2017 m. rugpjūčio 24 d., ketvirtadienis

Skuode buvo kuriama įtampa - 220 voltų



Skuodas. Gedimino a. Nuotrauka iš Skuodo muziejaus. Perfotografuota.
405 istorija. Idant nesusidarytų toks keistas vaizdas, jog Skuode gyveno vien žydai, ši istorija bus apie kitą gyventojų pusę.
Gyventojų skaičiumi Skuodo valsčius per visą tarpukario laiką, nuo 1918m. vasario mėnesio iki pat 1940m. birželio, stipriai lenkė kitus apskrities valsčius. 1925m. jame gyveno 12 762,  o 1938m. - 16 124 žmonės.
Valsčių valdė savivaldybės taryba, kurią sudarė viršaitis ir renkami seniūnijų atstovai. 1925m. viršaičiu buvo Juozas Narmontas, o sekretoriumi - Vytautas Palubinskas. 1932m. valsčiaus tarybą sudarė 11 žmonių (gal rasite savo senelių ir prosenelių): einąs viršaičio pareigas jo padėjėjas Leonas Viršilas, Justas Narmontas, Kostas Šudeikis, Antanas Šilgalis, Leonas Šaulys, Juozas Jaras, Leonas Jazbutis, Kostas Pargaliauskas, Aloyzas Grušas, Jonas Zavalis ir Kazys Jonušas. O nuo 1934m. viršaičiu dirbo Kazys Dubinskas - Lietuvos kariuomenės karys-savanoris.
Už tvarką seniūnijoje atsakė seniūnai ir jų padėjėjai, kuriuos kaimų atstovai išrinkdavo seniūnijos krivulėse. 1932 m. Lenkimų seniūnijos seniūnu buvo Leonas Pliuškys, seniūno pavaduotoju - Petras Talmontas, Večių atitinkamai - Kostas Simutis ir Vincas Gadliauskas, Luknių - Jonas Grigalauskas ir Antanas Girdžiūnas, Skuodo I seniūnijos seniūnas ir jo padėjėjas - Leonas Lenkauskas ir Leonas Raudavičius, Skuodo II seniūnijos - Kazys Butkus ir Edvardas Mineikis, Skuodo III seniūnijos - Bolius Liktorius ir Apolinaras Sparnauskas, Narvydžių - Leopoldas Milašius ir Juozas Markauskas,  Truikinų - Antanas Paulauskas ir Antanas Šličius, Užluobės - Jonas ZAavalis ir Juozas Jablonskis, kaukolikų - Albertas Bubliauskas ir Fortunatas Žitkus.
Į Kretingos apskrities tarybą valsčius siuntė viršaitį ir porą tarybos narių. 1932m. ten atstovavo A. Šilgalis, A, Grušas ir L. Viršilas.
Valsčiaus raštinė buvo įsikūrusi Skuode, Gedimino aikštėje.
Skuodas tarpukariu ilgą laiką buvo didžiausias miestas apskrityje ir smarkiai lenkė ne tik Palangą, Gargždus ir Salantus, bet ir patį apskrities centrą - Kretingą. 1925m. Skuode buvo 495 kiemai ir 3614 gyventojų, o Kretingoje atitinkamai tik - 278 ir 2532. Tik apie 1933 - 1935m. prijungus prie Kretingos miesto aplinkinius kaimus, ji pralenkė Skuodą. 1935m. Kretingoje gyveno 4595,  1939m. - 5255, o Skuode - atitinkamai 3990 ir 4410 žmonių.
