2017 m. rugpjūčio 25 d., penktadienis

Kiečiausias Skuodo kontrabandininkas



Skuodo muitininkai. Jie gaudė poną Blochą, bet nepagavo...
406-oji istorija. "Kas man iš tos laimės, kas man iš garbės, jei kiti liūdės", - kažkaip panašiai sąjūdžio priešaušryje dainuodavo per televiziją Vytautas Landsdbergis. Leidžiantis gilyn į jo šeimos praeitį, atrodo, kad ten yra gan daug žydiško kraujo - gaila, kad ne skuodiškis. Turėtume kuo didžiuotis. Kai kas jo nemėgsta, tai tie sakytų, jog anokia čia garbė būtų Skuodui didžiuotis "tėtuku". Girtis galima viskuo - idomi informacija pritraukia turistus. Tarkim, juk vistiek smagu kauniečiui pasididžiuoti, kad garsiausi mafioziai Kaune buvo Henriko Daktarų klanas. Tikėkimės "slabodkėje" (Viljampolėje) jam niekas nepastatys paminklo. Na, ir nereikia. Bet gal kada nors koks liežuvingas gidas nuves turistus prie Henytės pilaitės. Tai apie ką šiandien pasakosiu?
1937 m. buvo įkurta Skuodo žydų bendruomenės draugija ,,Tušiha", kurios vienas
pargindinių steigėjų buvo Genechas-Mejeras Blochas.
Va, apie poną Blochą ir eis kalba. Jis tarpukariu buvo bene garsiausias ir sėkmingiausias Skuodo kontrabandininkas.
Ką reiškia pereiti sieną? Ar jūs kada nors bandėte? Aš bandžiau bent keletą sykių. Tik aišku visa tai niekad neperžengdavo įstatymo ribų, nebent pats faktas. Nepriklausomybės priešaušriu, kai tik formavosi valstybinė siena su Latvija, kartą, kai dar dirbau žurnalistu, tikrinau jos tvirtumą. Tąkart teko klausti pirmo sutikto ūkininko:
-Ar čia jau Latvija.
-Taip, Latvija.
Taigi ten, kažkokiais 1992-93-ais metais ta siena buvo netvirta ir skylėta, o skuodiškiai turėjo darbo.
Nepasakosiu istorijos, kaip man vienas kaimietis buvo pasišovęs parodyti kur galima miško keliukais pravažiuoti net su autofurgonu, bet va, kaip man linksmai nutiko ties Gurstiškėmis... Ir aš nešiau kontrabandą - du maišus latvių nacionalinio turto. Grybų. Bėgau su maišu grybų iki artimiausios šieno kaugės ir galvojau - vysis čia kokia nors pasieniečio paleista kulka ar ne? Krisiu už grybus ar ne? Kadangi lijo ir buvo ūkanota, matyt, pasieniečiai buvo kažkur kitur... Paslėpiau tą grybų maišą ir nubėgau iš už sienos parsinešti kito. Metai buvo nepaprastai grybingi, gal dėl to tą vasarą latviai ir priėmė tokį įstatymą - kad lietuviai visų uogų ir grybų neišneštų.
Kitąsyk vos nekirtau Lenkijos-Čekijos sienos. Tąkart lenkas pasienietis, kalnuose pasivijęs su motociklu paaiškino, kad galiu tik džiaugtis, jog taip neįvyko. Taigi šiokios tokios patirties turiu ir galiu bandyti pasakoti apie Blochą.
Jis buvo suktas ir veiklus žydas. Blochas Henochas - Mejeris Skuodo mieste turėjo du namus. Gyveno iš kapitalo, kuris siekė keletą šimtų tūkstančių litų. O prie Smetonos tai buvo dideli pinigai. Oi, dideli. Jau beveik kaip pusę milijonieriaus.
