Aš ir mano draugas

Žiūrėjau į nuotrauką ir pagalvojau :"Parašysiu..."

Buvo tokia vasara. Tokia labai labai graži. Tėtis tada dirbo. Jis visą laik dirba. Vakare geria ir žiūri krepšinį. Jis visą laik jį žiūri. Mama dažėsi nagus, bet ji visą laik tą daro. Lėlės man nenupirko, bet aš turiu vaikiną. Bet tai buvo vakar... Čia aš apie tėtį su mama. Vakar jie užsidarė miegamąjame ir rašė CV... Man liepė miegoti - apsikabinau meškį, nes draugo nebuvo šalia. Jei būtų buvęs šalia... bet jo mama neišleidžia... Jei būtų buvęs šalia, jis būtų apkabinęs mano meškį.

Paskui užmigau...

Ryte į darželį eiti nereikėjo, nes mama pramiegojo ir skubėjo į darbą. Mane kažkaip pamiršo. O mano draugo mama neišleido. Neišleido šuns pasibėgioti... tai jis prikakojo ant kilimėlio prie durų ir jo mama labai supyko ir išvažiavo kastruoti. Todėl mano draugas nenuėjo į darželį, nes paskui mama skubėjo į darbą ir pamiršo mano draugą, bet ne mane... mano draugas...

Ta vasara buvo labai smagi, nes turėjau draugą. Laimingas esi tada, kai turi draugą...

O mano mama mane pamiršo, nes jos šefas piktas kaip šuva. Bet iš savo draugo sužinojau, jog tokius reikia kastruoti, kad nekakotų prie durų.

Dar mano mama sakė... užvakar... kad pirks man broliuką... ir labai pigiai... Tai aš, kai susitikau su draugu, nes mes abu nenuėjome į darželį... draugas paklausė, kur tokius parduoda, nes jis labai nori sesės. Tai mums abiems labai parūpo kur parduoda... na, kokiame centre. Mama sakė, jog centras yra vienas ir ten smagu pasivaikščioti. Mano draugas aiškina, kad tas centras yra kur didelis garažas... tai ne garažas, bet toks namas... Bet didelis. Mes su draugu labai susiginčijome ir aš pasakiau, jog paskambinsiu mamai ir paklausiau, kur ji pirks broliuką - ar lietuviškoje ar lenkiškoje parduotuvėje. Tėtis sako, jog Lenkijoje viskas pigiau, o mama jam tvoja mazgote ir rėkia, jog lenkės nors ir gražesnės, bet paleistuvės. Ir dar tėtį vadina alkoholiku, nes neišsiblaivo. Bet jis sako, kad būtent taip jis palaiko reikiamą pH. Kas tai yra - aš nežinau. Klausiau draugo, bet tas pasakė, jog gal koks žaislas. Visi vyrai tokie...

Todėl savo draugui liepiau atsistoti arkliuko pozoje... kad galėčiau pasiekti telefoną. Norėjau paskambinti mamai ir paklausti kur ji pirks broliuką, bet man niekas nepasakė, jog šita telefono būdelė yra muziejinė.

Tačiau aš nė kiek nenusimenu. Kai užaugsiu, būsiu dizainerė ir atidarysiu rūbų parduotuvę Niujorke.