1930m. Geležinkelio stotis. Nuotrauka iš Skuodo istorijos muziejaus. Perfotografuota
Krovinių gabenimui per valstybinę sieną ir muito rinkliavosm rinkti jau nuo 1919m. Skuode ėmė veikti muitinė. Pradžioje ji buvo Gedimino aikštėje, o apie 1939m. persikėlė į geležinkelio stotį. 1920m. čia dirbo 11 žmonių: viršininkas Boleslovas Joninas, 2 jaunesnieji valdininkai-prižiūrėtojai (vienas iš jų Vladas Pečionkinas), buhalteris-sekretorius, 2 raštvedžiai, 3pasiuntiniai bei 2 ginkluoti milicininkai. 1924m. liko tik 6 darbuotojai:viršininkas, jaunesnysis valdininkas-prižiūrėtojas, buhalteris-sekretorius, raštvedys ir 2 siuntinių prižiūrėtojai. Per miesto muitinę 1924-1926m. išvežta prekių už 3 mln. 883 tūkst. 639 litų, atvežta  už 1 mln. 056 tūkst. 862 ir surinkta 179 tūkst. 370 litų muitų rinkliavos. 1926m. muitinės išlaikymui buvo skiriami 64 tūkst 624 litai. Pagal tai ir darbuotojų skaičių maždaug galite spręsti kokie buvo jų atlyginimai.
Prie Skuodo muitinės veikė Darbėnų, Juodakičių ir Narvydžių pereinamieji punktai. Vėliau buvo atidaryti Narvydžių, Bartuvos ir Sriauptų.
Pasienyje gyvenę žmonės galėjo be didesnių kliūčių, gavę leidimą, tuose punktuose pereiti sieną ir 5 dienas būti Latvijoje, pasienio zonoje.
Taip atrodė tarpukario pasienio policijos pareigūnai. Ne Skuode.
Tačiau kontrabanda, nepaisant sienų ir apsaugos, klestėjo. Kontrabanda visad klesti ir visur. Toks gyvenimas. Vieni gyvena ramiai, sąžiningai ir biednai, o kiti rizikuoja ir praturtėja. Galima smerkti arba pateisinti, tačiau toks gyvenimas. Viskas priklauso kurioje barikadų pusėje stovi. Tie kurie prasigyvena, savo sūnus ir dukteris leidžia į mokslus ir iš biednųjų juokiasi.
Gedimino aikštėje buvo įsikūrusi ir viešosios tvarkos IV policijos nuovada, kurioje dirbo viršininkas (nuo 1925m. Juozas Rupkus, o nuo 1930m. -Mykolas Gerliakas), padėjėjas, keletas vyresniųjų ir eilinių policininkų.
Nusikaltimams nagrinėti ir nusikaltėliams bausti 1919m. buvo įrengta Šiaulių teismo apygardos Kretingos apskrities Salantų taikos teisėjo nuovados teismo kamera Vytauto g. 20). Uf, koks ilgas pavadinimas, bet manau supratote. Teismas. Pirmuoju teisėju nuo 1920m. buvo Vladas Kaveckas, o tardytoju - Povilas Apulskis. Nuo 1924m. ji buvo pervadinta į Skuodo taikos teisėjo nuovadą. O 1933m. pertvarkius Lietuvos teismus, vietoje tos nuovados buvo įkurtas Skuodo apylinkės teismas. Paskutiniais metais teisėju dirbo Stasys Vaitkevičius.
Mano antrąją knygą apie senąjį Skuodą galima užsisakyti per feisbuko mesindžerį: rašote gavėjo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Išrašau sąskaitą. Apmokate. Maždaug po savaitės kurjeris Jums į namus atneša knygą.
Knygos kaina - 38€.
Dėl užsakymų užklausas galite siųsti ir SMS arba tiesiog paskambinti man +370 698 77523. Knyga siunčiama tik paštu.
Iš pradžių skuodiškiai notaro pagalbos ieškodavo Kretingoje arba Mažeikiuose. Apie 1930m. notaro pareigybės buvo įvestos ir Skuode, o kontora buvo  Dariaus ir Girėno (Rojaus) g. 9 name. Notaru dirbo Norbertas Mikšys, o vėliau - Antanas Šlapkauskas.
Teisinę konsultaciją miestiečiams ir valsčiaus gyventojams teikė privatūs advokatai: B. Heince, B. Kasperavičius ir Povilas Soloveičikas. Kiek jie buvo dori sunku spręsti, bet pastarasis vis pakliūdavo į visokias įdomias istorijas. Bet apie tai gal kada nors kitą sykį.
Gyvuliams susirgus, valsčiaus gyventojai galėjo kreiptis į veterinarą Z. Jurevičių arba į pasienio veterinarą Steponą Stirbį.
Skuodas. Jaunieji ūkininkai. 1940m.
