"Verslo angelai" ir V. Bacevičiaus mokykla

Greit bus kitaip...

425-oji istorija. V. Matijošaitis 2010 metais rašė: "Perskaičiau politologo Tomo Janeliūno pastabas apie tai, kaip verslas eina į valdžią ir tikisi iš to gauti sau naudos ir apsidžiaugiau — aš į šį standartą nepatenku. Mano įkurtas visuomeninis judėjimas “Vieningas Kaunas” neturi tikslo pagerinti mano vadovaujamos bendrovės pozicijų Kaune. Kadangi Kaune, kaip verslininkas, neturiu jokių interesų, nes mūsų bendrovės veikla koncentruota kituose miestuose, kitose šalyse."

---------------------
Politologas Tomas Janeliūnas: "Verslas į valdžią?" - spausk čia>>
--------------------- 

Aš tikiu V. Matijošaičiu - tikrai būdamas meru ir su visa komanda šiomis dienomis valdydamas Kauną jis nesiekia tiesioginės naudos. Jis nevagia, jis neplėšikauja, nestato "auksinių" tualetų, nes jis ne politikas, o verslininkas. Politikai yra kvailoki ir vagia čia ir dabar, o verslininkas sugeba žiūrėti toli, toli, į tolį už horizonto. Verslininkas ruošia sau veiklos erdvę, kurioje galėtų nevaržomai veikti tolimoje ateityje, kai jis nebebus valdžioje arba, kai jo kapitalą valdys sūnūs ir anūkai. Protingas žmogus nesidžiaugia laikinais dalykais, jis projektuoja sėkmingą savo šeimos ir palikuonių DNR išlikimą ir klestėjimą ateityje.

V. Bacevičiaus tėveliai mano, kad kažkokiam verslui reikia strategiškai puikaus sklypo, šalia pagrindinės miesto arterijos - Savanorių prospekto. Tai mažmožis. Verslui rūpi ne sklypai, juos domina rinka - vaikai ir jų tėvų piniginės. Kad privačios mokyklos klestėtų, tereikia "išvalyti" rinką - uždaryti valstybines mokyklas. O politikai, net ir prisidengdami visuomeninėmis organizacijomis, visad verslui mielai ateina į pagalbą.

Koks sutapimas! Kai “Vieningas Kaunas” 2015m. paėmė Kaune valdžią, tų pačių metų rugsėjo pirmąją Vilniuje startavo toksai “Šiaurės licėjus“. Jie jau tada neslėpė ambicijų tapti Lietuvos švietimo sistemos lyderiu ir lavinti vaikus nuo pirmųjų žingsnių iki abitūros egzaminų. Ar aš kuo nors bandau apkaltinti "Šiaurės licėjų"? Tikrai ne. Tiesiog kol kas dar nėra Lietuvoje tokios privačių mokyklų tinklinės sistemos, kurios turėtų tokius siekius, kaip ši mokykla, tad ir imsiu ją už pavyzdį, kad gyvai įsivaizduotume kur link traukiame arba tiksliau, kur link mus stumia su šeimomis, vaikais ir visokiais kitais galais.

„Šiaurės licėjų“ pagimdė leidykla “Šviesa“, kuri nuo 2005m. pradėjo elektroninės leidybos veiklą. Idėja pasirodo kilusi bendraujant su mokytojais, mokyklų vadovais bei švietimo sistemą formuojančiais politikais. POLITIKAIS.

Pasirodo „Šiaurės licėjus“ nėra tik pavadinimas, tai – idėja. Tos mokyklos vadovė Jovita Starkutė 2015m. žiniasklaidai sakė: “Bet to pavadinime užkoduota ir mūsų pagrindinė kryptis. Lietuva Šiaurės Europos valstybė. Jai reikalingi piliečiai, suprantantys savo regioną, jo istoriją, kultūrą, kalbas ir svarbiausia, ateities perspektyvas“.

Leidykla „Šviesa“ priklauso „Alma litera“ leidybos grupei, o ši „AL holdingas“ kompanijai, kuri valdo 11 bendrovių Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Taigi, bet kuriuo atveju "Šiaurės licėjus" yra stambiojo kapitalo kūdykis. O kapitalas visad veikia užtikrintai, tiesas suvynioja į daug sluoksnių ir pateikia mums jas visai kitokioje šviesoje.

Šiemet „Šiaurės licėjus“ apsiskelbė, jog ateina į Kauną. Bet erdvė jų ambicijoms dar "neišvalyta", dar „Vieningam Kaunui“ nepavyko sunaikinti Kauno Žaliakalnio pradinių mokyklų. Niekam ko gero nereikia to sklypo ir to medinuko, reikia rinkos –vaikų ir jų tėvų piniginių. Kai neturėsite, kur vesti savo pirmokėlių, ketvirtokėlių, ir nenorėsite jų trenkti į miesto pakraštį, sukandę dantis mokėsite „Šiaurės licėjui“ kas mėnesį  po 440 eurų ir būsite laimingi.

Sakote turėsite pasirinkimą? Sakote, jog į tokias mokyklas vaikus ves tik tie, kurie turi pinigų ir kurie norės. Tačiau pažiūrėkite kokie yra to „Šiaurės licėjaus“ užmojai. Jie platūs ir dideli. Jie ruošiasi tapti galingų privačių mokyklų tinklu visoje Lietuvoje. TINKLU.

