Apie Sabonį, klakerius, genus ir ledus

451-oji istorija. Stovi vaikinukas prie "Da Du" ledų - renkasi neišsirenka. Prieinam mes su žmona prie šaldytuvų eilės. Aš jai pusbalsiu, kad galimai girdėtų ir jaunuolis, pradedu pliurpti:

-Girdėjau... neseniai kažkam nuo "Da-du" ledų paleido vidurius. Pakliuvo kažkokia infekcija į ledus gamybos procese...

-Eik tu, - nustemba žmona.

-Acha... žinai, kaip šiais laikais būna... kažkas pakliuvo ir apsikrėtė labai daug žmonių...

Pasirinkę ledų, paėjom į šoną. Vaikinukas tuoj pasitraukė nuo "Da Du ir pradėjo žiūrinėti "Nykštukus", kuriuos ir mes pirkome.

Va, taip gimsta gandai.

Tai netgi galėtų būti naujoji reklamos forma - stovi klakeriai prie maisto produktų ir pliurpia: "Labai gera dešra, superinė, prisotinta visokių vitaminų ir nors gamintojas į dešrą deda tik 12 proc. mėsos, šis gaminys nepaprastai maistingas ir ekologiškas...".

Nepainiokite klakerių su klerkais - tai ne tas pat. Klakeris - (pranc. claquer-ploti) - renginio organizatorių ar artisto samdytas žiūrovas, plojantis ir giriantis renginį (spektaklį, koncertą ir pan.) ar aktorių.

Tikrai nenustebsiu, jei artimoje ateityje klakeris įgis naujų reikšmių. Pati įtaigiausia reklamos forma yra tiesioginė reklama, kai žmogus sako žmogui. Kai bobulė kaip kokią naujieną, prekę giria kitai bobulei. Atsiradus intearktyviai televizijai, kai tu gali pasižiūrėti savaitės senumo laidą, kai gali prasukti reklaminius blokus, televizinė reklama gali versti neefektyvia ir netgi atgyvena.

Aš ne kartą savo istorijose bandžiau jums pasakyti, kad tai kas nutinka mūsų gyvenime yra be galo vienas su kitu susiję ir vieni įvykiai daro įtaką kitiems.

Yra sakoma, jog pensininkai kalba tik apie politiką ir kainas. Kai parašiau ilgą (beprotiškai ilgą) istoriją apie kainas ir tą straipsnioką pasiunčiau... Ne velniop... O į "Ūkininko patarėją" - redaktoriaus pavaduotoja jį pavadino marazmu. Tam tikru aspektu, taip ir buvo. Bet ji nepažysta manęs. Aš dar nesu pensininkas. Tiesiog įsitraukiau į tai, kas tuo metu buvo aktualu.

Rodosi ta istorija apie kainas visiškai iškrito iš mano istorijų konteksto. Ji tarsi buvo ne to formato, ne pagal tas taisykles sukurpta, kurių laikausi štai jau daugiau nei metai. Nė velnio. Visur yra sąsajų.

Šiuo metu per televiziją sukasi naujo, į Lietuvą įkeliančio koją prekybos tinklo "Lidlas" reklama. Aš pats to nežinodamas, nė nenujausdamas prisidėjau prie to, kad tas tinklas įkeltų koją į Lietuvą. Ir dar nežinau ar tai gerai ar blogai? Netrukus pamatysime. Bet tuo metu, kai mane pakvietė filmuotis jo reklamoje, o tai buvo 2015 metų rudenį, tikrai nieko nežinojau (mums nesakė, kas užsakovas) ir tikrai viešai nešnekėjom apie kainas. Man sumokėjo 30 eurų už statisto vaidmenį. Reklamoje aš vos vos matausi ir šmėsteliu tik pusei sekundės! Jei nežinočiau, kad tai aš - niekas nė nepastebėtų, net patys artimieji. Taigi, rodos mano įtaka labai menkutė - smiltelė. Tai beveik tas pat, kas pokario metais koks nors vienas lietuvis vienai dienai būtų nuėjęs pas stribus padirbėti valytoju NKVD patalpose. Rodos nereikšminga! Tačiau aš dalyvavau kuriant šią reklamą. Tarsi jau 2015-ųjų rudenį įsitraukiau į būsimą kalafijorų karą, padėdamas į Lietuvą ateiti naujam prekybos tinklui, kuris neva padarys įtaką maisto prekių kainoms. Na, pažiūrėsim. Istorija ne apie tai, o eilinį sykį apie sąsajas.

Aš Lidlo reklamoje... ta neaiški figūrėlė ties žibintu...

Kodėl pačioje pradžioje papasakojau istoriją apie ledus. Na, ir bjaurybė tas Pranas! Vaikinukas norėjo nusipirkti ledų, o jis pripliurpė visokių nesąmonių! Ar daug šioje istorijoje mano kaltės? Aš nepriėjau prie vaikino ir jo neatkalbinėjau kažko nepirkti: tai buvo laisvas jo pasirinkimas, laisva valia atliktas. Jam tiesiog nereikėjo klausytis ką šneka aplinkiniai. Jam reikėjo turėti savo nuomonę. Tačiau turėti SAVO NUOMONĘ yra sunku. Lengviau ant galvos užsimaukšlinti kepurę, nei galvoti savo galva.

Tačiau, kodėl aš toks esu?

Mes dažnai pastebime, jog šeimoje gimę du berniukai arba dvi mergaitės būna visiškai skirtingo charakterio ir kartais netgi nepanašūs į savo tėvus. Tada sakoma, atsigimė į senelį arba senelę. Genuose tik menka dalis yra atsakinga už mūsų išorę ir netgi už tai, kad mes esame žmogiško pavidalo - vsa kita kaip juodoji dėžė. Gali būti, jog ten yra saugoma labai svarbi informacija, o mes tiesiog esame jos saugyklos, kad ją nuneštume kažkur į ateitį, kažkokiam tikslui, kurio mūsų protas šiuo metu to aprėpti negali. Štai kodėl senovėje priešas stengdavosi išnaikinti visą giminę, išžudyti netgi vaikus - nes jie neša į ateitį kažkokią informaciją. Taip kaip vyšnios kelmas. Nupjauk vyšnią, bet jei neišrausi šaknų, iš kelmo po kurio laiko atžels ūgliai.

Mes per visokias amžių audras išlikome todėl, kad turėjome kažkokių ypatingų savybių. Štai vakar girdžiu A. Kaušpėdas pasakoja, jog nepriklausomybės kovų aušroje, per blokadą buvę taip sunku, jog kartais jie neturėdavo kuro, kad išvažiuotų koncertuoti. Aš blokados neatsimenu su kokiu nors dideliu siaubu: nebadavau ir kuro visą laik rasdavau. Nuvažiuoji prie Nėries tilto, o ten stovi benzovežis. Ir tokių taškų buvo. Ir netgi atlikau vieną savarankišką žygį į Baltarusiją, kad kanistruose to benzino parsivežčiau. Kaip ir dabar: vieni dūsta nuo kainų, o mūsų šeima ir vėl ruošiasi į Lenkiją apsipirkti.

Bet visgi kodėl aš papasakojau apie ledus? Aš dažnai galvodavau, kodėl esu toks o ne kitoks. Pasižiūrėkite į savo pavardes ir jose daug ką perskaitysite. Dažnai pavardės buvo duodamos pagal žmogaus būdą. Štai Budrikis. Buda Rikis. Yra toks senas žemaitiškas žodis "budinkas", reiškiantis pastataą. Rikis gi žiloje senovėje buvo valdovas, karalius, kunigaikštis. Vadinasi Budrikiui šiais laikais net nereikia jokių kilmės dokumentų ir taip aišku, kad jis iš valdovų giminės. Ir jei tas žmogus bet kokiomis aplinkybėmis sugeba atsistoti ant kojų, iš nieko sukurti sau gyvenimą ir netgi valdyti kitus - jis iš tolimos praeities atsinešė tų žmonių genus, kurie stovėjo genties avangarde.

Mano pavardę kai kas šifravo kaip "kaklaskarė ant kaklo" - tai laisvas žmogus, niekad nelenkęs nugaros kunigaikščiams. Pavardė turi sąsajų su anglų kalba: "aštrus velnias". Bet ar tai nėra laušta iš piršto. Tačiau tikrieji Šarpnickiai visad buvo aštraus būdo. Tačiau kuo tai siejasi su ledais? Ogi...

Tėtis turėjo brolį, iš pirmos mano senelio santuokos. Kazimierą. Tas buvęs velnio neštas ir pamestas žmogelis.

Mano tėtis vis juokdavosi:

-Jam nė viena valdžia netiko. Jis su visais kovojo. Smetonos laikais ėjo su komunistais, raudonas vėliavas kilnojo, bažnyčioje į švęstą vandenį lazurkas pildavo... Bet kai atėjo sovietinė valdžia - apsisuko prieš ją, jau ta jam nebepatinkanti. Bet sakau, žalty, juk tu su komunistais išvien ėjai, tai kaip čia dabar tau rusai nebepatinka?!  O karo metu prieš vokiečius ėjo... Aš jo paskui ir klausiau: "Tai Kazimierai, tu su visom valdžiom kovojai, o ką sau iškovojai? O sau jis nieko neiškovojo - mirė biednas kaip kulnas".

Kazimieras buvęs ateistas ir labai didelis čiderstvininkas (čiderstvininkas - piktai pokštaujantis žmogus). Sugalvojo pasijuokti iš davatkų. Įslinkęs bažnyčion į švęstą vandenį šliukštelėjo lazurkos (lazùrka (łazurek). Mėlyni dažai skalbiniams padažyti, kad būtų gražesnis jų baltumas, melsvė. Toks mėlynos spalvos chemikalas, kurio anksčiau truputėlį pildavo skalbiant rūbus; koncentruotas sunkiai valosi). Moterėlės, įeidamos bažnyčion, paprastai nežiūrėdavo į dubenėlį su švęstu vandeniu - eina pro šalį, kyšt pirštus ir sumeta kryžių - persižegnoja, pirmiausia pirštais paliesdamos kaktą. Dabar gi, kai švęstas vanduo nusidažė mėlynai, visos moterėlės išsitepliojo kaktas. Triukšmas kilo kaip vištidėje. Na, o jau Kazimierui juoko pilnos kelnės. Ne mažiau kikendavo ir mūsų tėtis, pasakodamas šią istoriją. Jis irgi buvo ateistas, bet pabaigoje visad pridurdavo moralą, jog visgi taip elgtis nėra gražu ir tikinčius reikėtų gerbti, o užėjus į bažnyčia nukelti kepurę, net jei su dievu ir nebendrauji.

Kazimieras buvęs žemo ūgio, šlubas žmogelis, su barzdele. Kartą, matyt, dar jaunas būdamas, sugalvojo tą koją pasigydyti. Mat išgirdo, jo Rygoje esą gerų daktarų. Bet bėda - pinigų neturi. O operacija brangi. Kiek galvojęs, kiek negalvojęs nuvažiavo Rygon, įsigijo fraką, lazdelę, cilindrą ir prisistatė gydytojams kaip pasiturintis ponas. Matyt, gerai suvaidino, jei niekas nė neįtarė jį esant tuščiomis kišenėmis. Daktarai atliko tyrimus, pasiūlė gydymą, o netrukus paguldė ligoninėn, geriausion palaton, su pačia geriausia priežiūra - kojos operacijai. Išoperavo. Koja gerai gijo ir sugijo. Viskas kuo puikiausiai! Išrašo jį iš ligoninės, pateikia sąskaitą, o Kazimieras jiems šypsosi ir sako:

-Bet aš pinigų neturiu - mano kišenėse vėjai švilpauja!

Baisiausiai įsiuto ligoninės administracija - išspyrė jį į gatvę, kaip paskutinį valkatą, gal dar ir į kailį davė. Kaip jo už tą aferą nenubaudė, kaip policijai neįdavė - pasakotojai nutyli. Matyt, Kazimieras buvo taip gerai viską apgalvojęs, gerai pasiruošęs, jog tiems daktarams neliko nieko kito, kaip pykti ant savęs, jog juos išdūrė kaip šunyčius ir ištremti sukčių į gatvės dulkes ar gerai apkulti. Tačiau po tokio "sėkmingo" gydymosi ką reiškia kelios mėlynės po akimis ar šonuose?!

Tėčio brolis... ir nesvarbu, kad ne tos pačios mamos, bet tėtis buvo tas pats. O jų tėtis gimė 1881-aisiais ir jo gyvenimas buvo kaip legenda. Tik niekas apie jį neparašė jokios knygos ir nesukūrė nė vieno filmo. Kol kas...

Laidojimo paslaugos atpigo - geras laikas numirti!

Prekybos centrų agresijos išraiška...

229-oji istorija. Mano blogo ne tas formatas, kad rašinėčiau tokias rašliavas. Tai netgi ne istorija nutikusi su manimi - aš pats pakliuvau į kažkieno sugalvotą istoriją (mat gimiau ir gyvenu Lietuvoje) ir esu priverstas žiūrėti kaip man valdžia akivaizdžiai meluoja. Ir negaliu tylėti. Kol neparašysiu tos minties, tol negalėsiu toliau sau rašinėti savo istorijėlių apie šį bei tą ir apie nieką.

Kodėl Lietuvos staistikos departamentas gina didžiuosius prekybos centrus? Prasidėjus prekybos centrų boikotui, mums aiškino, kad beveik niekas nebrango, o atvirkščiai, netgi pigo. Išgirdome visokių aiškinimų: neva skirtingi mūsų apsipirkimo įpročiai, neva piniginės skiriasi. Sutinku, tas tiesa, pinigines nešiojame skirtingas ir pinigų kiekiai skirtingi, tačiau kuris lietuvis nuolat neperka pomidorų, agurkų, kiaulienos?.. Mes akivaizdžiai matėme, jog kainos kyla. Tačiau statistikai aiškino: "Nė, nė... niekas nebrangsta, o jei ir pabrango, tai per nago juodymę."

Likus dienai iki boikoto, statistikos departamentas pro sukąstus dantis pripažino, jog visgi daržovės brango, bet ne kiauliena, o va štai laidojimo paslaugos netgi atpigo. Kraupokai ir visiškai ne vietoje laidoje "Teisė žinoti" nuskambėjo tas faktas - vadinasi numirti darosi pigiau. Bet žinokit, artimiesiems kapų priežiūra atsieis labai brangiai - ten niekas nepigo. Ten kainos tik kilo.

Šiandien visą dieną sukau galvą: kur čia šuo pakastas? Kodėl valdžia taip nenoriai, per jėgą "šiek tiek" pripažino, jog paprasti piliečiai visgi nėra asilai ir "šiek tiek" jie yra teisūs? Kur čia tas šuo pakastas? Apėjau sodą - šuns pakasto neradau. Žvilgterėjau į kaimynų sodą - pakasto šuns neradau.

Nesu ekonomistas ir nepretenduoju į labai gilias skaičių išvadas. Kas nors kitas tą šunį atkas ir atliks nuodugnų skrodimą - tikiuosi.

Kodėl pastaruosius metus Lietuvoje inlfliacijos rodikliai buvo būtent tokie: 210-ais - 3,8 proc.; 2011 - 3,4 proc.; 2012 - 2,8 proc.; 2013 - 1 proc.; 2014-ais, prieš pat euro įsivedimą staiga ji tampo išvis mizernas - 0,2.

Maxima. 2013 vasario 13d.

Kas per velnias ta infliacija? Infliacija - bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia. Infliacija yra tuo atveju, kai kyla bendras kainų lygis.

Maxima. 2014 gegužės 14d.

Tai kaip čia dabar? Mes nepamename, kad būtų buvęs toks periodas, jog kainos kristų, bet anot valstybės, infliacija mažėja - tai reiškia, jog kainos krenta. O mes ryte nueiname į prekybos centrą ir matome atvirkščiai. Aš asmeniškai pamenu, tik akcijas ir nuolaidas, tik akcijas ir nuolaidas. Štai "Senukai" nesivargino - padarė akcijų dieną trečiadienį ir visi žinojome, jog apsipirkti ten reikia važiuoti trečiadieniais. Gi tie maisto prekybos centrai visą laiką su mumis žaidė kaip katė su pele. Ir tame žaidime aktyviausia visad buvo "Maxima". Plėšriausia. Ir tai matosi iš to kaip jie dažnai atnaujindavo savo tinklalapį...

Ir vis dėlto, kur tas šuo pakastas, kodėl valdžia taip nenoriai kalba apie kainų didėjimą, kodėl statistika iškreipta, kodėl ji neatspindi realybės? Tai kam tokia statistika apskritai reikalinga?

Kam?

Mane galima kritikuoti, nes tai yra tik prielaidos: Lietuva kasmet skolinasi pinigų - labai mažai pasaulyje šalių, kurios nesiskolina. Visos sėdi kelių privačių fondų kišenėse. Lietuva irgi skolinasi. Ir skolinasi daug. Dalimi paskolos dengia senas skolas. Tai daro visos valstybės. O kad tau skolintų pinigus, tu turi atrodyti gražus ir tvarkingas. Štai kodėl statistika iškreipiama ir mums meluojama. Tačiau gali būti ir kitaip... galbūt Lietuvą kokios nors finansų rinkos prižiūri, gano, kaip avį. Galbūt pasiskolino su kokiomis nors sąlygomis ar įsipareigojimais... Tarkim, kad pas mus infliacija neperžengs kokių nors ribų. Jei peržengs - sankcijos. O sankcijos reiškia kėdžių nestabilumą - virsti iš valdžios kėdės nė vienas nenori. Nes ten yra neblogai... toje valdžioje.

Kokia nauda politikieriams iš to, kad geromis sąlygomis gaus naują paskolą? Bus pinigų, bus stabilu, garantuotai kiekvienas seimūnas ar koks nors ministierskas konkorėžis gaus gerus atlyginimus, mes būsime ramūs, jų reitingai kils... Na, kaip jūs manote, ar valdžia kelia tuos minimalius atlyginimus rūpindamiesi mumis? Ne, jiems yra svarbūs valstybiniai rodikliai. Keliami atlyginimai tiesina sukrypusią statistiką. Paprastam žmogui suka galvą. Mumis jau seniai valdžios vyrai ir moterys nebesirūpina - jiems svarbios jų rietenos.

Kita vertus, galbūt Lietuva turi kažkokių įsipareigojimų prieš Europos sąjungą, todėl ir statistika kuriama melaginga, kitaip sakant, politiškai teisinga - kad atrodytume gražūs ir tvarkingi. Su kaklaraiščiu ir išlygintomis kelnėmis. Galbūt... šuo yra čia pakastas, o kaip jis atrodo, tegu aiškinasi kietesni už mane.
Šia tema jau rašiau 222-ojoje istorijoje.

Filmuoju vestuves, jubiliejus ir kitokias šventes. Kuriu įvairaus pobūdžio filmus. 

Spauskite šią nuorodą!

Kriminalas: juodos kainos pasmaugė lietuvį...

Suvalkuose.

224-oji istorija. Važiavau per Suvalkus ir svarsčiau, kaip taip atsitiko, kad važiuojant per Lenkijos meistelius ir miestus matai begales mažų parduotuvyčių, parduotuvių, krautuvių - sklepų. Žemaitiškai tai tiesiog rūsys, tad mano ausiai skamba gan juokingai. Kaip ir latviškas "užsliegts" - uždarytas. Ateini prie praduotuvės, o ta užslėgta... kaip raugintų kopūstų bačka. Seniau kaime akmeniu juos užslėgdavo. Žmonės visais laikais važiavo apsipirkti ten kur geriau, kur pigiau. Tarybiniais laikais dažnai skuodiškiai traukdavo į Prtiekulę, į "voientorgą" - karinio miestelio parduotuvytes. Ten visad būdavo visko daugiau, ko negausi mažame miestelyje. O jau ko nors stambesnio lėkdavom į Liepoją. Tėvai pasakojo, jog po karo buvo laikas kai latviai plūsdavo į Lietuvą pirkti miltų duonai. Kaip gaila, kad pas mus kainos nėra žemesnės nei Latvijoje. Nes tokiu atveju latviai trauktų pas mus apsipirkti ir gal būtų visai neblogai, bet va yra taip, jog mes važiuojame šniūrais į Lenkiją.

Trūko ir mūsų šeimai kantrybė - ir mes su žmona išvažiavome apsipirkti maisto produktų į Lenkiją. Ne todėl, kad už prastai gyventume, tiesiog nebesinori būti nuolatiniu nuolaidų medžiotoju. 
Aš niekada nedalyvavau visokiose keistose akcijose kaip "jemam" - man žema yra išpampusiomis ant kaktos akimis bėgti vakare ar naktį į parduotuvę, kad kažką gaučiau pigiau. 
Ir kodėl vakare? Kodėl naktį? Čia koks pasityčiojimas iš pirkėjų ar ką? Ir man visai nesvarbu, kad žmonės tą patį daro Londone ar Niujorke. Man tai nėra rodiklis. Tai žmogaus žeminimas. Be abejo, kiekvienas turi pasirinkimo teisė. Yra pasirinkimo teisė nepirkti garsiojo kalafioro, o nusipirkti suvytusią morką. Yra tokia teisė. Bet vieną dieną gali likti tik druska ir vanduo. Prie pasirinkimo teisės dar grįšiu.

Nuo Kauno iki Suvalkų gal 123 kilometrai. Tai beveik tas pat, kas nuvažiuoti į Vilnių. Kai automobilis varomas dizeliu, o namie rūsy stovi papildomas didžiulis šaldiklis, važiuoti į Lenkiją nusipirkti ilgesniam laikui produktų išsimoka. Mes tikrai nebevaikščiosime į prekybos centrus - gal iš smalsumo. Kai pritrūks grietinės, kefyro, batono, duonos ar pieno, trauksime į savo rajono mažytę parduotuvytę - čia visad kainos proto ribose. Tegu tie prekybos centrai kariasi ant savo kilpos. Pabodo. Tai bus tyli mūsų rezistencija prieš aukštas kainas. Partizaninis kainų karas.

Važiavau į Lenkiją, klausiausi radijo ir kraipiau galvą: ką jie nori apgauti? Patys save? Sumažins PVM mėsai iki 9 ar 5 proc. Ir kaip tai atrodys mūsų akimis? Kiaulienos sprandinė be kaulo ("Maksimoje", prieš kelias dienas) kainavo 4,63€/kg, kaina be PVM 3,83€/kg. PVM sudaro tik 80 eurocentų. Jeigu PVM mokestį sumažinsi iki 9 ar 5 proc. tuomet ta mėsa turėtų kainuoti 4,17€/kg arba 4,02€/kg. Tačiau ji vistiek lieka aukšta, lyginant su nesenais 2014-ais metais, prieš pat euro įvedimą, kai mums į akis melavo, jog kainos nekils arba kils nežymiai. Tada kiaulienos sprandinė be kaulo kainavo 3,91€/kg. Tuo tarpu kai Lenkijoje tą pačią sprandinės kilogramą galiu pirkti už 10-12 zlotų už kilogramą. Dabar kursas: 1 euras - 4,44 zloto. Taigi Lenkijoje ta pati kailiena - 2,25-2,70€/kg. Gerai, spaukim, spjaukim į tą Lenkiją. Sutinku, ne visi ten gali nuvykti iš tolimesnių Lietuvos kampelių, tačiau mūsų kaime valstiečiai ir ūkininkai kiaulieną stumdo po 2€/kg.  Negi tie mūsų politikai visiški asilai, jog mano, kad ir mes tokie patys ir jau praradome įgūdžius skaičiuoti? PVM sumažinimas kainų nepakeis. Nepakeis net ir jo panaikinimas - jos vistiek išliks aukštos. Be to, juk tikite manimi, kad sumažinus, tarkim, mėsai PVM iki 5 proc., kaina nesumažės lygiai tokiu pat procentu. O jei prekybos centrų koks žurnalistėlis paklaus, kodėl taip yra, jie suras visokių keistų priežasčių: "kiauliena pernykštė", "užsiliko sandėly", "pirkom kitokia kaina", "įtakoja naftos kainos" ir dar visokie pautai tarp kojų... prastam šokėjui taip būna.

Važiavau į Lenkiją ir svarsčiau: o kodėl mūsų prekybos centrai neveža didžiumos maisto produktų iš

Lenkijos? Ten ta pati kiauliena, vištiena, agurkai... Juk produktai labai panašūs, valgymo įpročiai beveik tie patys, kokybė irgi tokia pat, kaip ir lietuviškų produktų. Tik jau nepradėkit aiškinti, kad lietuviai kažkaip ypatingiau augina ir bulves, ir kiaules?! Kodėl prekybos centrai mėsą (ir ne tik) tempia iš kažkur, iš tolimų kraštų: Airijos, Belgijos... Ji ten pigesnė nei Lenkijoje? Juk vežama ne iš kokių nors atsilikusių kraštų, o iš tokių, kuriuose pragyvenimo lygis aukštas. Kuriuose kiaulininkas gauna padorų atlyginimą. Kur fermose leidžia muziką. Kur kiaules pjauna civilizuotai. Kur laikomasi visokių griežtų standartų. Juk visa tai kainuoja. Tad kaip ten mėsa tampa pigesnė nei Lietuvoje užauginta, nei užauginta Lenkijoje? Kaip taip atsitinka? O gal mums veža kokį nors surogatą? Pavyzdžiui kiaules augina kokiu nors hirdoponiniu būdu. Tarkim, britai kratosi tokios mėsos, bet ją mielai valgo durnelis lietuvis. Na, netikiu ir tuo. Čia kažkas ne taip. Kas visgi dirba tose fermose, kad mėsa tokia pigi, kad ją iš tolybių tolybės velka mūsų prekybos centrai? Juk prekybininkai negali būti tokie kvailiai, kad pirktų brangią mėsą ir užsidėtų labai mažą antkainį ir pardavinėtų vis kylančiomis kainomis, ir... Ne, taip negali būti... Kur mūsų lietuvaičiai ir lenkai uždarbiauja Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje? Fermose, vištidėse... Ir dirba kaip vergai. Dirba kaip vergai, bet uždirba daugiau nei tą patį dirbtų Lietuvoje. Kas ten tuos pomidorus skina Ispanijoje, kas braškes raško, kas bulves prižiūri Škotijoje, kas avis gano, kas vištas brituose vaiko po fermos kiemą, kas lašišas Norvegijoje fabrikuose varto? Kas? Latvis,

https://www.facebook.com/filmavimasfotografija/

lietuvis ir lenkas, kaip vilkas, lapė ir meška.

Emigravo vilkas, lapė ir meška į Angliją dirbti, geresnio gyvenimo ieškoti. Pasuko savais keliais ir sutarė po mėnesio susitikti pakalbėti kaip kam sekasi.

Susitinka. Lapė visa perkarusi pasakoja:

-Įsidarbinau vištidėje. Pirmą dieną vištą suėdžiau, vakare suskaičiavo, vienos trūksta. Ir išmetė. Valkatauju.

Vilkas irgi perkaręs, murzinas... Pasakoja:

-Įsidarbinau avių fermoje. Pirmą dieną vieną suėdžiau, vakare suskaičiavo, vienos trūksta. Ir atleido. Va, valkatauju, po konteinerius landžioju.

Na, o meška visa įmitusi, žandai išsipūtę, kaiplis blizga, pasakoja:

-Aš tai statybose įsidarbinau, su lenkais. Jų vakare ten niekas neskaičiuoja...

Anekdotas, matyt, atspindi skaudžią teisybę - nei lenkų, nei lietuvių ten už žmones tose fermose nelaiko. Susidaro įdomus ratas: lietuvis neišgali įkąsti į lietuviškas kainas, važiuoja dirbti į Airijos fermą, jo užaugintos ir pigiai parduotos kiaulės važiuoja į mūsų prekybos centrų sandėlius, paskui patenka į lentynas ir paskui lietuvio šeima už atsiųstus iš britų svarus išleidžia pinigą tai pačiai mėsai pirkti, kurią tėtukas svetimuose kraštuose augino. Įdomus ratas.

Lietuvi, lakstyk paskum nuolaidų uodegas!

Žinoma, žinoma... aš neabsoliutinu. Yra prekybos centruose ir tos lietuviškos produkcijos, tos kiaulienos, ir lenkiškos. Bet kodėl lietuvis kaime parduoda kiaulieną tokia pat kaina kaip ir lenkas savo prekybos centre. Vadinasi lenkas verslininkas kiaulieną iš augintojų gauna po kokį 1€/kg. Bet išeitų, jog ir lietuvis kapitalistas iš lenko augintojo gali kiaulienos gauti už tą patį eurą. Bet pas mus jis parduoda tą kiaulieną už 4€/kg. Kas čia tą antkainį sudaro? Ar tik nebus transporto išlaidos?! Juk juokauju... Aišku, jog tai yra lupikavimas. O kol pirkėjas perka, tol kainą ir kelia. Ar gali kas nors uždrausti pardavėjui kelti kainą? Juk mes gyvename demokratratinėje šalyje - laisvė, be jokios lygybės. Apie brolybę galėjom svaigti prie socializmo.

2014m. vasaris-kovas. Rimi.

Stovėjau prie sodo-daržo centriuko, kuris mūsų akimis visiškai neprimena prekybos centro - neprašmatnus, nepriklauso jokiam tinklui, šeimos biznis - ir žiūrėjau kaip smulkusis lietuvis biznierius su savo moteria į didelę dengtą priekabą krauna trąšas, kiparisus. Grįžęs parduos už tą pačią kainą kaip Lenkijoj, tik eurais. Nepavydu. Žmonės sukasi kaip išmano.

Ar pastebėjote kaip valdžia saugo lietuviškąjį prekybos centrų biznį! Nėra tiriama kodėl staiga po euro įvedimo pakilo kainos, bet norima mažinti PVM. Vėlgi, kieno sąskaita? Mūsų pačių sąskaita. Juk tuos pinigus, kurių nesurinks į biudžetą sumažinus PVM, bus stengiamasi atgauti padidinus kitokius mokesčius. Ir mes vėl išleisime tiek pat - išeisime šunims šėko pjauti. Arba kam nors nupjaus finansavimą, ką nors "sumažins", panaikins, nugriaus. Galima, tarkim, sumažinti mokyklų skaičių, galima atleisti dalį policininkų ar gaisrininkų, galima reorganizuoti... o geriausia būtų nebeduoti mamoms išmokų už vaiko auginimą - pagimdo ir tegu iškart eina dirbti. Be abejonės, norėdami atgauti prarastas pajamas į biudžetą kirs per silpniausią visuomenės grandį, kuri negali pasipriešinti. Tik gink dieve, neliesti monstrų. Negali pjauti šakos ant kurios sėdi. O valdžia: visos tos rujos polikierių, visos tos partijos, kurios viena nuo kitos iš esmės skiriasi tik pavadinimais, galimai, sėdi prekybos centrų ir kitokių stambių struktūrų kišenėse. Tai ką rašau, skamba marazmatiškai, bet geriau taip, nei taip kaip mums meluoja per TV. Štai sako, jog lietuviai darbdaviai skundžaisi, kad jau dėl emigracijos ėmė trūkti kvalifikuotų darbininkų ir jau reikėtų juos įsivežti palankesnėm sąlygom iš Ukrainos, Baltarusijos. Bet nepriduriama, jog lietuvis savo krašte nenori dirbti už vergišką atlyginimą, nes jis nebesutenka ant duonos ir sviesto. Nepriduriama, kad už šunišką atlyginimą sutinka dirbti baltarusis. Ir kas čia gero?...

2014m. vasaris-kovas. Rimi.

O kam nusvyra rankos, tas nusiperka butelį degtinės.

Lenkijoje nusipirkau už 10 eurų lenkišką kastuvą. Lietuvoje tokių paprastų daiktų niekas negamina. Pas mus viskas iš Kinijos. Kodėl lietuvis beveik nieko nebegamina? Juk mes kaip tauta esame ir protingi, ir darbštūs, ir verslūs, ir apsukrūs. Bet lietuviško kastuvo nesu matęs. Kodėl pas mus nėra tiek pomidorų, agurkų šiltnamių, kad pamaitintume save ir atsirastų kaime darbo vietų? Kodėl mums neužtenka savos kiaulienos ir ją reikia įsivežti iš kitur? Ar lietuvis jau

2014m. vasaris-kovas. Rimi.

nebemoka kiaulių auginti? Juk prisiminkim smetonos laikus - lietuviški bekonai į Angliją keliavo, o ne iš jos. Kaip čia taip? Kodėl pienininkai priversti pieną pardavinėti po 8-15 eurocentų už litrą, o mes tą patį pieną perkame už eurą ar du. bet mūsų rajono kioskelyje jis eina po 90 eurocentų. O štai žvilgterėjau į seną, 2014 metų gruodžio mėn. "Pizmos" čekį, ten litras pieno - 2,8 litų. Eurais tai būtų 0,81€.

Situacija Lietuvoje yra pakankamai įkaitusi ir valdžios vyrams, jei jie nori pataisyti savo reputaciją, visų pirma reikėtų ne apie PVM didinimus-mažinimus kalbėti, o išimties tvarka patikrinti prekybos centrus. Aš kaip pilietis noriu žinoti kiek nuo maisto prekių pasiima prekybos centrai, kokius antkainius užsideda. Ne vidutinius, o realius. Mes turime ištisą armiją visokiausio plauko tikrintojų - tegu eina ir tikrina. Ne akmens amžiuje gyvenam: yra kompiuteriai, programos, galų gale kalkuliatoriai ir popieriaus lapas - tereikia smegenų. Tegu eina ir tikrina, tegu mums galų gale pasako, paaiškina kur čia šuo pakastas. O gal paaiškės, kad prekybos centrai nėkuo dėti, galbūt Lietuvą prakeikė kokia nors čigonė - pikta akimi į mus pasižiūrėjo.

2014m. vasaris-kovas. Rimi.

Prekybos centrai ginasi: antkainis komercinė paslaptis, negalime atskleisti. O gal tiesiog vagies kepurė dega. jei antkainiai yra nedideli, tai ko bijoti. Bet jei jie visgi yra neproporcingai išpūsti ir niekuo nepagrįsti?

Ir užbaigsiu šitą rašliavą savo draugo paprastais žodžiais, kuriuos jis man parašė po to, kai į savo blogą įkėliau vadinamąjį "marazmą" (222-oji istorija): "Gaila gi žiūrėti į savo šalį: pusė išvažiavo velniop, kitos pusės pusė jos tiesiog nekenčia! Tai kam tie tankai, NATO, energetinės nepriklausomybės bla bla bla... lanko skausminga mintis, kad kas bežengtų čia žingsnį, pusė tautos tiesiog pasitiks su duona ir druska, nes blogiau juk nebus, o tikėtis geriau visada reikia...pravalas kažkoks: ar galėjau kada pagalvoti, kad šalį, kurioje gimiau ir užaugau, kurioje nepriklausomybę pasitikome kažkokie lochai taip nustekens?".

Neturiu kol kas daugiau ką pridurti.

Turiu...

Boikotuoti prekybos centrus reikia ir būtina. Tokia pozicija: "Negali įpirkti kalafioro - nepirk!" - yra ydinga. Lygiai taip pat galima pasakyti: nenori dirbti per dieną po 16 valandų,

2014m. vasaris-kovas. Rimi.

tai nedirbk, susirask darbą, kuriame reikėtų dirbti tik 8 val. Tačiau prisiminkime, jog masėms niekas nieko nedavė už ačiū, viską teko išplėšti per kraują, streikuojant, protestuojant. Mums rusai neprikalusomybės irgi neatidavė veltui, teko ir dainuoti, ir už rankyčių susikibus linguoti ir į tankus plika krūtine žiūrėti. Bet mes savo pasiekėm. Abejingumas gali būti prilygintas blogiui. Gyvenant pagal logiką, jog pirksiu tik tai ką įkandu pagal savo kišenę, vieną dieną gali paaiškėti, jog liko tik druska. Bet ir druska Lenkijoje pigesnė. Cha-cha-cha...

Prisijungdamas prie prekybos centrų boikoto, nuo savo paslaugų darysiu 40 proc. nuolaidą.

Filmuoju vestuves, jubiliejus ir kitokias šventes. Kuriu įvairaus pobūdžio filmus. 

Spauskite šią nuorodą!

Šviežių kainų karštinė: atradimų pavasaris!

222-oji istorija. 1993-ais metais, kai dirbau "Ūkininko patarėjuje" laikas nuo laiko rengdavau turgaus kainų apžvalgas. Turėjau savo agentūrinį tinklą - dažniausiai vietinių laikraščių žurnalistus, kurie mano prašymu nueidavo į turgų ir pasižmonėdavo.

Žmogaus atmintis labai trumpa. Ar pamenate kokios kainos mūsų prekybos centruose buvo prieš 5-6 metus? Ar pamenate, jog pirmasis prekybos centras Kaune atsirado berods 1997-1998 metais Partizanų gatvėje. Buvo kalbama kad mafioziai jį buvo įkūrę. Lyginant su dabartiniais, toks mažiūūūkas, mažiukas. Apskritai, neskaitant "Senukų", tokie prekybos centrai kaip "Maxima", "Iki", "Rimi" kaip kokie parazitai pradėjo vystytis būtent tuo laikotarpiu. Iki tol karaliavo mažos parduotuvytės su labai įvairiomis kainomis. Ir nebuvo blogai. Gyvavo tikroji konkurencija. Tačiau labai nesuklysiu teigdamas, jog iki 2005-ųjų prekybos centrai suklestėjo, suvešėjo, privertė užsidaryti mažas parduotuvytes arba tiesiog jas prarijo. 2002-ais metais gyvenau kauno, Aukštųjų Šančių rajone ir pats savo akimis mačiau kaip už keliasdešimties metrų stovinčią parduotuvę prarijo kažkoks "grybų" pigenų prekybos tinklas. Iš padorios parduotuvės padarė bjaurią sandėlio tipo skylę. Po metų rajone išdygo didžiulis, blizgantis stiklu, plienu ir cementu "Rimi", jei neklystu. Ir netrukus visur pridygo visokių "centų", "grybukų", mažųjų iksiukų ir ikiukų.

Mano gimtąjame miestelyje, Skuode gyvena apie 6,5 tūkst žmonių. Anksčiau jų buvo arti 10. Bet vieni išmirė, kiti išsikėlė į didesnius miestus, treti emigravo šen bei ten.

https://www.facebook.com/filmavimasfotografija/

Per pastaruosius 7 metus mažas miestelis civilizavosi. 2009m. buvo nugriauta senoji autobusų stotis ir pastatyta "Iki". Tais pačiais metais ir "Rimi" čia atidarė savo centrą. Netoliese jau senokai gyvuoja "Norfa", visai šalia "Bignet" prekybos centras (jei neklystu), per gerą kvartalą 2011m. iškilo nemenkas "Maximos" pastatas. Ir žinoma, kaip be "Senukų". Absoliuti okupacija! Nė neįsivaizduoju kaip ten dar laikosi viena kita maža parduotuvytė - žemaitis dantis sukandęs sėdi namų prieangyje ir pardavinėja kažką: miltą, vinį, zoperinį maišą, antkapinį vainiką...

Seniau Vilniaus gatvėje stovėjo kioskelis su juokingu šūkiu: "O gal rasi čia?". Ten jau nieko dabar neberasi. Manau prekybos centrai išstūmė visas "šiukšles". Aš vis stebėjausi, kaip tokiame mažame miestelyje gali išsilaikyti tiek daug perkybos centrų! Man buvęs meras, klasiokas, beveik kaip giminė, akis atvėrė:

-Juk oonta žmuonės iš rajuoona važiou apsipėrktė... Iš rajuona, Pranėli...

Ar išversti reikia? Neversiu. Sako, jog iš rajono dar suvažiuoja. Vadinasi rajone mažoms kaimo parduotuvytėms KAPUT! Ar versti reikia?

Dar važiuoja latviai iš anapus sienos. Bet man vistiek keistai atrodo, kaip jie gali išsilaikyti? Ne latviai, o prekybos centrai.

Skuodo rajone gyvena beveik 19 tūkst. žmonių (nežinau ar į tą skaičių patenka miesto gyventojai) - remiuosi vikipedija. Bet kuriuo atveju ar 19, ar 25,5 tūkst., esmės nekeičia. Nesiruošiu labai blusinėtis. Taip kaip ir statistikos departamentas nesivargina nagrinėti prekių kainų - meta vidutinę ir gana. Man patiko palyginimas apie vidurkių išvedimo absurdą: jei yra dvi moterys - viena paleistuvė, o kita skaistuolė, tai vidutiniškai gaunasi dvi moterys truputį prostitutės. Nesiremsiu šiame rašinyje skaičiais, o remsiuosi tik paprasta, žmogiška logika. Kaip mano amžinatilsi pusbrolis 1996-ais metais įžvaliai kalbėjo: "Reikia emigruoti - tu mąstyk logiškai...". Jis numirė, o aš likau toliau gyventi. Jokios logikos, ar ne?

Kaip gali išsilaikyti prekybos centrai ir nenumirti aršioje konkurencinėje kovoje? Jie kaip žvėrys vienas kitam į gerklę kanda. Toksai pasienio miestelis Skuodas yra labai geras pavyzdys. Prekybos centrai, Lietuvos

okupaciją pradėję maždaug apie 2000-uosius. Ją baigė maždaug per 10 metų. Tai reiškia tik viena - išnyko mažųjų parduotuvyčių konkurencija, nes daug jų pasimirė, buvo suvalgytos su visais apatiniais arba pasidavė. "Pasidavė" - reiškia, jog jos gyvuoja, bet nebeturi nei su kuo, nei begali su kuo nors konkuruoti. Joms belieka tik palaikyti šiek tiek mažesnes kainas, nei jas, kaip pavyzdį, nustato prekybos centrai. Tai ne konkurencija - tai didžiųjų monstrų diktatas. Tai tik bandymas išgyventi, be jokių šansų į šviesų rytojų. Iš principo taip...

Tarybiniais laikais vaikščiojo toks anekdotas: atvažiuoja gruzinas į Maskvą ir klausia:

-Kur pas juos yra tokia parduotuvė "Principas"?

-Kad nėr tokios...

-Tai kodėl visą laiką per televiziją sako: "Principe" pas mus visko yra...

Versta iš rusų kalbos , tad ne taip skamba. Reikėtų sakyti "Iš principo" pas mus visko yra. Taigi principe, tos kainos yra normalios, kaip mums aiškina bene žemiausios Europoje, bet kur yra tokia įmonė "Principas", kurioje moka tokius atlyginimus, kad galėtume oriai apsipirkti prekybos centruose ir paskuo dar oriai gyventi? Oriai neišeina, bet matyt, čia kaltas "orų mergaitės", kurios mums per TV apie rytdienos orus kalba. Rytoj bus geriau. Rytoj gyvensim oriai. O šiandien pasiimkite lietsargį. Orai, orus, oriai - jokios logikos.

Lietuvoje liko tik keli monstrai, kurie ką nori tą ir daro. Kokia čia konkurencija? Jonas pomidorus parduoda po 1 eurą, Petras, po 1 eurą ir 2 centus, Mykolas po 1 eurą ir 3 centus... Jonas pakėlė iki 1 euro ir 40 centų, Petras tuoj nusižiūrėjęs (juk nusižiūrėti lengva - konkurentai ant pirštų suskaičiuojami), tuoj kilsterėjo iki 1 euro 41 cento, Mykolas iki 1 euro 42 centų. Kokia čia konkurencija? Bet ir ne kartelinis susitarimas! Juk kainos nėra visai tokios pat - jos skirasi. Ryškiai skiriasi!

Kadangi mažosios parduotuvės buvo išnaikintos. Atsiprašau, jos išnyko! Su prekybos centrais niekaip nesusitarsi, kad jie nuleistų kainas. Ir apskritai kodėl jie turėtų leisti kainas - dar pabėgs! Kalinių irgi niekas niekur neišleidžia.

Aš tik vis galvoju, kas atsitiktų, jei prekybos centrai vieną dieną imtų ir pradėtų bankrutuoti - Lietuva virstų naujuoju Detruotu (tas miestas yra JAV - sakau tiems, kurie nežino kur yra Nemunas). O kad taip neatsitiktų, valdžia imtūsi priemonių. Perpirktų bankrutuojančius centrus, nacionalizuotų, ar kaip nors ramstytų. Taip sakant, padėtį gelbėtų mūsų, moksečių mokėtojų pinigais. Ar ne taip būna, kai kaip muilo burbulai ima sproginėti bankai? Valstybė juos gelbsti. Valstybė gelbsti pencijas, pašalpas, kurios laikėsi tuose bankuose. Prisiminkim "Ūkio" banką. "Sekundės" banko nesiūlau prisiminti, nes neprisiminsit. Tačiau kokiais būdais! - mūsų pinigais. Man irgi patiktų, jei mano bankrutuojančią parduotuvytę (kurios neturiu) imtų valstybė ir paremtų. Sakytų:

-Blogai Pranai, kad bankrutuoji. Mes nacionalizuosime tavo parduotuvytę...

Ir aš susikraunu lagaminus (su piningais) ir išvažiuoju į Bachamus. Be jokios atsakomybės. Nieko nepadarysi, nacionaliniai valstybės interesai svarbiau.

Ne, nesuprantu, kodėl gelbėja didelį biznį, o mažų biznių negelbėja...

Kai didelis griūva, tai maža nepasirodo. Kai mažas griuva - niekas nepastebi. Štai kodėl!

Kai mažas inkščia, jam duoda su bizūnų per nugarą ir šaukia: "Lysk iš šešėlio!", o didelis paaiškina, kad kitaip ir būti negali: "Juk tai šviežias derlius. Žviežias derlius visad brangesnis už pernykštį, kurį jau suvalgėte". Pagal tą logiką išeina, jog maisto produktai kasmet brangsta dėl to, kad kiekvienais metais vis naujas derlius. Šypsotės... Aišku, kad čia nėra jokios logikos. O su kainomis yra kaip su rusais: kai jie ateina - nebeišeina. Kainos irgi: pakyla, bet nebesileidžia, o kitą pavasarį ir vėl kyla. Ar esate matę Vienos centre atkastus Romos imperijos laikų statinius? Jie maždaug 3-4 metrais žemiau dabartinio miesto lygio - pasislėpė po žemių sluoksniais, kurie susikaupė per šimtmečius. Taip ir su kainomis. Internete yra tokia laiko mašina - sėskime į ją ir pasižvalgykime ką prekybos centrai skelbė prieš keletą metų. Ne, rimtai, aš jokių reklaminių lankstinukų niekad nekolekcionavau - viskas yra internete :)

Nerašau čia disertacijos ir niekam neketinu labai ko nors įrodyti, o ir galų gale ta mano rašliava nieko nepakeis. Na, bet vistiek, reikia išsilieti, kad jau visi šneka. Panagrinėsiu tą šviežų derlių...

Dabar apsišarvokite kantrybe - leisiuosi į kainų mišką. Žinokit, bus įdomu. Bet jei tingite skaityti ar esate silpnų nervų, ar turite širdies ydą, šį "apzacą" su skaičiais tiesiog praleiskite. Jis nieko nekeičia - juk jūs vistiek viską žinote.

Štai 2012 metų rugpjūtyje Maximoje svogūnų kilogramas kainavo 0,89Lt arba 0,25€. Šiandien nulėkiau pasižmonėti į Maximą, įsikurusią Savanorių pr. (Kaunas). Ten radau, jog svogūnų kilogramas - 0,44€. Kiaulienos kumpis be kaulo anais laikais kaštavo - 14,99Lt/kg arba 4,34€. Musėt lietuviška kiaulė, jei niekaip kitaip neįvardyta. Dabar gi radau už 3,62€. Kažkoks stebūklas! Mano mini tyrimas visiškai objektyvus - produktus rinkausi absoliučiai atsitiktinius ir atsitiktinai. Gurmaninė orientacija buvo į maisto prekes. Na, bet tokios kainos buvo per ledynmetį (anot reklaminio lankstinuko)... 2012-ais... prie stipraus lito. Va, juoda "Palanga močiučių" duona per ledynmetį kaštavo tik 3,99Lt arba 1,15€ už kepalą (800g.) arba 3,74 Lt/kg (1,08€). Dabar gi 0,81€ už kepalą. Pigiau ar ne?! Ė, neskubėkit su išvadomis - kepalas sumažėjo. Gi tos pačios duomos kilogramas dabar 1,63€. Per ledynmetį buvo pigiau.

Vievio kiaušiniai (10 vnt. A klasė) - 6,69Lt arba 1,93€. Šiandien - 1,53€. Gal akys apgavo? Ne, ne... prekybininkai teisūs... Kažkas kartais atpinga. Ir kas čia galėjo kaži įtakoti? Gal Venesueloje kritusios naftos kainos?

Ką čia jums dar pavardyti... O, šviežas viščiukas - 7,99Lt/kg arba 2,31€/kg. Šiandien - 3,08€/kg. Ko jis čia pabrango? A, matyt, šįkart Maximos vadybininkai nesugebėjo su vištų augintojais susitarti. Prastai dirba, prastai...

1 kg šviežių viščiukų ketvirčių - 6,69 Lt/kg arba 2,02€/kg. Šiandien - 1,65€/kg. Nieko nesuprantu. Tikriausiai cieli viščiukai iš vištų augintojų pirkti šį pavasarį, o "ketvertukus" nusipirko dar ledynmečio metu ir dabar papigiai stumdo. Taip kaip, kadaise rusai iš Pietų Amerikos pirko prieš dešimtmetį užšaldytą mėsą - buvo tokia istorija. Paskui į dešras ją suleido. Bet kilo skandalas.

Kiaulienos nugarinė su kaulais tais tolimais 2012-aisiais metias Maximoje kaštavo 13,99 Lt/kg arba 4,05€/kg. Šiandien su kaulais neradau. Matyt, kaulus išmėsinėjo ir paleido pensininkams, kaip šunims, o mėsą be kaulo paleido dar turintiems pinigų.

Atkreipkite dėmesį - kainas rašau tikras, ne akcijines - be jokių nuolaidų. Kad kaip žmonės (nors jūs ir nesat tokie) galėtumėte sulyginti su dabartinio derliaus kainomis.

IKI 2012 metais mūsų mėgstamąją "Daktarišką" dešrą (400g.) leido po 5,99Lt (1,73€) - 8,73Lt/kg (2,53€/kg). Šiandien nubėgau ir į IKI, taip pat Savanoriuose. Dabar kilogramo kaina yra nuo 3,91€/kg iki 5,88€/kg. Ne be reikalo dabar Henrikas Daktaras veržiasi į laisvę. Kur tai matyta, taip brangiai daktarišką dešrą pardavinėti!

2013-ųjų pavasarį IKI šviežius kopūstus stumdė po 5,99Lt/kg arba 1,73€/kg. Šiandien - po 1,19€/kg. Matote, matote... esu visiškai objektyvus. Kažkas ir atpigo. Kai makaluoji įvairiomis kainomis, geriau einasi biznis - žmogus jau nebesupranta kas pigu, kas brangu, kas drasko piniginę, o kas tik jos siūles.

2014 m. pavasarį viena "garsiųjų" kalafiorų galva IKI prekybos centre ėjo po 2,29 Lt arba 0,66€. O šiandien... Na, kas nežino kiek šiandien kainuoja kalafioras! Šiandien galva kainuoja 2,69€.

Pomidorai 2014-ais IKI kaštavo - 4,49Lt/kg arba 1,30€/kg. Dabar Žaliakalnio turguje (Kaunas) patys prasčiausi, apsmukę pomidorai kainuoja po 1,30€ už kylą! O va IKI prekybos centre - 1,99€/kg. Kainos kyla visur. Ir turguje ir prekybos centruose! Tiesa, turguje geri pomidorai traukia iki 2,5€/kg.

Airiškos-belgiškos kiaulienos sprandinė 2014-ais IKI prekybos centre vaikščiojo po 13,49 Lt/kg arba 3,91€/kg. O va, štai dabar - 4,63€/kg.

2012-ieji

Maximoje 2014 metais kilogramas obuolių (60mm dydžio - koks tikslumas!) kainavo tik 1,99Lt arba 0,57€. Šiandien nuo 0,85 iki 2,46€/kg.

Braškių kilogramas vis toje pačioje Maksimoje, vis tais pačiais metais prieš euro įvedimą, kaštavo tik 9,96Lt arba 2,88€ - dabar 8,32€/kg. Pomidorai - 4,49Lt/kg arba 1,30€. Dabar nuo 1,49€/kg iki 2,46€/kg. Na, tarkim, jog tada 1,30€ kainavo patys prasčiausi, bet vistiek pabrango. Atkreipkite dėmesį - IKI prekybos centre anais laikais laikėsi tokia pat kaina! Atsitiktinumas.

2014 metais "Maksimoje" kiaulienos sprandinė be kaulų, be odos airiškai-belgiškai-olandiška buvo pardavinėjama po 13,49Lt/kg arba 3,91€/kg - dabar  4,63€/kg. Matyt, anais laikais gerai pavyko susiderėti, todėl ji buvo pigi. Nesvarbu kad iš velniškos tolybės vežta. Šiųmetinė kiauliena tikriausiai plukdyta iš kokios nors Čilės, kad tokia brangi. Durniai, reikėjo įsivežti iš Kinijos. Ten viskas pigiau - ir kiaulės. Arba pirkti iš Lietuvių ūkininkų. Juk jie kiaules stumdo po 2€/kg. Būtų užsidėję tą 1,91€ antkainį ir būtų išėjusi gera kaina. Bet ne, velka tą mėsą iš nežinia kur, nemoka susiderėti geros kainos. Aš nemeluoju - per televiziją girdėjau, kad prekybos centrų vadybininkai ne visad sugeba suderėti geras kainas, todėl čia visi ir dūstame nuo jų... nuo kainų.

2010-ieji. Maxima

2014m. toje pat Maximoje 580g virtos daktariškos AROSO dešros striūkelis kainavo tik 8,99Lt  arba 2,60€) - 11,19Lt/kg arba 3,24€/kg. Šiandien gi ta duona kasdieninė, daktariška dešra (kai kam jau tapusi prabangos preke) kainuoja nuo 3,30€/kg iki 8,17€/kg. Tikriausiai ta pigioji visiškai nevalgoma. Kartą, prisiminęs tarybinius laikus užsimaniau verdamų dešrelių. Nusipirkau nežiūrėjęs. Juk ir tada nežiūrėdavom, nes nebuvo pasirinkimo - nebuvo į ką žiūrėti. Valgau - nevalgoma. Skaitau - gi padaryta iš visokių skūrelių, kraujo plazmos ir dar kažkokių mėsinių atliekų. Išmečiau. Pensininkai, atleiskite man už tokią šventvagystę, bet valgyti negalėjau. Juk jūs puikiai žinote, jog ir katinai ne visus mėsos skonio gaminius ėda. O jie tikrai žino kas kokybiška, o kas Z klasės.

2014-ieji. Maxima

2014m. toje Maximoje dviejų šimtų gramų 30 proc. riebumo "Naminės" grietinės indelis kainavo 2,59Lt (0,75€) arba 9,95 Lt/1kg (2,88€/kg). Šiandien - 2,95€/kg. Niu, nėlabai pabrangio, nėlabai...

Juodos "Agotos" duonos kepalas anais laikais, ten pat kaštavo 4,19Lt arba 1,21€. Dabar kepalas 0,81€ arba 2,24€/kg. Veizėk, atpigo! Ė, ir vėl jus išdūrė. Anuomet kilogramas tos pačios duonos kaštavo 4,11Lt/kg arba 1,19€/kg, o dabar 2,24€/kg. "Visad žiūrėk kilogramo kainą, " - kadaise mane mokė žmona.

Anuomet ir ten pat "Natūra" saulėgrąžų aliejaus litras ėjo už 7,99Lt litras arba 2,31€ litras, dabar gi 2,69€ litras. "Rokiškio naminis" 82 proc. riebumo sviestas kainavo 21,61 Lt/kg arba 6,26€/kg - dabar 6,35€. Niu, vistiek pabrango... Na, bet jei po tiek viskas būtų brangę, gal dabar nedejuotume. Nors juk puikiai prisimenate pastaruosius šešerius-septynerius metus po 2009-ųjų metų krizės - mums visą laik nepatiko, kad kainos kyla, o atlyginimai kažkaip lyg ne. Na, nebent 20-čia litukų.

Uf, pakaks... Bus silva rerum ateičiai... Lotyniškai "daiktų miškas" - aliuzija į tai, jog gal po 500 metų šis tekstas išliks ir ką nors įkvėps romanui apie XXIa. pradžios lietuvio kasdieninius vargus ir rūpesčius per ištisus METUS.

Mano žmona, po 6 metų maratono prieš mėnesį pasakė: "Pakaks. Pavargau. Nebegaliu vaikytis nuolaidų ir akcijų - važiuojam į Lenkiją" (ir nuvažiavom: apie tai 224-ojoje istorijoje). O juk ji stiprių nervų. Štai "Ermitaže" buvo toks atvejas - tarp kitko labai populiarus prekybos centruose - padėta akcijinė kaina ant vaikiškos plastikinės kėdutės. Prieinam prie kasos - kaina be nuolaidų. Tuoj: "Kas ir kaip?". Neva, kažkokie pirkėjai perkėlė akcijinę kainą, neva su tom kėdutėm viskas gerai. Bet centras nenorėjo triukšmo, gal ne pirmas atvejis - tuoj pritaikė nuolaidą, pardavė kėdutę kaip brokuotą. Kai nori gali. Jūs viską žinote, juk ir jūs ne pirmą sykį taip išsidūrėte ir jums buvo sakoma, jog pats esate kaltas, kad ne ten žiūrėjote, ne taip supratote. Bet reikia reikalauti ir išsireikalauti - teisybės!

Niekam ne paslaptis, o kam paslaptis, tuoj sužinosite, jog prerkių kainos formuojamos ne vien paprastai uždedant antkainį. Tarkim, psichologiškai žmogui priimtinesnė kaina yra 1,99€, nei 2€. Nors skirtumas tik 1 eurocentas (anksčiau 3,5 lietuviško cento!), žmogui atrodo, jog prekė kaštuoja maždaug virš 1 euro. Sakysim 2,84€ atrodo patraukliau nei 2,87€, nes vienu atveju gale skaičius 4 ir jis patrauklesnis, o kitu atveju 7 ir jis mums sumą daro didesnę. Atsitiko taip, kaip kalbėjome iki euro įvedimo: labai greitai atsirado tokių kainų kaip 0,99€, 1,99€, 2,99€... Jos atrodo patraukliau, bet tikrai kainos litais negalėjo būti tokios, jog virtusios eurais tiksliai sutaptų su 99 nuošimčiais po kablelio! Tokio triuko tikėjomės - toks ir atsirado. Rinkodara, rinkodara, rinkodara... Tai dar viena priežasčių, kodėl kainos ūgtelėjo. Tai nėra pirkėjų skatinimas daugiau pirkti, tai būdas apgauti pirkėją, kad tas apsispręstų išleisti daugiau pinigų.

2014-ieji. Maxima

Statybos nėra pigios. Tarkim, Kaune Akropolis buvo pastatytas per patį statybinių medžiagų kainų augimo piką. Nereikėtų manyti, jog prekybos centrai tuos didžiulius stiklinius "angarus" stato iš savo pinigų. Verslas nemoka gyventi ir išgyventi iš savų pinigų, kaip ir valstybės. Verslas skolinasi. Ir po daug. Ir atiduoda daug - su palūkanomis. Negi jūs esate tokie naivuoliai ir nesuprantate, jog statybų kainas būtina įtraukti į prekių kainas?! Ne prekybos centrai pastatė tuos pastatus, o mes finansavome jų statybas, pirkdami prekes centruose. Ir finansų rinkų žaidėjams, kurie skolino pinigus prekybos centrams MES atidavėme arba vis dar atidavinėjame. Nes biznieriai nemoka daryti verslo nesiskolindami. Jie nuolat skolinasi. Ir viskas įtraukiama į prekių antkainį, kurio mes nežinome, kuris yra komercinė paslaptis. Jei jį pamatytume, tikriausiai žandikaulis iki žemės nukartų - todėl ir nežinome, todėl tai ir yra paslaptis.

Mes taip pat sumokame už reklamą televizijoje, už laikraštukų su visokiomis akcijomis atspausdinimą - mes už viską sumokame. Viskas įtraukiama į kainą. Mes mokame už tai, kad eitume į prekybos centrus. Patys mokame už savo nuodėmes.

2012-ieji. Maxima

Laikas nuo laiko per televiziją girdime kalbant apie vartojimą. Jei jis kyla, valdžia džiaugiasi, trina rankomis - reiškiasi, žmonės daugiau išleidžia, prekybos centrai daugiau uždirbs, daugiau valstybei sumokės mokesčių. Prekybos centrai skatina vartojimą jau vien savo buvimu ir prekių gausa. Juk pastebėjote, užeinate nusipirkti mineralinio, bet nusiperkate papildomai dar kažką. Išleidote neplanuotus kelis eurus, o gal ir keliasdešimt - nelygu piniginės storiui. Ir neduok dieve, važiuoti į prekybos centrą alkanam - būtinai į ratuotus krepšelius prisikrausi gerokai daugiau, nei planavai suvalgyti. Akys ir skrandis verčia daugiau pirkti. Vartojimas kyla ir vėl labai gerai visiems, bet ne tau.

Žinote, jog prekybos centruose prekės išdėliojamos taip, kad pirmiausia praeitum pro mažiausiai tau reikalingus daiktus. Įėjus, tave pasitinka ne duona, ne dešra, ne pienas, ne kefyras, o visoks kinietiškas šlamštas, kurio namie ir taip netrūksta. Taigi vartojimas skatinamas ir tokiu būdu.

Mažos parduotuvytės viso šito išvardyto blogio neturi: jos nesireklamuoja per televiziją, jos nespausdina žurnaliukų su akcijinėmis kainomis (nes čia ir taip viskas pigiau, nei kažkur kitur), jos netgi gali neimti paskolų ir bandyti išsiversti savo jėgomis. Vadinasi viso to kainoje gali nebūti, bet vistiek antkainis gali būti didelis, nes... žmogus yra godus. Nes smulkūs pardavėjai žvalgosi į prekybos centrų kainas, nes jie orientuojasi pagal jas. Pridėkit ranką prie širdies ir pasakykit, ar jūs neluptumėte, jei galėtumėte? Jei jūs prekę gaunate už 10 centų ir matote, jog prekybos centruose ji pardavinėjama po 1,10€ - ar jūs parduotumėte už 30 centų? Tikrai ne. Paimtumėte bent jau 90 centų, o gal ir visą eurą. Pirkėjas džiaugsis nusipirkęs 10 centų pigiau, o jūs pardavęs.

2012-ieji. maxima

Įšokime į interenetą, į skelbimų portalą ir pasižiūrėkime kiek mums koks tai ėdesys kainuotų jei perktume tiesiai iš valstiečio. Na, gerai, ūkininko...

10 kiaušinių - 1 euras, višta (3-4 kg) - 4 €, ekologiškos išmėsinėtos kiaulienos kilogramas - 1,9€. Gali nusipirkti ir visą kiaulę - kaina ta pati 1,6-1,9 €. Jei pigiau, tai pirksite su visu turiniu. Jei norėsite, kad papjautų ir išmėsinėtų, mokėsite brangiau, iki 2€, o gal ir daugiau.

Internete juokaujama, jog gegužės 10-12d. planuojamas prekybos centrų boikotas bus toks: apsipirksime iš anksto trims dienoms maisto tuose pačiuose prekybos centruose ir paskui 3 dienas neisime į juos. Galima juoktis, bet galima ir labai užsirūstinti: nuvažiuoti į Lenkiją ir apsipirkti toms trims dienoms. Nuvažiuoti pagal skelbimus į artimiausią kaimą ir apsipirkti visai savaitei, o gal ir mėnesiui. Pašaipūnai, nesišaipykite iš akcijos. Tarkim, mūsų rajone (Žaliakalnyje) yra nuostabi mažytė parduotuvytė, kurioje telpa 5 pirkėjai. Mes ją "kiosku" vadiname, nes labai jau maža. Čia yra visko, kad išgyventum. Ir tikrai nenusipirksi ko nors per daug, nes kiti pirkėjai tau alsuoja į nugarą. Nusipirksi tik tai, ko tau reikia ir šiek tiek pigiau. Taip taip, ne visos mažos parduotuvytės išdvėsė: "O gal rasi čia..."

A, tiesa, dar yra turgus...

Šįryt žiūrėjau Žaliakalnio turguje - pomidorų kilogramas nuo 1,30 iki 2,50 €/kg.

Pas mus, turgus yra kažkoks pasityčiojimas. Skuode gal dar ir likęs kažkoks turgus, kaip ir daugelyje mažų miestelių, bet štai Kaune turgus yra ne turgus, o ta pati maža parduotuvytė po atviru dangumi, purvinoje aikštėje, antisanitarinėse sąlygose. Turguje nepasiderėsi - nebe tie laikai. Gali tau nuleisti 1-2 centus, nes "savininkas" neleidžia. O kiek tame turguje prekeivių dirba vienam savininkui? Kiek tų savininkų?!

2012-ieji. Maxima.

Neskaičiuosiu - ne diplominį darbą rašau. Patys žinome... Turguje kainos visad laiko padorų atstumą nuo prekybos centrų kainų. Taip, kaip tarnas nuo šeimininko - per metrą. Centruose jos pakilo - kyla ir turguje. O žiūrėk kartais ten net brangiau gali apsipirkti. Būtent! - brangiau. Tai koks čia turgus? Jei prekės dažniausiai atvežtinės iš tos pačios pigios Lenkijos ar Čilės... Ispanijos, Portugalijos, Belgijos, Vokietijos... Ne, turgų užmirškime suvisam. O apie ekologiškųjų ūkių produkciją nėra ką nė šnekėti. Aš jei ekologiškai auginčiau kiaules, paleisčiau ganytis į aptvertą ąžuolyną, kaip senovės germanai, bet negi manote, kad tą kiaulę parduočiau pigiau. Aišku, kad brangiau! Juk ji ekologiškai auginta! Aš irgi sode ekologiškai be trąšų auginau kelis kerus bulvių - užaugo tokios nykštukinės. A, tiesa, mėšlo nekračiau ant jų...

Ir vyriausybė čia nieko nepadarys. Ji tiesiog nedarys. Ji ir negali nieko padaryti. Jeigu ką ir darytų, tai kirstų šaką ant kurios sėdi - juk biudžetas skylėtas, juk reikia surinkti mokesčius. O juk prekybos centrai kokius mokesčius valstybei moka!

Negali nieko padaryti, nes jei darytų, lietuviškas kapitalas staigiai susisukęs kur nors pabėgtų, išsikraustytų, kur palankesnės sąlygos verslui. O šios turi būti tokios: vergiški atlyginimai ir labai maži mokesčiai... verslui, ne žmonėms - nepainiokit!

Vyriausybė negali nieko padaryti, nes didelis pinigas yra stiprus ir gudresnis už visą armiją valdininkų: jis moka naudotis įstatymais ir geba pasisamdyti kietus teisininkus. Valdžia bandys kaip visad kaip nors prasisukti: ką nors pažadėti. 
Bet geriausia būtų, kad dabar Lietuvoje kiltų koks nors skandalas ir visi tas aukštas kainas pamirštų.

Skandalas būtų, jei Lietuva uždarytų sieną su Lenkija, liepdama lietuviams važiuoti apsipirkti į Latviją. Bet valdžia tokios klaidos nedarys. Kad ir kokie jie asilai, vistiek taip nedarys. Sugalvos ką nors kitką. Kaip šachmatų lentoje - vardan ramybės paaukos kokią nors stambią figūrą. Galima būtų paaukoti Gabrielių Lansbergį ir visą jo šeimos biznelį. Vytauto nelieskim, jis jau senas. Tiek to, tegu būna paminklu Lietuvai, nors ir tai... vargšeliui kažkokios premijos už nuopelnus neišmoka... Apie tai skaitykite, 231-ojoje istorijoje.

Visi džiaugtūsi, būtų labai daug kalbų, žurnalistai turėtų visai vasarai darbo ir kaip nors pragyventume iki rudens su tomis kainomis. O jau paskui bus naujas derlius ir baigtas kriukis. O jei dar birželyje rusas sugalvos ateiti, tai čia jau ne iki kainų... Bus įvestas rublis ir dar kartą žmonės nukentės. Paprasti žmonės. Paprasti žmonės visad nukenčia - pirmieji ir kaip reikiant. Visad taip buvo.

Jūs tikriausiai gegužės 2d. girdėjote kaip mūsų premjeras A. Butkevičius spaudos konferencijos metu kalbėjo apie susidariusią problemą? Girdėjote. Nieko nesupratote. Padariau jo kalbos šifruotę, kad būtų geriau suprantama, kaip žmogus nemoka kalbėti ir apskritai nežino apie ką kalba. ir tai yra premjeras! Šalies premjeras! Paskaitykite: "Bet čia negalima lygint praeitų metų pirmo ketvirčio turimų skaičių su šešioliktų pirmu ketvirčiu, bet jeigu mes palyginsim kaipkaina keitėsi... ėėė... vieno euro euro... ap... apyvartos... arbaa... gaunamo vieno euro... taaai... tai pirmąjame ketvirtyje palyginsim palyginsim su penkioliktų metų pir... pirmuoju ketvirčiu, aš galimai darau išvadą, kad antkainis šešioliktųjų metų pirmąjame ketvirtyje... bet čia negaliu pasakyti ar maisto produktų ar daržovių ir vaisių... čia mes kalbame apie visą mažmeninę apyvartą... antkainis yra didesnis lyginant še...šešio... šešioliktų metų ketvirtyje lyginant su penkioliktųjų metų pirmuoju ketvirčiu..." Čia velnias galvą nutrūktų - niekonesuprasi. Nes jis pats nieko nesupranta. kai žmogus gerai žino reikalo esmę, kalba aiškiai ir suprantamai. Ir šitas žmogus valdo Lietuvą!

2012-ieji

1993–1995 m. studijavo Kauno technologijos universiteto vadybos magistrantūroje. 1995–1996 m. AB „Vilkasta“ rinkotyros ir rinkodaros direktorius. 1994, 1998, 1999 ir 2001 m. stažavosi Vokietijoje, JAV ir Danijoje. 2008 m. birželio 26 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją „Nacionalinio biudžeto išlaidų planavimo pagrįstumo didinimas“.

Nesuprantu kur jis studijavo, ko jis mokėsi ir kaip gavo diplomus? Greičiausiai apie valstybės biudžeto didinimą tikrai viską žino ir labai sklandžiai pašnekėtų.

Vilkas ėjo pas kalvį plonintis liežuvį manydamas, jog taip lengviau pateks į bedalių ožiukų namus. Mūsų premjeras prieš kurį laiką pasidarė akių operaciją, manydamas, kad labiau patiks liaudžiai. Ivano Krylovo pasakėčioje "Beždžionė ir akiniai", beždžionės akiniai nepadarė protingesnės. Politikams reikėtų labiau skaityti vikišką klasiką.

Dabar jau girdžiu kalbant per TV, jog reikėtų valstybinėmis priemonėmis skatinti, kad atsigautų mažos parduotuvytės. "Pozdna batia kulakami mašatj" (tiesmukas vertimas: "Nebelaikas tėtuk, kumščiais mojuoti"). O ką darysim su prekybos centrais? Griausim? Juk kol monstrų nepanaikinsim... Ne vyručiai, prekybos centrų nenugriausim - jų pernelyg daug ir jie pernelyg stiprūs. O be to, per 16 metų mes pripratome prie prekybos centrų, prie begalinių akcijų. Kaip be jų?! Kaip be visokių akropolių ir pramogų centrų?! Beveik ištisa karta išaugo prekybos centruose kartu su mamomis begaudydama akcijines kainas. Naujoji karta nemokės pirkti mažose parduotuvėse. Be GPS'o jų tiesiog neras, o internetinėse parduotuvėse mėsos ir kiaušinių niekas neleis pardavinėti.

2013-ieji

Ir ką jūs, ponai, valdžios vyrai, ketinate daryti? Negi mus vargšus, basakojus piliečius staiga, vieno mygtuko spustelėjimu paversite mažų parduotuvių savininkais?! Taip, bac paspaudei jungiklį ir priviso parduotuvyčių! Paliepei, sudarei šiltnamio sąlygas ir visi kaip kokie parazitai puolė į smulkūjį verslą...

Tai, kad čia nieko neišeis. Protingi išvažiavo, o kiti protingi, kurie liko, nelys į tą nesąmonę... Aš nesu kvailas, bet man užsiimančiam individualia veikla per sunku įkąsti metines deklaracijas. O jau ką kalbėti apie kitus dalykus... BUCHALTERIJA! Lietuviška BUCHALTERIJA yra siaubas! Ar aš galėčiau atsidaryti mažą parduotuvytę? Neturiu kapitalo. Kas man skolins, jei neturiu ko užstatyti bankui. Gal man kreiptis į šešėlį?! O gal man kreiptis į banditą? Štai kodėl Henrikas Daktaras veržiasi į laisvę - pajuto, jog ateina geri nauji laikai. Vėl pradėsime iš naujo? - nuo laukinio kapitalizmo?! A, tiesa, bankai... Neduok dieve įsiskolinti bankui. Įsiskolinęs bankui mažų kainų "nepadarysi", o jei padarysi, išeisi šunims šėko pjauti - išeis tas ant to. O savų pinigų nėra. O gal jūs norite kaip dabartiniame turguje: vienas savininkas ir daug pardavėjų - vienas savininkas ir daug parduotuvyčių? Tai kas čia pasikeis. Šalia prekybos centrų atsiras 3-4 stambūs savininkai su begales įvairių pavadinimų turinčių kioskelių ir parduotuvyčių. Matyt, nusišneku... ne kitaip.

Ne, ponai, per kelis mėnesius nepridygs naujų parduotuvyčių ir taip nebus išspręstos kainų problemos. Šiam procesui gali prireikti 10-20 metų. Bet ir duodant tiek laiko abejotina ar kas pavyks. Prekybos centrai nepasiduos, o mažų parduotuvyčių savininkai su kainomis atsiliks nuo jų tik per kelis centus. Durnių neatsiras. Lietuvis yra godus. Godi Sodra rinkdama mokesčius ir šykštuolė mokėdama pensijas. Godi valdžia. Bet vistiek čia gera gyventi.

Sakoma: būkim biedni, bet teisingi. Sakyčiau: būkime turtingi ir neteisingi. O dar geriau: jei būtume ir turtingi, ir teisingi. Sąžiningi. Prekybos centrai visaip teisinasi, neva derliai šviežūs, neva mes nesuprantame jų rinkodaros, neva kažkas netgi atpigo, o juk iš tiesų kainų augimas yra niekas kita, kaip LUPIKAVIMAS. Mes pamiršome šitą, labai gerą lietuvišką žodį. Ir šiam lupikavimui valstybė neturi jokių priešnuodžių. Senovėje, tais baisiais, atsilikusiais, nepramoniniais, nevartotojiškais laikais buvo manoma kitaip.

Nors "lupikavimą" reiškia pinigų skolinimą už labai aukštas palūkanas, šiuo atveju aukštus prekybos centrų antkainius irgi drąsiai galima vadinti lupikavimu. Įdomu tai, jog pinigų skolinimas už palūkanas iki viduramžių buvo uždraustas kai kuriose valstybėse ir islamo, bei krikščionybės religijose, nes pinigai nedaro pinigų. Buvo manoma, kad žėmės ūkyje ir manufaktūrose produkcija auga darbo dėka, o pinigai auga apgaulės būdu, neįdedant darbo. Su ta tiesa reikėtų sutikti, nors laikai ir ne anie. Bet ką gali žinoti kaip jie pasikeis.

Tęsinys: 224-oji istorija.


P.S. Šįryt šį straipsnelį nusiunčiau "Ūkininko patarėjui", pasiūliau publikuoti. ir štai kokio susilaukiau atsakymo. Pasirodo esu senas marazmatikas ir pezalų rašinėtojas. Na, gal... Kas čia žino :)

"Na, man tai čia haidparkininko lygis...Kaip mūsų Adomas Subačius. Sulaukus 85-erių... O Pranas juk dar gana jaunas, bet toks marazminis papezėjimas, jokių originalių minčių, o memuarus rašyti dar per jaunas. Justi kažkokia nostalgija nežinia kam.

Nežinau, man tai tiesiog neįdomu.

Bet nuotraukos mums gali būti naudingosJ

Pagarbiai

Violeta Liukaitienė
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja

P.S.S. 2016.05.12. Na, argi nesakiau... Tik lieka klausimas ar tai įvyko atsitiktinai, ar valdžia labai greitai surado atpirkimo ožį, kad visų dėmesys nukryptų nuo aukštų kainų į skandalą. Turiu omeny, Liberalų Sąjūdžio pirmininką Egidijų Masiulį, kuris įtariamas paėmęs 100 tūkst. eurų kyšį. Visgi įdomu: tai sutapimas ar dėsningumas?

Prisijungdamas prie prekybos centrų boikoto, nuo savo paslaugų darysiu 40 proc. nuolaidą.
Filmuoju vestuves, jubiliejus ir kitokias šventes. Kuriu įvairaus pobūdžio filmus. 

Spauskite šią nuorodą!