Bendrais žemės ūkio reikalais valsčiuje rūpinosi ir ūkininkus kuravo prie Kretingos apskrities viršininko veikusi apskrities agronomo įstaiga ir jos skiriamas Skuodo rajono agronomas, kuriuo 1938-1939m. dirbo Antanas Bričkus. Aplinkiniuose kaimuose veikė jaunųjų ūkininkų rateliai. Jie dalyvaudavo konkursuose, sodino medelius, vaismedžius, darželius, steigė ūkininkų knyginėlius, ruošė ir skaitė pranešimus apie ūkininkavimą ir žemės ūkio kultūrą, mokėsi gaminti žaginius, stebėti gamtą, rinko laukinių vaismedžių sėklas, vaistažoles, užrašinėjo ūkinę tautosaką, rengė savo darbų parodėles.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais skuodiškiai ėmė ir pritrūko malkų. Mat latviai pastatė pasienio sargybinius ir nebeleido miško išvežti. Situacija pasikartojo po 1990 metų, bet jau visiškai kurioziškai - pamenate, latviai paskelbė grybus ir uogas nacionaliniu turtu ir nebeleido skuodiškiams grybauti. Pasakojama, jog kai latviai pasieniečiai sustabdė vieną skuodiškę, ta grybus iškratė tiesiai ant asfalto ir piktai sakydama: "Šekit, pasiimkit!", juos sutrypė. Bet grįškime į tarpukarį... Vietiniai dvarininkai gi savo miškus irgi saugojo ir leido kirsti tik tiems, kurie įstengė susimokėti.
Skuodo smulkioji kredito draugija.
Buvo dvi girininkijos - Skuodo (Šakalių kaime) ir Impilties (Lenkimuose). 1927m. jos valdė 4 tūkst. 624 ha miško. Čia dirbo 7 girininkai. Impilties girininku buvo Antanas Virketis, o Skuodo - Vladas Džiugelis, 1935m. jį pakeitė Jokūbas Yčas, kurį vyriausybė 1938m. apdovanojo D.L.K. Gedimino ordino III laipsniomedaliu.
Apie Skuodo pramonę, prekybą ir paslaugų sferą čia nepasakosiu, nes beveik visa ji buvo žydų rankose. Apie tai jau buvo kitose istorijose. Bet štai elektrą savo rankose laiko generolas Povilas Plechavičius. Nagi, nagi...
Skuodo malūnas tais laikais buvo didžiausias ir moderniausias visoje Žemaitijoje. Malūno ir elektros įrengimus suko dizelinis variklis (90 P.S.) arba vandens turbina (65 P.S.). Elektros generatoriaus galingumas buvo 57 kW, o gaminamos elektrois įtampa - 220 V. Elektros tinklų ilgis siekė 7 km. 1930m. elektrinė turėjo 302 abonentus. Kaina pramonės įmonėms buvo  0.4-1.2 lito, o gyventojams - 1.2 lito už kilovatvalandę. Na, o gatvių apšvietimui elektros energija buvo tiekiama nemokamai!
1929m. Skuode veikė žemės ūkio draugija, Ūkininkų sąjungos Skuodo skyrius, ūkininkų "Vienybė", o 1930m. - vartotojų bendrovė. Savo skyrių mieste įkūrė "Lietūkis ir Gedimino a. 22 name turėjo parduotuvę, geležinkelio stotyje sandėlį ir žibalo bei gazolio saugyklas.
-Sveikas Povilai! Norėčiau rasti Stasį Raševičių...
Mieste be žydų finansinių institucijų veikė Tarptautinio banko skyrius, kuriam vadovavo Alfonsas Šukys. Trumpalaikius kreditus teikė Ūkininkų sąjungos liaudies ir Žemės ūkio draugijos (jo savininku buvo toksai Stonkus) bankai; Žemės ūkio smulkaus kredito ir Ūkininkų smulkaus kredito draugijos.
Restoranai, smuklės ir užeigos didžia dalimi vėlgi buvo žydų rankose, tačiau į šią rinką koją buvo įkėlęs Antanas Šakalys ir Justinas Šličius. Jie turėjo po restoraną.
Statybu versle sėkmingai sukosi Valius Stonkus - jo dailidės buvo geriausi.
Pašto skyrius Skuode buvo atidarytas 1919m. Jame būdavo priimama paprasta ir apdrausta korespondencija, prenumeruojami Lietuvoje ir užsienyje leidžiami laikraščiai ir žurnalai. 1924m. paštas buvo V eilės ir jame dirbo 6 žmonės. Paskui jis buvo perorganizuotas į telegrafo ir telefono įstaigą ir jai vadovavo Stasys Repševičius. Pašte veikė valstybės kasų skyrius, priiminėjęs iš gyventojų piniginius indėlius.
1922m. Skuode buvo 8, 1930m. - 27, 1937m. -42, 1938m. - 55, 1939m. - 59 telefono aboneno abonementai. Telefonus turėjo valdiškos įstaigos - valsčiaus raštinė, paštas, geležinkelio stotis, teismas, bankai, privačios įmonės, parduotuvės, atvokatai ir gydytojai. Pirmaisiais telefono abonentais
-Panele, sujunkite, prašau, su gydytoju ponu Gurausku?
iki 1922m. tapo viešbučio savininkas žydas B. Urdangas, pirklys J. Segalis ir verslininkas Litvinas. Vienas Litvinas iš Litvinų giminės buvo mano kalsiokas - irgilabai verslus.
Viešieji telefonai pasikalbėjimams buvo įsteigti pašte ir geležinkelio stotyje. Kas dabar pasakys, kad Skuodas buvo užkampis ir necivilizuotas.
Kivylių dvare ligonius privačiai priiminėjo daktaras Ferdinandas Kaunas-Kaunackis, Skuode - gydytojai A. Bacevičius, K. Gurauskas, Jonas Sandargas, Saulius Traubas ir dantų gydytoja Vanda Lapšytė. Tačiau jiems teko konkuruoti su tokiais gabiais specialistais žydais, kaip: daktaru Borisu Levu, N. Natanazonu, dantų gydytojais Z. Janilovičiene, E. Rabinavičaite, A. Solovei, Elmanu Eizeriu ir Rabinovičiumi. Šeši prieš septynis.
Vaistais gyventojus aprūpindavo O. Kaperavičienės ir L. Mažonienės vaistinės. Tačiau didžiausias provizorius buvo Dovydas Mirkė, turėjęs "Didžiąją vaistinę" (Gedimino a. 20) ir "Centrinė aptieka" (Gedimino a. 1), priklausiusi žymiajam vokiečiui G. Katerfeldui, o po 1930m. - žydui I. Zilberšteinui.
1938m. mieste buvo įsteigtas sveikatos punktas, kuriame dirbo doplomuotas gydytojas, kuriam savivaldybė mokėjo 200litų atlyginimą, ir į jį pagalbos galėjo kreiptis bet kuris valsčiaus  gyventojas. Už priėmimą reikėjo mokėti 2 litus, o už gydytojo iškvietimą pas ligonį - iki 10.
Skuodo valsčiuje 1928-1929m. buvo 13 pradžios mokyklų - 11 lietuviškų, 1 žydų ir 1 latvių. Be to  dar veikė Švietimo ministerijos nešelpiama, privati vokiečių pradžios mokykla.
Rajono valdiškose pradžiosmokyklose 1928m. mokėsi 2 tūkst. 854 vaikai ir dirbo 84 mokytojai. 1929m. jau mokėsi 3 tūkst. 471 vaikai - 3 tūkst 188 lituviukai, 200 žydukų, 34 latviukai, ir 49 mišriose mokyklose.
Skuodo pradžios mokyklų inspektoriumi dirbo K. Gudas, Petras Jusius, o vėliau - Kazys Velička ir Pranas Staugaitis.
Skuodas. Gaisrininkų šventė. Nuotrauka iš Skuodo istorijos muziejaus. Perfotografuota.
Be paminėtų pradžios mokyklų dar veikė kunigo P. Žadeikio iniciatyva įkurta progimnazija, kuri vėliau buvo pavadinta vidutine mokykla. Joje 1933-1934 mokslo metais mokėsi 35 vaikai ir dirbo 5 mokytojai. 1938m. buvo pavadinta valstybine gimnazija ir buvo įsikūrusi Skuodo dvare, Šaulių g. 21.