Kaip tvirtino policija ir skuodiškiai, Blochas praturtėjo iš kontrabandos ir valiutos spekuliacijos. Kontrobandą jis gabendavo iš Vokietijos per Klaipėdą į Latviją - kokainą ir kitus stipriai veikiančius vaistus. Blochą sekė policija, tačiau jis buvo gudrus ir pareigūnams vis nepavykdavo jo sučiupti.
Blochas buvo kilęs iš neturtingos šeimos, tad visai nenuostabu, jog užjausdavo beturčius užjausdavo ir stengdavosi jiems padėti. Paradoksalu, bet būtent nusikaltėlis inicijavo, kad Skuode būtų įkurta žydų labdarybės, socialinės pagalbos ir kultūros draugija ,,Ezro”.
Taip jis neturtingųjų tarpe tapo labai populiarus ir mylimas. Ko gero ir Užliedžių gyventojai džiaugėsi Kauno gangsterio Henytės kaiminyste - pasakojama, jog tais laikais, kol dar nesėdėjo už grotų, toje gyvenvietėje, kurioje jis ant Nevėžio kranto pasistatė pilaitę, buvo tvarka ir ramybė. Na, suprantate, kaip ta tvarka sukuriama... Autoritetai daug ką gali. Kas žino... jei nebūtų prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir jei Lietuvos valdžia būtų, tarkim, uždraudusi šnapsą, visai tikėtina, kad Skuode būtų atsiradę visai rimtas organizuotas nusikalstamumas. O gal jis ir egzistavo. Sprendžiant iš Blocho visuomeninės veiklos ir žinant kam kartais kuriami visokie fondai, ir kodėl Amerikos gangsteriai stengėsi įsigalėti profsąjungose, visai visai tikėtina...
Mano antrąją knygą apie senąjį Skuodą galima užsisakyti per feisbuko mesindžerį: rašote gavėjo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Išrašau sąskaitą. Apmokate. Maždaug po savaitės kurjeris Jums į namus atneša knygą.
Knygos kaina - 38€.
Dėl užsakymų užklausas galite siųsti ir SMS arba tiesiog paskambinti man +370 698 77523. Knyga siunčiama tik paštu.
Taigi, žydų draugija ,,Ezro" išlaikė vidurinę mokykla, o kadangi mokinių būta mažokai, už mokslą tekdavo mokėti nepigiai. Vargšams buvo neįkandama. Bet Blochas jiems per draugiją ir pagelbėdavo, nesgi buvo jos pirmininku. Nesgi buvo labai geros širdies ir suprato, ką reiškia lipti į gyvenimą tiesiog iš gatvės.
Visgi Blochui įkyrėjo ta labdara ir , gavęs savo šalininkų pritarimą, nutarė, kad mokyklą reikia likviduoti. Apie tai pranešė Švietimo ministerijai.
Uždarytos mokyklos mokytojai sukilo - pradėjo reikalauti negautų atlyginimų. Blochas
mokėti atsisakė. Mokytojai pradėjo bylinėtis ir bylą laimėjo. Kadangi draugija ir taip
turėjo didelių skolų (kaip keista! - juk Blochas buvo toks turtingas!) ir jos dar labiau išaugo po teismo su mokytojais, Blochas ėmė rūpintis, kad ir ,,Ezro” draugija būtų likviduota, o jos vietoje įsteigta kita panaši. Ir be abejo, jam tai pavyko. Vietoje ,,Ezro” buvo įsteigta identiška senąjai - ,,Tušiha” draugija, kurios valdybai ir vėl vadovavo Blochas. Dauguma valdybos narių buvo jo šalininkai, ko gero jo "biznelio" partneriai. Žydų aukštesniąjam sluoksniui tokia kontrabandininko veikla visiškai nepatiko.
Tačiau apsukrus "verslininkas" vis rasdavo daug šalininkų tarp neturtingųjų,
kuriems rūpėjo Blocho parama, dažnai ir finansinė. Nesgi tiesiai šviesiai kalbėkim  - juk mes puikiai žinom iš ko susideda tikrasis gyvenimas - greičiausiai tie neturtingieji buvo įtraukiami į jo nelegalią veiklą. Tai sakant gaudavo pasiūlyma nuo kurio negalėdavo atsisakyti, kaip rašė Mario Pjuzo savo romane apie krikštatėvį. Taip jau yra su tais gerais pasiūlymais.
Po straipsnių žydų spaudoje ,,Idiše Štime" ir ,,Moment" apie šio asmens veiklą Skuode, bei saugumo (!) pateiktos medžiagos, Spaudos ir draugijų departamento direktorius A. Survila nusiuntė raštą draugijai ,,Tušiha”, kuriame buvo rašoma, kad draugijos vadovybės pirmininkas M. Blochas yra nepriimtinas Vidaus Reikalų ministerijai, bei jo veikla neatitinka draugijų įstatymo (15 straipsnio) ir pavedė sudaryti naują draugijos vadovybę.
Jūs tik įsivaizduokit - p. Blochu domėjosi net Lietuvos valstybės saugumas ir vistiek jis vaikščiojo laisvas. Būtų įdomu paskaityti anų laikų saugumobylas, tačiau kur jas rasi irkas leis. Taigi kyla logiškai pagrįstas įtarimas, jog Skuode jis visai galėjo būti ir tam tikru anų laikų nusikaltėlių autoritetu. Skambu būtų sakyti krikštatėviu, ar gangsterių vadeiva, nesgi po Skuodą niekas tais laikais nelakstė su T-Fordu ir nešaudė automatiniais ginklais. Tačiau kas žino... ar to nenutikdavo pakeliui iš Vokietijos į Skuodą su brangiu "kroviniu". Ką gali žinoti, ką gali žmogau... Juk maždaug tuo pat metu ir JAV tik kūrėsi ir stiprėjo gangsterių gaujos. Tačiau amerikonai turėjo "rimto" darbo - spirito kontrabanda. O tai jau pelninga prekyba plačiu mastu puikiomis sąlygomis - ištroškę visi, nedarbas, nėr kas veikti,norisi pasilinksminti... Kita vertus, Blocho "stiprių vaistų" verslas irgi visai neblogas. Beje, čia prisiminkime, jog kiečiausios mafijozių gaujos Amerikoje buvo žydų ir italų. Tik labai nevarykime ant žydų, kad jie buvę banditai - lietuviai ir dabar garsūs savo nusikaltimais visoje Europoje. Išdykusių vaikų kraujas... tas pats pats kraujas, kuris Lietuvą kadaise išplėtė iki Juodosios jūros, o kuršius dar senesniais laikais buvo padaręs kiečiausiais vikingais Baltijos jūros baseine - jų bijojo net norvegai. Tai va, taip. O tas kraujas visad sukyla ir suburbuliuoja iš skurdo ir nepritekliaus - iš gatvės ir nederlingų žemių. Gi istorikai sutaria, jog lietuviai nebūtų buvę tokie karingi, jei mūsuose būtų buvusios derlingos žemės. O vikingai nebūtų plėšę visos Europos, jei nebūtų gyvenę tokiame šaltame ir skurdžiame krašte. Kai neturi ko valgyti - eini plėšti. Bet grįškim prie "Tušiha" draugijos...
Kadangi iki termino pabaigos t. y. 1938 m. balandžio 15 d. nauja draugijos vadovybė nebuvo sudaryta - ko gero Blochas nė nesiruošė to daryti - "Tušiha" veikla buvo nutraukta. Blochui nepavyko sukurti legalios priedangos, su kuria galėtų palaikyti savo gero vardo įvaizdį ir tuo pačiu ja naudojantis sukti biznį, pritraukti, laikyti savo rankose ir priversti jam dirbti žydų varguomenę, linkusią į nusikaltimus. Bet gal klystu... Gal tikrai Blochas viską darė tik gerų paskatų varomas. Negali žmogaus teisti - kažkas teigia, kad gyvenimas turi 50 atspalvių.
Taigi, jei kada nors statyčiau filmą apie Skuodo gangsterius ir laukinius Žemaitijos vakarus - turėčiau gyvą krikštatėvio prototipą. Ir tikrai neabejokite, kontrabanda jis užsiiminėjo ne vienas, turėjo būti visa gerai organizuota gauja, jei net Lietuvos saugumas nepajėgė jo nutverti už uodegos. Ir be jokios abejonės, jo gauja turėjo pakankamai revolverių, užsilikusių Lietuvoje dar nuo pirmojo Pasaulinio karo. O jeigu viso to ir nebuvo ponas Blochas turėjo pakankamai pinigo, kad užkištų visas pareigūnų gerkles.
Taigi Skuodo istorija yra nepaprastai įdomi.
Beje, kaip garsusis Blochas baigė savo dienas? Norėčiau įsivaizduoti, jog su revolveriu rankose - gindamas šeimą nuo baltaraiščių. Tačiau ko gero jam pavyko pasprukti - juk buvo gudrus, apsukrus ir turėjo ryšių Vokietijoje. Tačiau greičiausiai jį kartu su šeima labai paprastai ir buitiškai sušaudė prie duobės.
Bet štai kodėl pradėjau nuo Vytauto Landsbergio.
"Žydų išnaikinimo Rytų Eropoije plano autorius ir ideologas buvo toks Alfredas Rosenbergas, Trečiojo reicho komisaras okupuotiems kraštams. Tai štai - tas Rosenbergas šiaip jau gerokai pakrikęs Rytų Europos žydų "ir kitų pusžmogių" naikinimo ideologas, iki persivilkdamas rudą uniformą buvo inžinierius-architektas ir ... Vytauto Landsbergio-Žemkalnio kurso draugas! Pats vienas šitas faktas apie Žemkalnį nieko nesakytų, jeine laiškas, kurį jis karopabaigoje parašė tam Rosenbergui. Laiške Žemkalnis paprašė Rosenbergo paslaugos - ištraukti iš vokiečių kalėjimo už valstybės išdavimą kalinimą Gabrielių [Vytauto Landsbergio-Žemkalnio vyresnysis sūnus - mano past.]. Rosenbergas spėjo padėti, o netrukus buvo Niurnberge nuteistass kaip karo nusikaltėlis ir pakartas."- rašo Rūta Janutienė knygoje "Dinastija. Landsbergių išgyvenimo istorija". Štai ką reiškia ryšiai. Ryšiai yra viskas.O gal visgi ponas Blochas pasinaudojo savais ryšiais... 

Ši istorija parašyta remiantis Gedimino Bugaičio surinktais faktais 

Daugiau istorijų apie Skuodą:
Apie Skuodo vardo atsiradimą - spausk čia>>
Apie Skuodą Vokietijoje - spausk čia>>
Apie Skuodo gatvę - spausk čia>>
Apie Skuodo srutupį - spausk čia>>
Dar apie Skuodo upelį - spausk čia>>
Kaip latviai vadavo Skuodą - spausk čia>> 
Skuodas ne tas, kuriuojis laikomas - spausk čia>> 
Kodėl Skuodas 1572-ais metais gavo miesto teises? - spausk čia>> 
Skuodas buvo žydų per 500 metų - spausk čia>>
Apie Skuodo tarpukario senamiestį - spausk čia>>
Apie žydų verslą Skuode tarpukariu (pradžia) - spausk čia>>
Labai detalus pasakojimas apie tai kuo žydai Skuode vertėsi tarpukariu - spausk čia>>
Apie Skuodo prostitutes - spausk čia>>  
Apie Skuodo sinagogą - spausk čia>> 
Apie tai kaip pro Skuodą buvo nutiestas geležinkelis - spausk čia>>
Antanas Smetona lankėsi Skuode - spausk čia>> 
Kaip vikingas Ragnaras Lodbrukas viešėjo Skuodo žemėse - spausk čia>>
Apie Skuodą tarpukariu - spausk čia>>    
Apie žydų mokyklas Skuode - spausk čia>>  



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą