Prano Š. HOROSKOPAS 2017-IEMS.

Vargšai dar labiau nuskurs. Turtingieji dar labiau pralobs. Didės prasto maisto suvartojimas, todėl vargšai daugiau bezdės. Klimatas dar labiau šils, parazitams nuo to bus tik geriau.Brangs viskas kas tik gali brangti. Minimalios pajamos didės, tačiau kainos augs dar sparčiau. Nekilnojamo turto brokeriai kalbės apie burbulus, valdžia apie nemokamo muilo dalijimą vargšams. Pirmoje metų pusėje vaikai bus aprengti tautiniais kostiumais, o metų pabaigoje iš jų tėvų atims paskutines kelnes. Elektra brangs, gamtinės dujos brangs. Dar labiau žvangės ginklai. Emigracija didės, todėl sparčiai mažės nedarbo lygis. Kuras brangs. Atsiras naujų mokesčių. Politikai dar labiau nusišnekės ir kaip palaidi šunys nutrūks visai nuo grandinės. Gedimino kalnas baigs griūti ir pilis bus evakuota į Kernavę. Vilniuje kitų Kalėdų šventės nebus, paliks tik aikštę šampanui išgerti. Vilniuje bus paskelbtos dar kelios ekologinės katastrofos ir sostinė bus perkelta į Kauną. Alaus, degtinės, vyno kainos kils. Cigaretės brangs. Didės kontrabanda ir nusikalstamumas. Samagono gamyba pakils į neregėtas aukštumas. Pavasaris bus šūdinas, nes ateis per vėlai ir bus šaltas. Vasara įprastai bjauri ir lietuviška - daug šaltų ir leitingų dienų per pačias atostogas. Baltijos jūra bus šalta kaip visad. Pajūryje paslaugų kainos tik kils.Žemės ūkis dar labiau smuks su visom supirkimo kainom, kaimas dar labiau gers, daugės žiaurių buitinių kriminalų. Šilutėje vėl bus potvynis ir vėl rodys tą patį siužetą su važiuojančiu traktoriumi per užlietą kelią. Mariose nuo ledo lyčių vėl gelbės žvejus. Rusai vėl pažeis oro erdvę. Lietuva dar pasiskolins pinigų ir bendra valstybės skola dar labiau padidės. Gėjai vėl suruoš eitynes. Tris kartus per TV kalbės V.Lansbergis. Krepšininkai žais prasčiau nei šiemet. Naujų pop žvaigždžių nebeatsiras, teks tenkintis senomis. Eurovizijoje Lietuva vėl nieko nelaimės. Kelis sykius per šventes iškelsime vėliavas, kelis sykius feisbuke vietoj nuotraukytės įsidėsime kokį nors žiedelį solidarumo vardan. Kitų metų Kalėdinis vajus prasidės iškart po vėlinių. Atsiras daugiau gaidžių - tas kas dar nebuvo gaidžiu, tas juo taps. Bet iš esmės gyvenimas tik gerės - tik mes būsime kvailesni ir to nesuprasime. Visiems zodiako ženklams kitais metais seksis. Teks sunkiai dirbti, bet gerai eisis meilėje. O tie, kurie nesuras moters, tiems seksis kortose. Bet visų zodiakų ženklų moterims vistiek visi vyrai bus kiaulės.Bet vistiek visiems viskas išeis į gerą. kai kam išeis ir nebepareis. Ir nebus visi namie. Ir nebesusirinks visiprie šventinio stalo, prie baltos mišrainės. Bet jos bus. Ir silkės bus. Viskas bus gerai.

Kalėdinė eglutė

3m. eglutė - tik 15€

375-oji istorija. Kai buvvau labai mažas, mano kaime, ąžuolyne stovėjo amoniako cisterna - du metrai aplink ją rudavo išdegusi žolė ir nudžiūvę jauni ąžuolai. Maža namo širdelė skaudėjo - tarp medžių užaugęs, juos mylėjau. Tačiau dabar važiuojant pro tą vietą nesuprastum, kad čia būta mažos ekologinės katastrofos.

Kai ėjau į mokyklą mums aiškino, jog pavasariais negalima deginti žolės, nes žūvą milijardai vabaliukų. Kažkodėl jų niekad nebūdavo gaila. Mums sakydavo, jog išdegusioje vietoje daugelį metų niekas neatauga. Bet kažkodėl matydavau, kaip tose vietose žolė atauga vešlesnė. Niekaip negalėdavau suprasti... kaip taip yra, jog mokytojai sako viena, o yra kitaip. Dabar sužinojau, jog žolės gaisrams yra gerai prisitaikiusios - nudega tik jų viršūnėlės, jog kaitriausia liepsna yra ten. Žolės evoliucijos eigoje, siekdamos įveikti medžius "taip sugalvojo" - degti viršuje, bet ne apačioje. Degti, taip, kad užsiliepsnotų medžiai. O joms nė motais - joms tik geriau. Atsigauna - stiprybė šaknyse.

Tėtis mėgdavo rūkytą dešrą. Kadagio dūmuose ji įgauna nepakartojamą kvapą ir skonį. Nueidavo į mišką slapčia ir prisikirsdavo kadagių. Tačiau bijojo. Realiai bijojo - ne šiaip sau. Gamtosaugininkų. Tačiau niekad nebijojo nueiti į mišką ir nusikirsti Naujiems Metams eglutės. Tais laikais mes nešventėme Kalėdų, bet eglutes vistiek visi puošdavo. Bet va, eglutės kirsti nebijojo, nors matomai gamtosaugininkai realiai, o ne ant popieriaus egzistavo. O ir ką daryti? Negi kaime, šalia miško gyvendamas, važiuosi pirkti eglutės?! Visas kaimas užjuoks negyvai.

Paskui gyvenome mažame miestelyje - Skuode. Nepamenu, kad kur nors būtų buvę pardavinėjamos eglutės. Niekas jų ir nepirko. Apsiginkluodavo kirviais ir eidavo į miškus. O kokie tais laikais miškai buvo! Ūūūū! Dideli miškai, neiškirsti miškai. Eidavai ir jokių kirtaviečių su žiburiu nebūtum radęs - ne taip kaip dabar. Eini per mišką: čia nuskustas kvartalas, čia išverstas lopas, čia išpjauti ąžuolą, čia išverstos eglės...

Dabar viskas pasikeitė, bet kai kurių dalykų vistiek nesuprantu kaip ir mažas būdamas. Jei taip kertami miškai, kodėl aš negaliu nueiti nusikirsti mažos eglaitės? Juk jos vistiek bus iškirstos. Kai einu grybauti matau vietų tankiai priaugusių eglaičių. Ateis laikas, ateis žmogus su kirviu ir praretins jaunuolynus, o nukirsti medeliai bus suversti ant miško kelio, kad sunkūs traktoriai neklimptų... arba tiesiog suverstos pūti - vabaliukams veistis, erkėms... Nesuprantu, kodėl aš jų prieš penkis metus negalėjau nusikirsti kalėdoms. Ne, aš suprantu, jog parke eglučių kirsti negalima.

Nuo vaikystės per visus galus (tik ne šeimoje) triūbijo mums į ausis, jog eglaičių kirsti nereikia - geriau jau įsigyti dirbtinę eglutę. Na, ir iš tiesų, kodėl jos neįsigijus? Na, ir aš kartą, žiloje jaunystėje, kai dar neturėjau savų vaikų, tariau: "Nusipirkim dirbtinę eglutę!" Ir nusipirkom. Tada buvo sąjūdžio laikai, visi labai patriotai, visi idėjiniai, visi žalieji, visi lietuviai. Tik paskui paaiškėjo, jog kai kurie lietuviai yra lygesni už lygius.

Paskui spjoviau į dirbtinę eglutę... o gal ji tiesiog sulūžo... ir vėl grįžau prie gyvų eglaičių. Tikriausiai paskutiniąją gyvą eglutę, miške paslapčiomis nukirtau kokiais 1998 metais. Vėliau numojau į tai ranką - kam ta rizika, jei prie parduotuvių, aikštėse stovi sunkvežimiai ir gali įsigyti visai padorią eglutę. Ilgą laiką taip ir dariau. Nors eglutės nebuvo nei gražios, nei jų kainos padorios. Paskui supratau, jog už tą pačią kainą, nuvykus į kurią nors girininkiją galima nusipirkti kelis kartus gražesnę ir didesnę eglutę iš pirmų rankų. Ir jau eilę metų taip darau.

Bet jūs pasakykit, kuriems galams kirsti eglutę, pirkti gyvą, jei galima už 200€ nusipirkti gražią dirbtinę? Pagailėkime eglučių, tegu auga. Kai jos užaugs, atvažiuos medkirtys su benzopjūklu, nuleis tą eglę, supjaustys ir parduos. Galbūt malkoms... Galbūt man pačiam... Juk kažkas užsikals gražaus pinigo. Negi jūs nenorite, kad kažkas praturtėtų? Negi jūs negeidžiate, kad paskui jis važiuotų prabangiame automobilyje ir iš jūsų, mužikų šaipytusi? O tu mužike, gamtos mylėtajau iš paskutiniųjų pinigų pirk dirbtinę eglutę ir saugok gamtą. Per kiek laiko man gali atsipirkti dirbtinė eglutė pirkta už 200€. Juk labai pigu! Tik 200. Jūs jau be abejo pamiršote lito vertę. Litais ji būtų kainavusi 690. Šiemet iš girininkijos pirkau 3 eglutes: vieną savo namams, kitą uošviams, trečią į kiemą. Man viso labo visos atsiėjo 45€. Tris euriukus lengvai nusiderėjau. Štai trijų metrų (teko viršūnę nupjauti, kad tilptų kambarin) eglutė kainavo 15€, panaši, bet geresnės rūšies - 22€, o mažiausia, maždaug 1.7m - 11€. Buvo gražių, metro aukščio eglaičių ir už 4€. 45 eurai - tai 155 Lt. Puikiai pamenu, prie lito tokiam pat grožiui išleisddavau 60-80Lt. Kainų šoktelėjimas dabar jau nieko nebestebina, nors valdžios vyrai ir toliau tvirtina, kad mums tik vaidenasi akyse. Bet aš ne apie pabrangusias eglutes. Aš apie miškų išsaugojimą.

Ar verta pirkti dirbtinę eglutę už 200€, jei ji man atsipirktų tik (200/11) 18 metų?! Ir apskritai, kaip gali dirbtinė eglutė kainuoti 200 eurų, kai joje beveik nieko nėra: pigi viela ir plastikas, ir fabrikinis darbas. Ne rankų darbas - automatai jas daro. Juk gamyba automatizuota. Žmonės tik stovi prie konvejerio ir žiūri. Jei apskritai stovi...

Oi... Jau girdžiu kaip visi rėkiate, jog dirbtinę eglutę galima įsigyti ir už 5 ir 10 eurų! Taip, taip, taip, tačiau koks ten tas grožis už 5 ar 10 eurų - nejuokinkit! Ir kodėl turėčiau pirkti dirbtinę ir savo vaikams šalia visokiausių konservantų dar brukti ir plastikinį šlamštą?

Tai kas geriau? Ar pirkti dirbtinę už 200 eurų ir kambaryje uostyti plastiką? Ar kasmet išleisti po 11€ ir jausti namie miško kvapą - šventę? O gal vaikams sukonstruoti naujametinę eglutę iš atliekų? Pavuzdžiui iš plastikinių butelių, kaip čia vienais metais kauniečiai padarė. Na, jau ne - vaikams šiukšlių nebruksiu. Tegu tai daro iki kaulo smegenų žalieji ir gamtos mylėtojai. Aš irgi myliu gamtą, bet nereikia manęs apgaudinėti - nekirskite miškų ir neeksportuokite jų į kitas šalis. Man širdį skauda!

Aš jau geriau kasmet iš girininkijos pirksiu... Arba... gal iš miško kasmet parsivešiu po mažutį eglutės daigelį - jų ten pilna priauga ir paskui pikti dėdės atėję viestiek juos išgenės, ištryps, išmakaluos traktoriais - ir pasisodinsiu savo sode. Po 5-7 metų pirmoji mano sodinta eglutė bus jau tinkama kirsti Kalėdoms. Taip aš būsiu ekologiškas ir namuose bus kažkas tikro, o ne dirbtinio.

Šventės turi būti tikros!