2017 m. rugpjūčio 28 d., pirmadienis

Barzda - upė tekanti pro Skuodą



407-oji istorija. Istorijoje "Apie tai kaip Bartas Simsonas pavadino upę Bartuva" (402-oji) jau bandžiau aiškintis ir kelti įvairias versijas kaip atsirado Bartuvos upės vardas, ir apskritai iš kur atsikraustė dabartiniai žemaičiai.
Po tam tikrų apmąstymų grįžtu ir tęsiu pasakojimą ir įvairias spėliones.
Iškilo klausimas: kas pirmasis atsirado - Skuodo ar Bartuvos pavadinimas?
Ko gero upė vardą gavo žiūrint į ją nuo Leibinės kalno (buvusios MSV teritorijos). Ši vieta kituose pasakojimuose dar bus labai svarbi. O dabar apie upę...
Beveik nėra abejonės, jog Bartuvos pavadinimas yra vienas seniausių šiose teritorijose, o gal net seniausias. Kaip šias vietas vadino neandartaliečiai ar po jų gyvenę žmonės, į kurių teritorijas atsikraustė atėjūnai indoeuropiečiai (mūsų protėviai), nežinome ir niekad nesužinosime.
Nematau jokių priežasčių kodėl turėtume abejoti, jog pirmiausia mūsų protėviai apsistojo būtent čia, ant Leibinės kalno. Tai pati aukščiausia - toli matyti - šviesiausia, sausiausia, saugiausia ir maloniausia dūšiai vieta. Jie stovėjo greta vienas kito ir žvelgė į upės vingį, kuris dabartinėje miesto parko vietoje šakojosi, kaip kokioje deltoje į atskiras vagas ir pelkynus ir vaizdas buvo panašu į barzdą.
Vienas jų tarė:
-Bharaadha.
-Tep.
Argi buvusi Skuodo parko teritorija neprimena barzdos?
Taip jie upę ir pavadino, o paskui ant kalvos įkūrė pimąją gyvenvietę. Iki šiol Leibinės kalnas nėra archeologų kasinėtas. Kita, vertus, gal ten jau nieko ir nebeįmanoma rasti, mat nežinia kiek ir kaip buvo nugremžta statant MSV pastatus. Ko gero buvo ir senovinis šios kalvos pavadinimas. Ir visai gali būti, jog to kalno pavadinimas skambėjo kažkaip panašiai, kaip dabartinio miesto vardas: Skouds, skods, shjod, skuds... kouds.. squad... Bet mes to nežinome ir vargiai atkapstysime - viskas liks tik teorijose, versijose. Nebent netikėtai atsiskleistų paslaptis. Tačiau viena yra aišku: kadangi taip sunku yra perprasti miesto vardo kilmę - jis yra be galo senas ir pirminė prasmė pamiršta arba taip pakitusi, jog nebežinome nuo kurio galo jos ieškoti. Arba tiesiog kol kas neišsiaiškinome, nes rimtai nesiknaisiojome praeityje...
Dabar apie tų dviejų hipotetinių protėvių pasakytus esminius žodžius.
"Bharaadha" - indoeuropietiškas žodis, reiškiantis barzdą. Ir per amžius jis kito iki dabartinio žodžio Bartuva. Kaip ir kodėl prie jo prilipo priesaga -uva - vėlgi nežinia, nes kol kas neatsirado proto, kuris išaiškintų pastarosios kilmę.
Ar antrasis hipotetinis protėvis atsakė būten taip - "tep"? Vėlgi nežinia. Nesgi kol kas atrodo nėra etimologinio šio žodžio aiškinimo.
Mano antrąją knygą apie senąjį Skuodą galima užsisakyti per feisbuko mesindžerį: rašote gavėjo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Išrašau sąskaitą. Apmokate. Maždaug po savaitės kurjeris Jums į namus atneša knygą.
Knygos kaina - 38€.
Dėl užsakymų užklausas galite siųsti ir SMS arba tiesiog paskambinti man +370 698 77523. Knyga siunčiama tik paštu.
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą. Etimologija taip pat vadinamas ir konkretaus žodžio kilmės aiškinimas.
Taigi, manykim, jog antrasis indoeuropietis taip ir atsakė - "tep", nes kaip pastebėjau knaisiodamasis žodžių aiškinimuose, senoviniai indoeuropietiški žodžiai yra artimiausi žemaičių kalbai (gal klystu - čia mano išvados). Tą patį pasakysiu kitaip, kad aiškiau būtų: žemaičių kalba geriausiai išlaikė archaiškus žodžius. Ir štai kodėl. Ogi pasirodo įsigilinus į žemaičių genetiką, paaiškėjo, jog ji yra labiausiai homogeniška, o tai reiškia - labiausiai vienalytė ir mažiausiai pakitusi. Pasakysiu kitaip: žemaičiai mažiausiai iš visų Lietuvos gyventojų maišėsi. Jie buvo pastovesni. Genetiniu požiūriu jie mažiau maišėsi su kitokia genetika nei likusieji Lietuvos teritorijos gyventojai. Tuokėsi tik su savais, gimdė tik savus. Svetimus mušė ir nebuvo jokių demokratijos apraiškų - istorija apie tai mums ir kalba. Žinoma, lietuviai nelabai nori pripažinti, jog jie yra mišrūnai, makalūzai. Gerai. Šitas beprecendentinis faktas mums pasitarnaus kitose istorijose, kai kalbėsim apie tai, kodėl niekas nepuolė Skuodo, bet ėjo į Apuolę. Tačiau iki Apuolės dar toli, nors nuo miesto ji tik per keliolika kilometrų.
O dabar apie barzdą. Pamenate kaip būdavo geometrijos pamokose? Reikia įrodyti teoremą.
Pradėkim.
Indoeuropiečiai, tie gilios senovės žmonės, kurie pasileido vakarų kryptimi barzdą vadino bharadhā. Laikui bėdgant, tas žodis įvairiai kito, bet jis visą laiką reiškė tą pat - barzdą, šerius, smaigus (gi šviežiai želianti barzda yra kaip dygliai). Žodžio šaknis buvo visą laik ta pati arba kintanti. Senovės indoeuropiečiams smaigalys arba šerys buvo - bhrsti. Senovės anglams byrst irgi reiškė šerį.
"Barzdinis" kirvis
Lotynai barzdą vadino - barba, rusai iki šiol ją vadina - borodá, senovės vokiečiai -  bart, senovės prūsų - bordus, latviai - bārda, senovės anglai - beard. Žodis kito, bet reikšmė buvo ta pati - barzda - ir vienas iš jo variantų buvo bart. Galbūt būtent dėl to viena iš prūsų genčių vadino save bart'ais - barzdotaisiais. Ir visai nebūtinai jų genties kažkuri šeima įsikūrė dabartinio Skuodo vietoje. Tai galėjo bet kuri indoeuropiečių gentis.
Germanų kalbose "barzdos" pavadinimas semantiškai siejasi ir su kovos kirvio pavadinimu "barzdotuoju" - senovės vokiečių kalboje barta, senovės anglų -  barda. Iš germanų kalbų slavai pasiskolino kovos kirvių pavadinimus: senovės slavų БРАДЫ, bulgarų -  бра̀два, rusų - брадва, senovės rusų, bažnytinė slavų - брадъвь. Tuos barzdotuosius kirvius mėgo vikingai. Jų ašmenys tikrai primena žemyn besiskleidžiančią plačią barzdą.
Tačiau ko gero, ne nuo kovos kirvio šitaip buvo pavadinta upė, nes barzda  - pirminis žodis. Mūsų protėviai barzda vadino tuos dalykus, kurie priminė barzdą. Štai turėjau porą draugų - viena pravardžiuoidavom Barzda, nes ją nešiojo dar iki hipsterių atsiradimo, "barzdele" pravardžiuodavom Skuodo II-osios vidurinės  mokyklos (dabar Bartuvos progimnazija) direktorių Tamošauską. Turiu draugą, kuri visi vadiname Burnike. Taip ir su barzdiniu kirviu - buvo panašus į barzdą, taip jį ir ėmė pravardžiuoti. Taip ir su upe - tie Skuodu ji priminė barzdą - Bartuva ir ėmė vadinti. Vardai ir pavadinimai kyla iš pravardžių iš asociacijų. Šioje istorijoje nesiimsiu nagrinėti kaip indoeuropietiškas žodis barzda keliavo po europą ir įvairiai transformavosi. Tačiau faktas yra tas, jog indoeuroipiečiai pirmiausia pasiekė mūsų kraštus, čia apsistojo ilgam ir paliko mums Bartą - barzdą. Ir tik paskui traukė per dabartines Vokietijos žemes, kol nepasiekė Britanijos ir Airijos salų, kol nepasiekė dabartinės Norvegijos ir Švedijos žemių. Tad neprotinga būtų teigti, jog vikingai mums atnešė barzdą, bardą... Bartuvą. Juolab, kad kuršiai nesileido, kad skandinavai įsitvirtintų mūsų žemėse. O negalėdami įsitvirtinti, negalėjo vietovėms duoti ir pavadinimų. Ypač, kai Skuodas ir Apuolė buvo pačiame kuršių genties žemių centre.
Maždaug prieš 3-2.5 tūkst. metų vidurio Europoje, o tuo pačiu ir dabartinėje Skuodo žemių teritorijoje vidutinė metinė temperatūra buvo maždaug 2 laipsniais žemesnė nei dabar - buvo šalta, mažai lijo. Tai buvo didelių karų ir tautų kraustymosi epocha. Būtent tuo laiku nuo Juodosios jūros atsibastė indoeuropiečiai - mūsų protėviai. Dalis jų liko čia, kiti gi patraukė į pietus ir vakarus. Dabartinė Skuodo parko teritorija buvo užpelkijusi ir priminė barzdą. Bet visgi Leibinės kalnas atrodė gera vieta įsikurti. Maždaug prieš 2300 metų Europoje klimatas atšilo ir prasidėjo gausūs lietūs. Tad ko gero dabartinio Skuodo parko teritorijoje vėl tekėjo plati upė su kleriomis sąlomis, kokias dabar galima išvysti Nėryje. Tačiau praslinkus 600 metų, maždaug IVa. klimatas vėl pasikeitė - užėjo sausros, orai vėl atšalo. Vėl Bartuva tiues Skuodu užpelkijo, bet tada jau turėjo savo vardą. Ir vėl prasidėjo didžiuliai karai ir tautų migracija. Štai tada ko gero ėmė formuotis karingieji kuršiai... Reikėjo gintis nuo kitų atėjūnų, pasidarė sunkiau gyventi, nebepakako maisto ir senoji indoeuropiečių gentis patraukė plėšti.
Mažas būdamas, kažkur prie Gaubių kalnų (ta vietovė ateityje mums irgi bus įdomi) apvirtau Bartuvoje, srovė mane pagavo - nebesuvokiau kur dangus, o kur žemė - mažas bamblys dar buvau. Mama griebė ir ištraukė už čiuprynos - būčiau priburbuliavęs. O dabar štai bandau aiškintis Bartuvos pavadinimo kilmę. Kaip keista...

Daugiau istorijų apie Skuodą:
Apie Skuodo vardo atsiradimą - spausk čia>>
Apie Skuodą Vokietijoje - spausk čia>>
Apie Skuodo gatvę - spausk čia>>
Apie Skuodo srutupį - spausk čia>>
Dar apie Skuodo upelį - spausk čia>>
Kaip latviai vadavo Skuodą - spausk čia>> 
Skuodas ne tas, kuriuojis laikomas - spausk čia>> 
Kodėl Skuodas 1572-ais metais gavo miesto teises? - spausk čia>> 
Skuodas buvo žydų per 500 metų - spausk čia>>
Apie Skuodo tarpukario senamiestį - spausk čia>>
Apie žydų verslą Skuode tarpukariu (pradžia) - spausk čia>>
Labai detalus pasakojimas apie tai kuo žydai Skuode vertėsi tarpukariu - spausk čia>>
Apie Skuodo prostitutes - spausk čia>>  
Apie Skuodo sinagogą - spausk čia>> 
Apie tai kaip pro Skuodą buvo nutiestas geležinkelis - spausk čia>>
Antanas Smetona lankėsi Skuode - spausk čia>> 
Kaip vikingas Ragnaras Lodbrukas viešėjo Skuodo žemėse - spausk čia>>
Apie Skuodą tarpukariu - spausk čia>>    
Apie žydų mokyklas Skuode - spausk čia>>  
Apie žymiausią tarpukario laikų Skuodo kontrabandininką - spausk čia>>


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą