2018 m. gegužės 8 d., antradienis

Skuode stovėjo pilis


426-oji istorija. Mane jau metus laiko kankina klausimas: ar buvo Skuode pilis? Beveik nieko neišliko: nėra nei archeologinių radinių, nei kokių aiškiai matomų liekanų, nei legendų, nei kokio vietovardžio. Tik užuominos... Tačiau.
A. Enšteinas kurdamas reliatyvumo teoriją neturėjo jokių senų rankraščių, jokių dokiumentų - tiesiog rėmėsi matematika ir logika. Pradžioje jo teorija buvo tik logiškas prielaidų rinkinys, po kelių dešimtmečių visos jo hipotezės buvo patvirtintos.
Archeologas-mėgėjas Henrikas Šlymanas senovės miesto Trojos ieškojo pagal literatūrinį kūrinį, pagal Homero „Odisėją“. Jis ėmėsi ieškoti poemoje minimų istorinių faktų. Darbai užtrūko tik dvi dienas. Keletą žemėje rastų artefaktų H. Šlymanas iš karto priskyrė „Odisėjai“. Tokios skubotos išvados ir ateityje buvo jo braižas, bei kritikos jo adresų priežastimi. Nepaisant viso to, Troja atrado jis, nors tai buvo laikoma literatūrine išmone.
Savęs nelaikau nei Einšteinu, nei Šlymanu ir visgi... Netgi negalėčiau pasakyti, jog esu istorikas-mėgėjas, tačiau šiek tiek panašus į Šlymaną: greitosiomis surankioti faktai, kažkas iki galo nepatikrinta, kažkas iki galo neparašyta... Ir su šia istorija taip atsitiko: ilgai mąsčiau. Kažką per tą laiką spėjau pamiršti, kažkas pasimetė pakeliui, sėdau rašyti, bet vienu atsikvėpimu nepavyko to padaryti. Prie istorijos grįžau gal po mėnesio ar dviejų. Norisi ją greičiau paleisti į pasaulį, pasidalinti savo įžvalgomis, kiurios gal ir jums bus įdomios, tikėdamasis, jog gal dar gilinsiuos į šią temą. Gal... Kaip visad į gramatiką, stilių ir klaidas žiūriu pro pirštus, nes laikas tirpsta nenumaldomai... Taigi...
Aš nesu pirmas, kuris ieško Skuodo pilies. Pasiskaitykime ką iki manęs žmonės buvo išrutulioję. Štai 2010m. "Žemaičių žemėje" Rymantė Šmaižienė rašo: "Žymiausių Lietuvos XIII–XIV a. pilių kartogramoje Skuodas rašytiniuose šaltiniuose priskiriamas prie nepaminėtų pilių, šalia kurių yra išlikę piliakalniai."
Nesiruošiu kritikuoti R. Šmaižienės darbo, tiesiog taip bus lengviau orientuotis vaikščiojant mano logikos koridoriais.
Tai, jog Skuodas ten nepaminėtas, dar nereiškia, jog jame nebuvo pilies. Juk kalbama apie 13-14a. periodą, t.y. apie 1200-1300 metų laikotarpį. Bet mes nusikelkime į ankstesnius laikus, kai šios žemės tvirtai buvo laikomos kuršių, mūsų protėvių rankose.
"Anot Skuodo istorijos tyrinėtojo J. Normanto, Skuodo pilis turėjusi būti toje vietoje, kur Bartuvos upė daro didžiulę kilpą (įrengus užtvanką,1982m. šią teritoriją užliejo Bartuvos vanduo – dabar čia tyvuliuoja Skuodo marios). Netoli Skuodo geležinkelio esanti aukštumėlė (dabartinės autobusų stotelės vieta) nuo seno buvo vadinama Pilies kalnu. Autorius rašo, kad girdėjęs pasakojimų, jog ten kadaise buvęs palaidotas kunigaikštis Mantvydas (gal Mažvydas). Netoli  buvusių, sovietmečiu buldozeriu nustumtų ir vandeniu užlietų pakaruoklių ir skenduolių kapinaičių, stovėjęs akmuo, ant kurio buvę iškalti kažkokie ženklai. Po tuo akmeniu ir galėjęs būti palaidotas minėtas kunigaikštis."
Jei ant akmens buvo iškalti kokie nore ženklai, tai dar visiškai neįrodymas, kad čia būta pilies, nes ženklai "kažkokie". Paprastai pilis ženklina ne akmenys. Neteko girdėti, kad ta vieta kada nors archeologų buvo kasinėta. Akmuo galėjo būti ir kitokios paskirties - tarkim, kultinės reikšmės - aukuras. Šventas akmuo. O akmenų čia ko gera būta apsčiai, nes netoliese stovėjo Kulų kaimas. Kulų... "kūlių" - akmenų kaimas. Tai negalėjo būti akmeninė pilis - kuršiai statė medines, kiaip ir kiti šių kraštų gyventojai. Mūrinės pilys atkeliavo gerokai vėliau ir ne visur buvo statomos, nes didysis pilių, itvirtintų gyvenviečių laikotarpis jau buvo praėjęs. Jei kalbame apie Skuodo pilį, turime nusikelti į laikus, kurie buvo iki 1200-ųjų. Skaitome toliau...
