imsime už TAI didelį pinigą, babkėmis vadinamą, nors net nežinome iš kur tos babkės kilo, nesgi trūksta išsilavinimo, nes mes kaip buratinai pardavėme elementorių ir nuėjome į cirką. Dabar cirke ir gyvename.
Taigi... Kai pritrūkdavo pinigų mokytojų atlyginimams, Karštatas sumokėdavo iš savo kišenės. Toks jis jau buvo... Šelpė vargšus, bedalius, jam rūpėjo ir jų sveikata, ir jų finansai. Bet štai kas nutiko. Jei tu rūpiniesi vargšais, jei šelpi ubagus, vergetas, jei jiems padedi - norom nenorom tau pradeda lysti mintys į galvą apie socialinį teisingumą ir santvarką. Ir kur daktaras Karštatas vieną sykį nupėdino? Ogi jis nuėjo į kariųjų pažiūrų ratelį - tais laikais Rusijoje (o kaip žinia mes to metu ir buvome jos sudėtyje) rutuliavosi menševikai, bolševikai... Ir be abejo, didžiuma jų buvo žydai, nes radikalumas būdingas tik šitai tautai (čia nepateiksiu statistikos - bet ji egzistuoja) šiuo spektu, nes jiems visad skauda, kai kiti badauja, kai viešpatauja neteisybė ant svieto margo. Tiesa, ne visiems žydams skauda, bet didžiąjai jų daliai skauda. O pradeda skaudėti tada, kai igyji išsilavinimą, kai susivoki kur gyveni ir kaip tave drožia, ir kas tave pavertė vergu, ir kodėl taip padarė. Skauda ir be išsilavinimo, bet tada nesuvoki nuo kurio galo skauda ir kokia čia ta liga. Taigi Karštatą dėl jo prielankumo kairiesiems valdžia privertė susikrauti lagaminus ir nešdintis iš Skuodo. Gaila. Ir įsivaizduokit, tai įvyko jau ne prie caro, o prie nepriklausomos Lietuvos valdžios. Ir dabar mūsų valdžia tokį išvytų. Negalima drumsti vandens, kai šalia yra toks baisus kaimynas - rusas. A, tiesa, dar savo daržą turi baltarusis tarpe mūsų nuo rusų.
Yra didelis skirtumas tarp žydiškojo idealizmo, socialinio teisingumo ir žydiškojo kapitalizmo. Štai pavyzdys: kai žydai sumanė kurti Izraelio valstybę, tie žydai kurie turėjo daug pinigo, šios idėjos neparėmė. Vieni idealistai - kiti prie pinigo. Visus juos drauge mes vadiname: "Žyds juds - kiaulės šūds!". Bet juk taip nėra. Todėl kad mes niekuo nesidomime arba labai paviršutiniškai. Todėl, kad mes nelankėme Karštato pamokų.
1921 m., po to, kai daktaras Karštatas buvo deportuotas iš Lietuvos (štai koks jis buvo pavojingas elementas!), mokyklos valdymą perėmė Michalis Fogelmanas, o tada jidiš tapo antrąja mokyklos kalba. Taip pat buvo privaloma mokyti ir lietuviškai. Savaime suprantama - juk jau gyvenome nepriklausomoje Lietuvoje ir kitaip būt negalėjo. Tad neverta nė stebėtis.
Tarp mokytojų pasižymėjo rašytojas Israelis Šafas, kuris sugebėjo tuo pačiu metu dar dirbti ir Žydų nacionaliniame fonde. Vėlgi stebėtis nereikėtų, nes žydas yra darbštus ir valingas - lygiai taip pat kaip ir žemaitis.
Pietų Afrikos žydų pinigais remiama ir Avramo Šefkindo bei Michalio Natansono pastangomis, 1921 m. buvo įkurta "Talmud Tora". O kas tai?  Judaizmo dvasinė seminarija. Ar suvokiate ką tai galėjo reikšti Skuodui? Tai beveik tas pat, kas dabar Skuode atsaidarytų katalikų kunigų seminarija.
1921 m. buvo baigta statyti "Javne" žydų vidurinė mokykla.
Javnė - miestas vidurio Izraelyje, 15 km į šiaurę nuo Ašdodo.
Lilia Tanur nužudyta, kai jaibuvo tik 16-lika. Jai buvo vasaros atostogos
Kai Rojaus gatvėje buvo dedamas to pastato kertinis akmuo - Skuode vyko šventė. Na, ir nenuostabu - juk maždaug pusę gyventojų buvo žydai. Ir jiems tai buvo didelis įvykis - jų vaikai mokysis. Šventę, kurios metu vyko moksleivių pasirodymai, skambėjo dainos ir džiugios kalbos, organizavo Lėja Zundelevič ir Judelis Vainbergas. Lėšų mokyklos statybai susimetė skuodiškiai žydai ir jų giminaičiai,  gyvenantys Pietų Afrikoje (itin prisidėjo Frimanų šeima) ir Amerikoje. Beje ten, užjūryje, maždaug tuo pat metu vyko skuodiškių žydų-išeivių puota, organizuota Herclio ir Motelio Lang, kurie vėliau apsilankė Skuode.
1922 m., tame pačiame pastate atsidarė žydų pradinė mokykla, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama kultūrai. Buvusios jidiš mokyklos mokytojai mokėsi hebrajų kalbos, kad galėtų ja vesti pamokas. Prisikvietė iš svetur naujų gerų mokytojų, kurie vaikučių širdyse įskiepijo meilę ir atsidavimą Izraelio žemei.
Bėgant laikui ta mokykla išaugo iki šešiametės. Daug vaikų iš Skuodo tęsdavo savo mokslus Kaune, Šiauliuose ir Raseiniuose. Kaipgi mokykla išsilaikydavo? Ogi būdavo organizuojami pokyliai ir kitokie renginiai, kurių metu surinktomis aukomis ir paramstydavo mokyklos klestėjimą. Tais laikais įvairiose bendruomenėse toks metodas buvo populiarus. Poniučių baliai... Vidurinės ir pradinės mokyklos mokytojais buvo Israelis Šafas, Chaimas Aharonas Hovša, Cvi Rozencveigas, Bar Ševa Pin, Izraelis Fišas, Šimonas Vainbergas, I. Potašnik, Mejeris Finė, Kalmaikovas, Rizinas, Rieris, Šlomo Vaineris, Mošė Hešelis Kohenas, Frida Aliaš-Fridman, Chaja Špic-Rabinovič, Chaja Sneg-Vermil, Dovidas Rudneris ir Dovidas Reznikas.
1923 metų pabaigoje čia mokėsi 63 mokiniai: pirmoke klasėje - 11, antroje - 26, trečioje - 14, ketvirtoje - 12. Mokestis už mokslą siekė 24-45 litus per mėnesį. Šalia veikė knygynai mokytojams ir mokiniams. Mokykloje buvo dėstoma tikyba, hebrajų kalba, literatūros teorija, vokiečių kalba, Lietuvos ir visuotinė istorija, geografija, aritmetika, algebra, geometrija, gamtos mokslas, higiena, buhalterija, fizika, piešimas, kūno kultūra, dainavimas, dailyraštis. Ak, kaip mūsų mokyklose trūksta buchalterinės disciplinos! Ne bankų remiamos, o tikros, kuri mokytų gyventi, ūkiškai tvarkyti savo piniginę - odinę arba elektroninę.
1926 m. kove Skuodo žydų bendruomenės likvidacijos komisijos nutarimu mokyklos rėmėju tapo Žydų labdarybės, socialinės pagalbos ir kultūros draugijos „Ezro“ Skuodo skyrius.
Skuodiškė Rosa Tanus, gimusi 1922m. Nužudyta...
Visus su mokykla susijusius klausimus spręsdavo mokyklos pedagogų taryba. Ši gi nutardavo kokius vaikus priimti ir kokius ne (buvo ir tokių), sudarydavo pamokų sąrašus, tikrindavo egzaminų rezultatus, skirdavo klasių auklėtojus, spręsdavo su mokyklos finansais susijusius klausimus. Kiekviename susirinkime būdavo paliekama laiko atviriems mokytojų pasiūlymams - naujovių nebuvo baidomasi. Ir mokinių tėvai dalyvaudavo tame gyvenime - beveik kaip ir šiais laikais. Juk logiška. Ir tai yra pagrindas. Logika. Sveikas supratimas. Mokytojams būdavo rekomenduojama, kad jie iš tėvų sužinotų apie jų vaikų elgesį namuose. Vykdavo Tėvų komiteto susirinkimai. 1933 m. rugsėjo 12 d. buvo nutarta, jog Tėvų komitetas turėtų garantuoti, kad mokytojams bus išmokamas atlyginimas už darbą. Ir mes šiais laikais daug ką garantuojame už valstybę - kad klasės bus suremontuotos, kad priemonių bus... Finansinės paramos buvo kreipiamasi ir į „Ezro" draugiją. Pasak istorikės Živilės Simutytės, kuri rausėsi tuose senuose dokumentuose, protokoluose rašoma, kad į draugiją buvo kreiptasi su prašymu paskirti tam tikrą sumą neturtingiems vaikams, kad jie galėtų nusipirkti vadovėlių, kad būtų atnaujinamas mokyklos inventorius. Viskas kaip visad. Mokymosi reikalams elgetaujama, o šiaip reikalams - visad pinigo yra.
Mokykloje mokytojų iniciatyva buvo rengiamos įvairios išvykos. Skuodo žydai švęsdavo ir Lietuvos valstybines šventes - tarkim, minėdavo vasario 16-ąją. 1934 m. mokykloje net buvo surengta paskaita „Nepriklausomybės reikšmė“. Žydų vaikai, baigę vidurinę mokyklą, neretai tęsdavo mokslus Skuodo gimnazijoje.
1927 m. Skuodo žydai įkūrė pirmąjį vaikų darželį, kurio auklėtoja tapo Fruma Markus.
O šios istorijos pabaigai, artėjant rugsėjo 1-ąjai visai rimtas ir pamokantis žydiškas anekdotas-neanekdotas, kurį verta papasakoti kiekvienam vaikui.
Sūnus prašo savo tėvo, kad šis paaiškintų kaip veikia bankai. Tėvas liepia nueiti į šaldytuvą ir paimti lašinių. Tas nuėjo, paėmė, atnešė. Tada tėvas liepė juos tempti atgal. Sūnus pakluso - nunešė, padėjo, grįžo.
-Na, ir kas? - klausia jis.
-Ogi rankas riebalais tai išsitepei, ar ne? - gudriai šypsodamasis tarė tėvas. - Va, taip ir veikia bankai.
Mokykime vaikus išmaniai!
***
Ačiū Skuodo istorijos muziejui, kuris suteikė man medžiagos, pagal kurią internete galėjau rasti čia patalpintas nuotraukas. 

Daugiau istorijų apie Skuodą:
Apie Skuodo vardo atsiradimą - spausk čia>>
Apie Skuodą Vokietijoje - spausk čia>>
Apie Skuodo gatvę - spausk čia>>
Apie Skuodo srutupį - spausk čia>>
Dar apie Skuodo upelį - spausk čia>>
Kaip latviai vadavo Skuodą - spausk čia>> 
Skuodas ne tas, kuriuojis laikomas - spausk čia>> 
Kodėl Skuodas 1572-ais metais gavo miesto teises? - spausk čia>> 
Skuodas buvo žydų per 500 metų - spausk čia>>
Apie Skuodo tarpukario senamiestį - spausk čia>>
Apie žydų verslą Skuode tarpukariu (pradžia) - spausk čia>>
Labai detalus pasakojimas apie tai kuo žydai Skuode vertėsi tarpukariu - spausk čia>>
Apie Skuodo prostitutes - spausk čia>>  
Apie Skuodo sinagogą - spausk čia>> 
Apie tai kaip pro Skuodą buvo nutiestas geležinkelis - spausk čia>>
Antanas Smetona lankėsi Skuode - spausk čia>> 
Kaip vikingas Ragnaras Lodbrukas viešėjo Skuodo žemėse - spausk čia>>
Apie Skuodą tarpukariu - spausk čia>> 

Apie žymiausią tarpukario laikų Skuodo kontrabandininką - spausk čia>>

 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą