Ak, tos moterys

389-oji istorija. Moterys niekad nesako: "Atsiprašau!"

Ieškau vaiko kepurės - nerandu nors užsimušk. Sugeba paslėpti. Bet ji teigia, jog turi sistemą. Niekad nerandu ir vaiko kelnių. O mano mažiukas be kelnių - ne vyras.

Ieškau kepurės, bet randu ant komodos į šaliką suvyniotas žirkles ir kamščiatraukį. Niekad nerastum, nors užsimušk. Vakar naktį ieškojau kamščiatraukio - iššniukštinėjau su lūpa visą barą, visą virtuvinių įrankių stalčių - neradau.

Kur ji padėjo kamščiatraukį!

Juk buvo pasiėmusi, kai prieš tris dienas ėjome į mokyklą puošti klasės. Mokytoja pasakė, jog pavakarosim. Tad mes pasiėmėm vyno ir kamščiatraukį - savaime suprantamas dalykas yra "vakaroti". Vyno neištraukėm, nes paaiškėjo, jog ne visai tokia nuotaika - mamos karpo tyliai kaip pelės, susikaupusios namukus iš popieriaus. Vyną parsinešėm. Žmona iš rankinuko traukė žirkles, kamščiatraukį ir padėjo ant komodos. Paskui visai tai susivijo į šaliką... savaime.

Paskambinu žmonai, o ji sako kad žinojusi kur visa tai.

Bet aš nežinojau!

O man vakar reikėjo... Dar gausiu pylos už tai kad slapčia butelį vyno išgėriau. Anokia čia tragedija - norėjau ir išgeriau, juk vynas ne kolekcinis - stalo. Vistiek lietuviai daugiausia geria pasaulyje, nes žiema, nes šalta. Vyno butelį atidariau mažuoju pirštuku įstumdamas kamštį vidun - kaip buvau išmokęs žiloje jaunystėje. Teisybė sakoma: "Ką išmoksti, ant kupros nenešioji..."

Gerai. Ieškau toliau vaiko kepurės. Žvilgsnis užkliūva už minkštos kėdutės priešais didelį veidrodį. Čia žmona visad pasideda rankinuką. Jokiu būdu jo negalima numesti ant grindų - pinigai pabėgs. Prietaras. Tegu. Jau išmokau, jog mano moters rankinukas šventas, tačiau ką čia veikia jos tapkutės su aukštais, kailiniuotais auliukais? Dailiai padėtos, žiūri snapais į mane. Gal jau ir jose ėmė pinigai veistis. Na, jau ne brangutės, numesiu aš jus ant grindų.

Ak, tos moterys - niekad nepaskys: "Atsiprašau!", nors joms ir parašai SMS žinutę: "1. Vaiko kepurę radau jo brolio kepurėje. 2. Žirkles ir kamščiatraukį radau kažkodėl suvyniotus į šaliką. 3. Tavo tapkutės kažkodėl kėpsojo ant suoliuko prie veidrodžio. 4. ir kai skambinu - atsiliepk į skambutį. 5. Myliu tave."

Perskaitė - paskambino:

-Aš susirinkime, negalėjau atsiliepti...

-Bet kai tu man skambini ir aš negaliu atsiliepti, tu paskui pakeli didžiulį vėją...

-Baik!

Ak, tos moterys...

Jos niekad nesako: "Atsiprašau!".