"Apie pilies kalną man yra pasakojęs Kazys Girdžiūnas bei buvęs skuodiškis mokytojas istorikas Kazimieras Barkauskas. 15–50 metrų toliau į pietus nuo spėjamos piliavietės esą buvusi labai sena kapavietė. Pasak J. Normanto, vaikystėje jis ten radęs žalvarinių papuošalų ir juos nunešęs į mokyklą. Vėliau pats kasinėjęs tą kapavietę ir ten radęs dar apie 40 įvairių papuošalų. Manau, kad minėtoje XIII–XIX a. Lietuvos pilių kartogramoje Skuodo pilis nepaminėta dėl to, kad tuo metu jau nebebuvo likę nieko, kas ženklintų jos buvimo vietą."
Rasti žalvariniai papuošalai ir kapavietė tai dar neįrodymas, kad čia stovėta pilies. Galiu klysti, bet paprastai piliavietėse kapų nebūdavo. Žmones laidodavo kur nors tolėliau nuo tos vietos, kur gyveno. Realiai mąstant, visos nedidelės senovės Lietuvių pilys labiau buvo įtvirtintos gyvevietės su medine stipria "tvora" - na, gerai, gerai... siena, jei taip skamba didžiau - nei pilys, kokias mes įsivaizduojame dabar. O kad J. Normantas galėjo vaikystėje atrasti kapavietę vėlgi nieko nuostabaus. "Juodieji" archeologai, kurie su metalo ieškikliais naršo Skuodo apylinkes tvirtina, jog žemė pilna visokių turtų: monetų, papuošalų ir kitokių artefaktų, mat senovėje čia vyko intensyvus gyvenimas - juk pro čia ėjo senasis prekybos kelias, kuriam gal daugiau nei 2000 metų. O jei Normantas rado kapavietę, vėlgi stbetis nereikėtų, nes tas šlaitas, kuriame dabar yra kapinės, ta sandėlių gatvės dalis senovės žmonėms galėjo būti labai patraukli vieta kapams: šviesi kalvelė... Pastebėkite, žmonės mėgsta laidoti savo artimuosius, kur šviesiau, kur maloniai, kur koks pušinėlis. Tikrai, ko gero retai kapinės atsiranda buvusių piliaviečių vietose. Tos gi yra savotiškai šventos. Net praėjus daugybei amžių, kai išsitrina iš atminties ten stovėjusi pilaitė ar kaimas, vistiek toje vietoje žmonės iš kažkokios nuojautos nedrįsta nieko laidoti. Tuo tarpu ant to gražaus šlaito, tos vaizdingos vietos, nuo kurios atsiverdavo puiki panorama į Bartuvos upės slėnį, jos vingius - čia atsirado kapai. Taip, čia galėjo būti palaidotas kunigaikštis. Taip, ir tas keistas akmuo su rašmenimis galėjo būti paminklinis, nes čia nuo seno būta kapų.
Kita vertus, apie tą akmenį... Kokie ten buvo rašmenys? Runos, romėniško raidės, keltų rašmenys? Gal tas akmuo žymėjo kelią. O senas kelias čia visad ėjo. Jį galima vadinti gintaro keliu, galima vadinti šiaurės prekybinių, senuoju Prūsų prekybiniu keliu, bet jis buvo. Ne be reikalo per keliasdešimt kilometrų yra miestelis Lenkimai. Jo pavadinimas sako, jog čia kažkas "lenkėsi", kažkas darė posukį. Kas? Kelias. Tai ta vieta,  kur kelias daro linkį link senojo Skuodo, todėl ir Lenkimai. Pasižiūrėkite į žemėlapį - kelias tikrai lenkiasi... Skuodo link, ten kur patogu kirsti Bartuvą, ten kur buvo senoji brasta ar gal net kūlgrinda - kelias po upės danga, kad būtų patogu prajoti, pervažiuoti ir ratai neklimptų. Būtent kažkur, ties malūnu, ties dabartiniu tiltu, kur tvyrojo pelkynai, kur upė tekėjo tingiai ir lėtai, buvo patogu persikelti per ją ir keliauti toliau... Priekulės link, tolyn į šiaurę...
"Ilgą laiką iki 1900 metų šiose vietose žmonės negyveno."
Nepanašu į tiesą, kad čia negyventa žmonių. Žvelgiant į senus žemėlapius matytis, jog dabartinės Statybininkų gatvės areale visgi būta kaimo ir pastatų iki 1900m.
"Tikėtina, kad buvusios pilies likučiai galėjo būti sunaikinti per piliavietės teritoriją ir pro ją tiesiant kelią Skuodas– Darbėnai (tai galėjo įvykti XVIII–XIX. ar dar anksčiau) bei 1915 m. – geležinkelį Kretinga–Liepoja. Vėliau toje vietoje apsigyveno iš kitur atvykę žmonės (daugiausia geležinkelio darbininkai). Jie Skuodo istorijos nežinojo. Todėl tikėtina, kad žmonės, nieko neįtardami, dirbo šioje teritorijoje žemę ir taip sunaikino paskutiniuosius buvusios pilies likučius."
Tikėtina... Žodis, kuris nieko neįrodo. Tai tik abejonė. Žinoma, tiesiant geležinkelį galėjo būti sunaikintos senovinės liekanos, bet nebūtinai pilies liekanos - senų trobesių. Tačiau, kita vertus, tų liekanų iki šiol dar gali glūdėti žemės gilumoje, 1 ar 1.5 metro gylyje. Aišku, niekas, ko gero, nešoks kasinėti, rauslioti, tačiau šiais laikais yra gudresnių priemonių - žemę archeologiniais tikslais galima skenuoti.
"Tokiai hipotezei pagrįsti J. Normantas pateikia nemažai argumentų. Jo nuomone, vieta pilies statybai čia daugeliu atžvilgių buvusi nepaprastai patogi. Netoli Skuodo senovėje stovėjo Apuolės, Impilties, Puodkalių, Luknės, Klaišių, Urvių, Užluobės ir keletas kitų pilių."
Kad netoliese būta kitų pilių, absoliučiai ne argumentas, kad Skuodo pilis galėjo stovėti būtent čia. Skuode strateginiu, kariniu atžvilgiu yra kur kas patogesnių vietų ginybinei piliai suręsti. Galėjo egzistuoti tik įtvirtinta Kulų gyvenvietė su tvora ir pylimais ir ne daugiau. Tuoj pamatysite kodėl?
"Pati patogiausia vietos atžvilgiu galėjusi būti Pirmųjų Kulų pilis, nes čia – aukšta vieta, iš kurios, dar kiek palypėjęs, galėjai matyti net Mosėdį, Apuolę, Salantus, Gramzdą ir daugelį kitų strateginiu požiūriu tuo metu svarbių vietovių."
Kągi... Pirmuosiuose Kuluose įlipkite į patį aukščiausią medį... Ko gero patogiausia bus įsikarti į kokią nors liepą, augančią šalia kapinių. Įsivaizduokim, kad tai pilies bokštas. Labai abejoju ar iš tos vietos imsit ir pamatysit Mosėdį, juolab Salantus ar Gramzdą - jie pernelyg nutolę. Signalinio laužo dūmą, kylantį aukštyn gal ir pamatysite. tačiau tam Skuode galėjo būti kur kas patogesnių vietų.
"Istorija liudija, kad senovės lietuviai ir žemaičiai savo pilims statyti pasirinkdavo aukštesnes vietas. Tokias pilis sunkiau būdavo įveikti priešui, o, kilus pavojui, pilies gynėjai, uždegę laužus, signalą apie priešą greitai galėdavo perduoti netoli buvusių pilių įguloms."
Kaip pirštu į akį... Tik bėda ta, jog Pirmieji Kulai nėra labai aukšta vieta. Žinoma, kai nebuvo Skuodo jūros, nuo skardžio žiūrint į pietus būdavo aukštoka, tačiau iš vakarų pusės beveik plynė. Yra Lietuvoje tokių piliakalnių - ne ant kalno, o tiesiog ant šlaito. Iš trijų pusių skardžiai, o iš ketvirtosios - lyguma. Čia toje vietoje senovės žmogus išrausdavo kokį griovį. Taip galėjo nutikti ir Pirmuosiuose Kuluose, tačiau jei būčiau senovės karvedys, genties vadas ten niekad nebūčiau statęs pilies. Na, nebent priešpilį. Na, nebent kokį apžvalgos ar stebėjimo bokštą - ne daugiau. Strategiškai kariniu požiūriu Skuode yra tinkamesnių vietų. Jūs jau pradedate suprasti apie ką aš čia... ar ne?
"Anot J. Normanto, ši vietovė patogi ir grunto požiūriu – čia glūdi septynių metrų storio tvirto, riebaus molio sluoksnis, o po juo – 5–10 cm storio lyg betonas kietas sluoksnis, tada – tuštuma, o dar toliau – 3 m smėlio, po kuriuo – dribsmėlis (plavūnas)."
Medinėms lietuvių pilims ko gero toks tvirtas pagrindas nebuvo būtinas.
"Patogi ši vieta dar ir tuo, kad čia pakankamai buvo geriamo vandens. Šioje teritorijoje trykšta ir gydomųjų savybių turintys šaltiniai. Vienas iš tokių šaltinėlių, buvusių netoli Kulų kapinių, senųjų vietos gyventojų buvo vadinamas stebuklingu. Dabar jis jau užlietas vandeniu."
Tai silpnas argumentas, bandant net kelti versiją, kad čia būta pilies. Jei šaltinis tikrai buvo kone stebūklingas ir su gydomosiomis savybėmis, didesnė tikimybė, jog dabartinių kapų vietoje stovėjo ne pilis, o kokie nors kultiniai statiniai. Galbūt, čia derėjo viskas: ir mirusiųjų vieta, ir maldų vieta, ir aukų vieta. Netgi labiau tikėčiau, jog tas, neva, rastas akmuo su užrašais labiau buvo alkas, nei paminklinis akmuo, labiau skirtas dievams atnašauti, nei kunigaikščiui įamžinti.
Tad visgi, Skuode stovėjo pilis, ar ne? Galėjo ji egzistuoti ar ne? Ar tai tik prielaidos? Juk rašytinių šaltinių, kuriuose būtų minima Skuodo pilis, neišliko... O gal tiesiog niekas juose jos nepaminėjo, nes buvo tokia stipri, kad niekas nedrįso jos pulti? O gal tiesiog prie Skuodo pilies taip ir neįvyko jokio mūšio, kad pilis būtų buvusi paminėta? Juk daug Lietuvoje mažesnių ir didesnių piliakalnių apie kuriuos metraščiai tiesiog tyli. O gal pilis sunyko anksčiau, nei atsirado tie rašytiniai šaltiniai, anksčiau nei į tuos kraštus atsibastė tie atėjūnai, kurie rašė metraščius?
"Kiek kitokios pozicijos laikosi istorikas Edmundas Rimša. Jo nuomone, Skuodo miesto įkūrėjas Jonas Chodkevičius tik puoselėjęs mintį pastatyti pilį. Tą savo svajonę jis įkūnijęs miesto herbe. E. Rimša mano, kad šis Chodkevičiaus noras likęs neįgyvendintas. Tam galėjo sutrukdyti karas, lėšų trūkumas."
Štai čia... kai pradema kalbėti apie Joną Chodkevičių, tenka persikelti į visiškai kitą Skuodo vietą.
Traukiau kažkokią knygą iš aukštos krūvos - netelpa rupūžės mano kabineto knygų lentynoje, nors tu ką - griuvo knygos ir į akis pakliuvo "Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija"... Nagi, nagi... pavartykime ją... Niekad nežinojau, kodėl tą knygą kadaise nusipirkau - juk aš nei istorikas, nei architektas.... Hmm... Ką čia rašo apie Skuodą, to ko mes nežinome... Stasy Vainorai, tu nelabai nukrypsti nuo tiesos norėdamas Skuode pastatyti miesto vartus - jie buvo... "Skuode 1671m. egzistavo vos vieneri miesto vartai Šarkių gatvės gale ir tik dalis miesto buvo apjuosta pylimu" (161 psl.).
Acha! Skuodas netgi buvo apjuostas pylimu! Gal kažkada dabartinėje miesto aikštėje stovėjo ir pilis. Juk ši miesto dalis ant kalvelės. Ne ant kalno, ne ant skardžio - ant kalvelės. Kodėlgi čia negalėjo stovėti pilis?! O gal tie pylimai buvo užsilikę iš kokių senų laikų, kai pilį juosė medinių rastų siena? Deja, ko gero, ne... Visgi ginybiniai pylimai, kurių dabar jau nebelikę nė žymės, niekad nebuvo galimos sienos ir įtvirtinimų liekanos. O priežastis paprasta: jei būčiau karvedys, niekad nestatyčiau pilies - mūrinės ar medinės - dabartinėje Skuodo aikštėje. Kodėl? Ogi yra ir geresnių vietų. Tiesą Pirmuosius Kulus atmečiau - ten įkurdinčiau žynį.
Senovėje dabartinės aikštės vietoje, ko gero, būta arba ąžuolyno, arba pušyno arba tiesiog šviesi kalvelė, pievelė kurioje buvo gera laidoti mirusius. Vieta gera. Skuodas tuo metu turėjo virti burbuliuoti savo gyvenimu dabartinėje žydmiesčio dalyje, maždaug Laisvės gatvės zonoje, tarp palaidoto po žeme Luknės upelio ir Bartuvos upės. Ta vieta puiki gyvenvietei, miestui - palei pat prekybinį kelią, kuris ėjo iki brastos per Bartuvą, maždaug dabartinio tilto vietoje.
Mirusiųjų žmonės niekad nelaidodavo arti savo gyvenviečių, bet ir ne taip toli, kad būtų sunku tas vietas pasiekti. Turėjo būti protingas atstumas. Visgi žmogus visad buvo tinginys ir taupė savo laiką. Tačiau tuo pačiu nemėgo, kad lavonai ir tų jam po nosimi. Galų gale, net jei jie būdavo deginami, net ir tais laikais deganti mėsa skleidė nemalonią smarvę. Tai kam smardintis savo gyvenvietėje - pernešdavo mirusiuosius per upę ir pro dabartinę bažnyčią, pasiekdavo saulėtą kalvelę. Čia ir laidojo. Tai liudija ir archeologiniai kasinėjimai, nors jie vienareikšmiškai ir neįvardija, čia buvus senų kapų. Tačiau apskritai, visas šis pasakojimas paremtas vien prielaidomis ir loginiais išvedžiojimais.