Štai taip arba žemaitiškai vo teep!
Iš tiesų Skuodas nebuvo vien žydiškas miestas. Jame drauge sugyveno ir žydai ir lietuviai, ir vokiečiai, ir latviai. Tik nenuginčyjama tiesa, jog žydų buvo daug, galbūt dauguma, o galbūt dominuojanti dauguma. Iki šiol vyksta diskusijos, kiek gi jų visgi čia gyveno. Netgi nesutariama, kiek lietuvieškieji ir vokiškieji fašistai jų iššaudė: ar 1310, ar 2000, ar net iki 3000. Nežinia kiek jų paspruko. Nežinia kiek buvo mišrių šeimų, o juk tikrai visi savo geneologiniuose medžiuose randa žydžių ir žydų. Nežinia kiek žydų pakeitė pavardes dėl įvairių aplinkybių. Problema yra ta, jog tarpukariu gyventojų surašymai, pagal kuriuos būtų galima tiksliai spręsti, buvo epizodiški. Faktas, jog po genocido žydų mieste neliko arba liko vienetai, arba pasikeitė pavardes. Tačiau taipogi - faktas, jog verslą tarpukariu Skuode valdė žydai, o patį miestą lietuviai. Žemės ūkį lietuviai, o pramonę žydai. Faktas, jog miestą kūrė abi tautos greta viena kitos. Faktas, jog Skuodas buvo labai pažangus miestas. Antrasis pasaulinis karas sugriovė viską - pastatus ir žmonių gyvenimus, sutrypė atmintį apie praeitį ir sukūrė nesantaiką tarp žmonių, kuri vis dar širdyse gyva iki šiol. Kas kaltas? Amžinas klausimas: kas kaltas?! Kai vaikai užsispiria ir puola į isteriją, specialistai siūlo sakyti: "Sūneli, dukryte, pradėkime iš naujo." Fašistuojantiems ir visokiems radikalams siūlau pradėti iš naujo, nes Skuodą reikia kurti, o ne griauti. O miestą galima griauti visaip: ir žmonių širdyse, ir jų atmintyje ir tiesiog... Griauti visad lengviau - visi puikiai žinome. Tačiau privalome be jokių emocijų apie miestą žinoti daugiau, kad galėtume sėkmingai eiti į ateitį.
***
Straipsnis paruoštas pagal Kretingos muziejaus istorijos skyriaus vedėjo Juliaus Kanarsko darbą "Skuodas tarpukariu. Ačiū Skuodo muziejaus darbuotojoms apie suteiktą galimybę šia medžiaga pasinaudoti. 

Daugiau istorijų apie Skuodą:
Apie Skuodo vardo atsiradimą - spausk čia>>
Apie Skuodą Vokietijoje - spausk čia>>
Apie Skuodo gatvę - spausk čia>>
Apie Skuodo srutupį - spausk čia>>
Dar apie Skuodo upelį - spausk čia>>
Kaip latviai vadavo Skuodą - spausk čia>> 
Skuodas ne tas, kuriuojis laikomas - spausk čia>> 
Kodėl Skuodas 1572-ais metais gavo miesto teises? - spausk čia>> 
Skuodas buvo žydų per 500 metų - spausk čia>>
Apie Skuodo tarpukario senamiestį - spausk čia>>
Apie žydų verslą Skuode tarpukariu (pradžia) - spausk čia>>
Labai detalus pasakojimas apie tai kuo žydai Skuode vertėsi tarpukariu - spausk čia>>
Apie Skuodo prostitutes - spausk čia>>  
Apie Skuodo sinagogą - spausk čia>> 
Apie tai kaip pro Skuodą buvo nutiestas geležinkelis - spausk čia>>
Antanas Smetona lankėsi Skuode - spausk čia>> 
Kaip vikingas Ragnaras Lodbrukas viešėjo Skuodo žemėse - spausk čia>>
Apie žydų mokyklas Skuode - spausk čia>>  
Apie žymiausią tarpukario laikų Skuodo kontrabandininką - spausk čia>>



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą