Mergaitė ir dėdė...

 Žiūrėjau į nuotrauką ir pagalvojau: "Parašysiu..."

-Dėde, kur šitas traukinys važiuoja?

-O kur tu, mažiule, nori nuvykti?

-Į Niujorką.

-O ką ten veiksi?

-Atidarysiu drabužių parduotuvę.

-Mat kokia tu!...

-Taip, būsiu rūbų dizainerė.

-O kodėl važiuoji į Niujorką - juk tu tokia mažytė.

-Ne, aš jau didelė...

-Atlkeiskite panele, aš suklydau...

-O kodėl taip toli?

-Arti nėra laimės.

-Kas tau sakė?

-Mama.

-O tu pati ką manai?

-Aš manau, jog tikrai jos čia nėra, nes visi tik dirba ir dirba ir nepažaidžia su manimi. mamos nėra. Mamytė grįžta labai vėlai, keliasi anksti. Aš labai myliu savo mamą, bet taip retai ją sutinku... tik koridoriuje ryte valantis dantis ir vakare virtuvėje - iš nugaros. Bet aš ją labai myliu, nes ji mane prieš miegą apkabina. Bet aš noriu, kad mama tiek daug nedirbtų, todėl važiuoju į Niujorką. Jei uždirbsiu daug pinigų, mama visad bus namie.

-Tačiau, panelyte, jūs tokia trapi... Ar nebijote?

-Mergaitės nieko nebijo - tik vorų. Bet garvežiuose nebūna vorų.

-O kodėl neatidarote savo salono Lietuvoje?

-Čia prastos pres... pros... pers-pek-tyvos... Labai sunkus žodis, dėde...

-Jūs labai protinga...

-Ačiū, dėde...

-Jūs dar ir mandagi...

-Išmokau iš televizijos serialų.

-O!

-O kodėl prastos perspektyvos, leiskite paklausti?

-Trumpina vasaros atostogas. Kai pradėsiu eiti į mokyklą ir kai turėsiu vos du mėnesius vasaros atostogų, kaip aš spėsiu ir į savo saloną ir į mokyklą.

-O tu manai, jog Niujorke yra kitaip?

-Taip, nes tai yra Niujorkas.

-O kur jis yra?

-Kažkur Italijoje...

-Mat kaip... Deja, panelyt, šitas garvežys vyksta į praeitį...

-Aš ten nenoriu - aš noriu į ateitį!