Tačiau egzistuoja ir kita priežastis, kodėl dabartinio miesto centre negalėjo būti pilies, nors aplink pylimai ir kėpsojoi. Ogi... skaitau toliau tą knygą, kuri iškrito iš lentynos...
"Didysis kunigaikštis, leisdamas kurti miestus ir suteikdamas savivaldos teises, reikalavo įrengti gynybinius įtvirtinimus. Dėl lėšų stokos dauguma naujų miestų nebuvo įtvirtinti arba juos supo nesudėtingi įrenginiai: žemės pylimai, perkasai, medinės ir iš dalies mūrinės aptvaros, vartai. XVIIa. tokie paprasti įtvirtinimai minimi buvę Skuode, Kretingoje, Kėdainiuose." (210 psl.)
O 17 amžius tai 1600-1700-ieji. Naujamiestis Jono Chodkevičiaus iniciatyva pradėtas, dar ir Johanesburgu pramintas, dar tik statėsi, dar tik formavosi. Prisiminkime - Skuodui viduramžių miesto teisės suteiktos 1572m. Lietuvos Didysis kunigaikštis pareikalavo įtvirtinimų. Chodkevičiai supylė - rimtesnėms sienoms ko gero neliko pinigų arba tai buvo atidėta ateičiai. Juk mieste buvo kur kas svarbesnių dalykų. Miestas Chodkevičiui buvo reikalingas tik kaip pajamų šaltinis.
Tai kur visgi galėjo stovėti Skuodo pilis? A, jūs jau numanote... Teisinga linkime galvojate... Kur Chodkevičiai pasistatė savo dvarą?
Ten ir galėjo stovėti Skuodo pilis? Ne, čia jos tikrai nebuvo... Yra viena keista aplinkybė ir keistas klausimas... Kodėl Chodkevičiai dvaro pastatus sumūrijo Šiaurinėje Leibinės kalno dalyje - šešėlyje, šaltoje, nelabai saulėtoje vietoje. Juk Leibinės kalnas (vadinamasis MSMV kalnas) tuo metu buvo apaugęs mišku. Be abejonės aukštais medžiais; pušimis, gal ąžuolais... Jokios pietinės saulės - tik šešėlis. Kodėl ponai pasirinko tokią nedėkingą vietą? Kodėl ne ant kalno? Kodėl pakalnėje? Ir dar šiaurinėje. Kodėl jiems šovė galvon tokia nepraktiška mintis? Juk negali būti, kad norėjo įsikurti kuo arčiau gyvenvietės (dabartinės Laisvės gatvės zonos). Juk negalėjo mąstyti taip: "Statysim savo rūmus arčiau žydų, kuriuos apgyvendinsim tarp Luknės upelio ir Bartuvos. Kita vertus, ta dabartinė žydmiesčio vieta anais laikais turėjo būti visiškai nepatraukli. Jei norite įsivaizduoti, kaip ji galėjo atrodyti iki įsikuriant Skuodo miestui, nueikite ten, kur Luoba labiausiai keičia vagą, ten kur tas beždžionių tiltas link Narvydžių ir pamatysite... Krūmynai, kemsynai, nuolat pavasariais ir rudenimis užliejama vieta. Smėlio sanašynai, krūmynai, dilgėlynai. O kaip jūs manot kur Chodkevičius apgyvendino žydus? Aišku, pačioje prasčiausioje žemėje. Gi Lukinės upelis susiformavo Bartuvai kaitaliojant vagą nuo buvusio upelio pietinių krantų iki dabartinių. Ten negalėjo būti nieko gero. Tikrai.
Galų gale, jei čia buvo apgyvendinti žydai, vadinasi čia nieko nebuvo - plynė.
Yra ir kita su logika prasilenkianti detalė. Prisiminkime, pro Skuodą nuo seno ėjo prekybinis kelias. Paprastai, senų senovėje keliai ėjo pačiomis patogiausiomis natūraliomis vietovėmis, neapžėlusiomis šabakštynais, neklampiomis. Tačiau dabartinė Laisvės gatvė anuomet kaip tik tokia ir turėjo būti - prieš 2000 ar 1200 metus, t.y. maždaug 800-700-aisiais mūsų eros amžiais (m.e.). Juolab, jei pasižiūrėt į tuometinį klimatą... Tais laikais, anot tyrimų mūsų platumoje iškrisdavo nepaprastai daug kritulių, todėl dabartinės laisvės gatvės vietoje bujojo ne tik kemsynai, bet ir pelkynai, kaip ir visoje dabartinėje Skuodo parko dalyje. Negalėjo būti taip, jog raiti ir vežimais keliaujantys pirkliai ėję nuo Lenkimų gražiomis lygumomis iki Pirmųjų Kulų ir toliau patraukė kemsynų link, brovėsi per juos, kol pasiekdavo brastą, dabartinio malūno vietovę.
Ir čia iškyla esminis klausimas: tai kur buvo senasis Skuodas? Naujamiestis ėmė statytis nuo 1572-ųjų, galimai senųjų kapinynų vietoje - tas Johanesburgas. Dabartinis žydmiestis-senamiestis - kemsynai... Tai kur buvo Skuodas? O gal jo apskritai nebuvo? Tačiau iš kur tada tas nepaaiškinamas savo prasme žodis "Skuodas". Gal tai tiesiog žemių pavadinimas. Taip kaip senuoju keliu važiuojant nuo Tėvelių iki Krakių yra Gaubių kalnai. Kodėl Gaubių. Kas yra Gaubės? Tiesiog šlaitų vingis, kuris gaubia Bartuvos vagą. Toks įlinkis. Kodėl kalnai? Nes labai statūs šlaitai... Kalnai. Tad, gal ir su Skuodu taip pat? Nebuvo jokio senovinio miesto. Tiesiog apie 1570-uosius metus Jonas Chodkevičius atėjo ir įkūrė miestą - prisikvietė vokiečių, prisiviliojo žydų - pastaruosius apgyvendino dabartiniame senamiestyje, vokiečius naujamiestyje aplink dabartinę Gedimino aikštę ir basta. Basta - itališkas žodis, reiškiantis "baigta". Šioje loginėje vietoje tenka dėti tašką ir kaip aplink kokią ašį pasisukti į pietų pusę, ten kur ir stovėjo Skuodo pilis, ten kur ir gyvavo senasis Skuodas - nesvarbu ar gyvenvietė šiuolaikiniu supratimu ar miestas anuometiniu.
Dabar nušluokime mintyse nuo Skuodo miesto visus pastatus ir gal net medžius, kad turėtume vien tik pliką reljefą, kaip dykynėje, kaip stepėje. Visos karingos moterys ir vyrai, kurie eitumėte su manimi, kaip senieji kuršiai, plėšti kaimynų - kur jūs Skuode statytumėte pilį arba įtvirtintą gyvenvietę?
Gynybiniu požiūriu reljefas visad buvo labai svarbus, nes tai natūralios kliūtys arba gera apylinkių apžvalgos vieta.
Taip pat turėkit omeny, senovėje žmonės turėjo pasirinkimą ir rinkosi pačias geriausias vietas, ne taip kaip dabar - kur pigiau gavau, ten nusipirkau, užpyliau pelkes ir pasistačiau namą, įkūriau sodybą. Šioje vietoje norisi nukrypti absoliučiu šunkeliu, nesusijusiu su Skuodu. Prieš porą metų buvojau sodyboje, kurią įkūrė Lietuvos savanoris. Namas sukrypęs, pamatai taip deformavęsi, jog viename kambaryje spinta stovėjo ant kadaise horizontalių grindų nuo sienos pakrypusi per kokius 30-40 cm. Patalpos pilnos drėgmės. Negalėjo meistrai bet kaip grindų sukloti. Tai kasgi atsitiko? Ogi savanoris kur gavo žemės, ten ir statėsi. Bet senų senovėje, kai žmonių buvo mažiau ir kai apsigyvenimo vietą apspręsdavo ne pinigai, ne politinės aplinkybės, o pragmatiškas mąstymas, žmonės kurdavosi pačiose geriausiose vietose ir pagalvodavo apie viską. Tam turėjo laiko. Jie neskubėjo. Ir dar... jų protas nėmaž nesiskyrė nuo mūsų. Ir netgi išmintingi jie buvo tiek pat, kaip mes... kai kada. Skirtumas, jog turėjo mažiau abstrakčių žinių ir neturėjo tiek ir tokių daiktų, kaip mes dabar.
Taigi... Skuodą žmonės kūrė pačioje geriausioje vietoje. O kur ji? Be abejo, jūs jau seniai tai supratote, kur buvo senasis Skuodas. Taip, taip, taip ir dar kartą taip - ant Leibinės kalno ir aplink jį. Čia ir stovėjo pilis. Tiesa, gal ji nepriklausė žemaičiams, nepriklausė lietuviams, ją pastatė karingieji kuršiai, kurie žiaurumu lenkė vikingus, kurių šiaurės žmonės bijojo. Dabartiniai norvegų palikuonys bijojo kuršių. O mes, ko gero, vienaip ar kitaip, didesne ar mažesne dalimi nešiojame jų genus. Jie asmiliavosi su žemaičiais, tie su lietuviais, žydais, vokiečiais, lenkais... ir dabar turime save - Skuodo krašto gyventojus. Tą vietą, kurioje žemaičių kalba yra tikriausia. Tą vietą, kuri geriausiai išlaikė kuršių kalbos elementus.
"Taigi egzistuoja dvi hipotezės. Būsimiesiems Skuodo istorijos tyrinėtojams dar reikės atsakyti į klausimą, kuri iš jų teisinga, o gal atsiras ir naujų."
Taigi, senąjį Skuodą, senovės žmonių vietoje būčiau kūręs ant Leibinės (arba MSMV) kalno. Pagal reljefą, tai aukščiausia vieta - skardžių ir užpelkijusios Bartuvos upės saugoma iš visų pusių. Net iš vakarų pusės ta vieta yra aukštuma - pabandykit Apuolės gatvele dviračiu įminti į kalnelį (jei važiuotumėte Šaulių g. pusėn) - iškart teks pavaras perjungti arba šiaip paparakaituoti. Ir visai tikėtina, jog anksčiau tas kalnas galėjo būti gerokai aukštesnis.
Įsivaizduokim, jog dabartinio vandens bokšto vietoje stovi pilies bokštas - jis būtų matomas iš bet kurios dabartinės Skuodo vietos, net jei būtų žemesnis, o iš jo labai gerai apžvelgtumėte visas apylinkes. Tiesa, nei Mosėdžio, nei Salantų neišvystumėte, bet gal ir nebuvo būtina.
Yra užuominų, jog Jonas Chodkevičius norėjęs Skuodo pilį pastatyti. O gal atstatyti? Galbūt būtent dėl šios priežasties dvaro pastatus sumūrijo šiaurinėje kalno dalyje, nes ant paties kalno planavo pilį statyti arba... ją atstatyti. Gali būti, jog tais tolimais laikais, tais 1570-aisiais ant Leibinės kalno būta kokių nors liekanų, buvusios pilies žymių, kurias jis savo akimis regėjo. Per 500 metų visa tai galėjo labai lengvai dingti nuo žemės paviršiaus. Medis pūna, duobės, išrausos dingsta - js būna įmanoma pastebėti tik iš paukščio skrydžio. Tačiau dabar jau ir tas nebegali pagelbėti, nes nežinia kiek ir kas buvo nušluota nuo žemės paviršiaus sovietmečiu, kai buvo statoma Statybos ir melioracijos valdyba. Nors gali būti, jog pakasinėjus, po betono ir asfalto danga būtų galima kažką aptikti. Gal... Keista yra tai, jog tais senais laikais kalva nebuvo  užstatyta pastatais. Ir tam galėjo būti svari priežastis - buvęs piliakalnis. Kažkaip nepastebėjau, kad dabartiniuose miestuose esantys piliakalniai būtų užstatyti kokiais nors pastatais. Galiu klysti, galiu būti neteisus, nes visa tai yra tik teorinės, hipotetinės prielaidos. Tačiau kas gali atsakyti: kodėl Chodkevičiai dvaro nestatė ant to kalno - juk ten ir vaizdai nuo jo atsiveria gražūs - saulės daug ir atokiau nuo miesto (dabartinio senamiesčio).
Pažvelgus į tą geografiškai patogią Skuodo dalį ir turint omeny, kur senovėje paprasti miestelėnai savo pastatus rentėsi, norisi manyti, jog senovinis Skuodas plytėjo pietvakarinėje parko dalyje, toje vietoje, kur takučiais leidžiamės nuo Leibinės kalno link beždžionių tilto, toje vietoje kur stovi estrada - patogi ir saugi vieta įsikurti. Čia pat upė, pelkynai - žuvys, paukšiai; iš vakarų pusės vietovę saugo Leibinės kalno šlaitai. Neužpučia šiauriniai vėjai, saulėta. Kaip buvo įsikūrusi senoji Kernavė? Miestelėnų, amatininkų, prekeivių ir paprastų žmonių pastatai plytėjo lankoje tarp piliakalnių ir Nėries upės juostos. Paryžius kūrėsi pelkėtoje vietoje, saloje, kur dabar stovi Noterdamo katedra. Ten žmonės susirentė pirmuosius trobesius, ten, visai šalia ant kranto vėliau romėnai įkūrė fortą. Londonas kūrėsi Temzės deltoje - irgi vietoje, kur apstu pelkių. Venecija irgi statėsi salose ir pelkynuose - kur saugiausia. Ir tokių pavyzdžių galima rasti daug - pelkėtose vietose, visokiose žemumose, arti upės ar vandens telkinių buvo saugu ir naudinga įsikurti. O ant kalno, kaip ir Kernavėje laužus kureno kariai. Ten stovėjo sienos, už kurių pavojaus atveju buvo galima lengvai ir saugiai susivaryti gyvulius ir patiems su šeimomis įsitaisyti.
Šioje vietoje galima grįžti ir prie to prekybinio kelio... Atsakyti į klausimą, kodėl jis "ėjo" smėlėta, krūmais apaugusia, nepatogia vietove - dabartine Laisvės gatve (nuo posūkio ties Gėlių gatve iki malūno).
Jo ten tiesiog nebuvo, nes nebuvo prasmės brautis per šabakštynus.
Remiantis logika, kelias turėjo eiti į medinę pilį ant Leibinės kalno kažkur tarp dabartinės Žvaigždžių ir Krantinės gatvių ir paskui Šaulių gatve leisti nuo pilies link brastos per Bartuvą, prie siauriausios ir saugiausios vietos persikelti per upę. Kad tai buvo siauriausia upės vieta byloja ir tai, jog būtent toje, o ne kitoje vietoje buvo pastatytas malūnas, nes čia buvo lengviausia, mažiausiomis sąnaudomis užtvenkti Bartuvą.
Kai aplink buvo tiek daug pilių, kodėl Skuode jos "nebuvo"?
Vietovės centru buvo Skuodas. Galbūt jis buvo net visų Kuršių žemių centru. Tam vieta geografiškai labai patogi. ir įdomu tai, jog iš visų pusių buvo apsupta ginybinių pilių žiedu. Tai buvo vieta, kurioje susikirsdavo sausumos ir upių keliai. Anais laikais upės buvo platesnės ir vandeningesnės, labiau tinkamos plaukti laivais, laiveliais, valtimis ir luotais. Jei Skuodas visgi nebuvo tokiu centru, jei čia nebuvo jokios pilies, jei čia stovėjo tiki kokia viena medžiotojo trobelė, tokiu atveju reikėtų manyti, jog senovės žmonės buvo absoliutūs asilai. Deja, taip negalėjo
būti. Jie ypač gerai įvertindavo visus reljefo teikiamus privalumus, visas gamtines kliūtis ir jų pliusus bei minusus.
Tad jeigu Skuodas buvo toks kokį bandau pavaizduoti, kur jis dingo? Ir kada jis tokiu galėjo būti?
1347 metais per Europą ėmė slinkti pirmoji didžioji maro epidemija ir baisiausiai, ko gero,  griebė tas vietas, kuriose susieidavo daugiausia žmonių - prekybos keliai, centrai, kuriuose būdavo mainomasi prekėmis. Maždaug tuo laikotarpiu dingo ir Kernavė. Skuodas buvo kaip tik ant prekybinio kelio, sankryžoje. Jei čia tikrai stovėjo pilis, ji tiesiog kuriam laikui, gal net porai šimtmečių liko apleista. Per tokį laiko tarpą bet kas gali sugriūti ir supūti. Per porą šimtų metų bet kas gali išdilti iš atminties. Jei mes net šiame, informacijos amžiuje labai greitai daug ką pamirštame, ką jau kalbėti apie tuos senus laikus, kai net knygos buvo didelė retenybė.
Ten, tolumoje, kur bokštas... galėjo stovėti pilis...
Tačiau gal nereikėjo nė maro, kad Skuodo pilis ir pats senovinis miestas dingtų nuo žemės pavirčiaus. Juk "nuo XIII a. pradžios kuršiai susidūrė su Rygoje įsikūrusiu Kalavijuočių ordinu. 1210 m. kuršiai puolė Rygą ir kalavijuočių laivus. Nesudarę valstybės buvo priversti 1229-1231m. pripažinti Kalavijuočių, 1242m. - Livonijos ordino valdžią. Po lietuvių pergalės Saulės mūšyje (1236 m.) ir po Durbės mūšio (1260m.) buvo sukilę, tačiau Ordino nuslopinti. Dalis kuršių gyventų plotų po ilgų kovų virto dykra, daugelis kuršių iš savojo krašto pasitraukė į Lietuvą." [Wikipedija]
DYKRA!
O paskui per kraštą perėjo ir maras... Tad nereikėtų labai tikėtis, jog iki Chodkevičiaus laikų būtų išlikusi kokia nors pilis ar pats senasis miestas. Galbūt dėl senojo Skuodo vietos mano prielaidos nėra teisingos, nes gal sovietmečiu rekonstruojant miesto parką turėjo kažkas rasta. O gal tiesiog ir nebuvo labai žiūrėta - perėjo su eskavatoriais ir buldozeriais ir niekas perdaug nesičiupinėjo. O gal visgi tų tikėtinų paprastų gyventojų namų liekaqnų niekas dar nepalietė ir jie vis dar glūdi po žeme kokiame pusantro metro gylyje. Galbūt ir ant Leibinės kalno dar kažko galima rasti. O gal tai tik tuščios prielaidos. Tačiau dar sykį pakartosiu: aplink Skuodą tiek daug pilių ir piliakalnių būta, jog tiesiog neįtikėtina, kad tokiioje geografiškai patogioje vietovėje nieko nebuvo. Tai kertasi su logika.
Yra dar viena labai įdomi ir intriguojanti detalė, kuri perša mintį, jog Skuodas kaip miestas, kaip įtvirtinta gyvenvietė galėjo atsirasti nepaprastai seniai ir būtent iš čia, o ne iš kokios nors kitos dabartinės Žemaitijos vietos ėmė sklisti žmonės ir apgyvendinti šį kraštą. Tačiau tai palikime kitai istorijai. Kitai pasakai apie Skuodą...



1 komentaras:

  1. Labai idomu,lauksim kitu pamastymu,nes aš pats gyvenu prie Kulų kapinių, magiška vieta.Sėkmės Pranai.

    AtsakytiPanaikinti