Po 10-20 metų valstybė neturėdama pakankamai lėšų arba dėl atskirų suinteresuotų asmenų nenoro,  arba pagal kokios nors EBPO rekomendaciją, nustekens, nuskurdins valstybines mokyklas, o privatus mokyklų tinklas plėsis, klestės ir netgi gal bus remiamas tos pačios valstybės, už mūsų pačių pinigus.

Ar valstybė tikrai pasiruošusi remti privačių mokyklų plėtrą? Tikrai taip. Štai 2015m. nuo rugsėjo mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino 100 eurų kompensacijas privačių ugdymo įstaigų priešmokyklinio ugdymo grupes lankančių vaikų tėvams. „Šiaurės licėjaus“ pateko į tą kategoriją. Kai ateis laikas, valstybė ras noro ir būdų paremti ir didesnėmis sumomis.

Kas nutiks toliau? Tada, eilinis pilietis, tas toks vidutinių pajamų, kuris gali sau leisti šiek tiek, bet ne per daugiausia, ves savo vaiką į “Šiaurės licėjų“. Jis jį rinksis, nes valstybinės mokyklos dėl pačių įvairiausių priežasčių bus nustekentos. Juk pedagogai privačiose mokyklose neatsiras iš niekur – geriausi specialistai bus pervilioti iš valstybinių mokyklų. Ten liks nepritapėliai, užsispyrėliai arba žemesnės kvalifikacijos, su vaikais iš žemesnių visuomenės sluoksnių, iš tų sluoksnių, kurie neišgalės mokėti už privatų mokslą.

Taigi, tas vidutinis sluoksnis rinksis privačių mokyklų tinklą. Šiuo metu kaip tik Kauno centre ir Žaliakalnyje kuriamos visos sąlygos įsikurti vidutiniam sluoksniui - tiems nuolankiems būsimų, didelių kompanijų tarnautojams, kurie nepakeldami galvų nuo kompiuterių, susėdę didžiulėse salėse kurs pridėtinę vertę užsienio kapitalui. Nuolankiai, tyliai, be platesnių pažiūrų, užsidarę savo pasaulėlyje... Kuriems į galvas bus įpūstos vizijos, jog ofisas yra jų antrieji namai. Tokia yra korporacijų svajonė, kad šeima pamirštų namus, kad darbas įmonėje būtų prioritetinis. O kas bus su vaikais? Jiems jau visomis išgalėmis ruošiama ateitis. Jais bus pasirūpinta. Ateitį ruošia ir privačių mokyklų, tokių kaip "Šiaurės licejus", tinklai (esami ir būsimi) ir Lietuvos švietimo ministerija, politikai ir dar kažkas. 
-------------------
Gali atrodyti, jog šita rašliava yra dar viena sąmokslo teorija ar dėmesio nevertos spėlionės. Tokiu atveju paskaitykite Vokiečių mokslininko įžvalgas - spauskite čia>>
-------------------

Didelis privačių mokyklų tinklas, toks, kokiu ketina tapti "Šiaurės licėjus", bus kokurencingas, galės tėvams siūlyti geras kainas. Pavienės, ne tinklinės privačios mokyklos liks pačioms turtingiausioms šeimoms. Taip ko gero baigsis švietimo reforma Lietuvoje ir ištiks tam tikras kolapsas. Stipriai suprastės bendras švietimo lygis masėms. Bet juk to ir nesiekiama. Masės turi būti laikomos tamsoje ir maitinamos mėšlu. Nesmagu tai girdėti, jei esi masių dalis, bet taip jau yra. Turime žengti koja kojon su globaliu pasauliu, valdomu korporacijų.

Atkreipsiu dėmesį į vieną loginį momentą... „Šiaurės licėjaus“ mokyklų tinkle bus formuojamos nedidelės klasės, tik iki 18 mokinių. Mat pasirodo, tokių klasių privalumas tas, kad mokytojui bus sudaromos sąlygos nuolat stebėti mokymosi procesą ir kiekvienam vaikui laiku suteikti individualizuotą grįžtamąjį ryšį. Individualus dėmesys užtikrins saugią aplinką be patyčių. Taip, taip ir dar kartą taip!

Tuo tarpu valstybinėje pradinėje mokykloje šiuo metu niekas į tai nė nekreipia dėmesio. Jei klasėje yra tik koks 16 mokinių - tai jau esąs didelis nukrypimas nuo normos, ne pilnai sukomplektuota klasė. Būtinai reikia 26. Čia tokia valstybės numatyta ekonominė „mokinių krepšelių“ neišvengiamybė, neatsižvelgiant į vaiko saugią aplinką. Taip, kaip ir neatsižvelgiama į tai, jog būtent mažoje, jaukioje mokyklėlėje irgi sukuriama ta saugi, jauki, individualizuota aplinka. Beje, būtent tokia aplinka be jokių didelių reformų šiuo metu, kol kas sukuriama V. Bacevičiaus mokykloje. Kai mokyklą sunaikins, tokios aplinkos neliks, bet ji atsiras privačiose mokyklose.

Tuo tarpu Kaune valstybinės mokyklos liejamos, jungimos į kuo stambesnius darinius, prisidengiant ekonomika. Tai vyksta visoje Lietuvoje, bet tai jau įvardykime kaip statistiką. Bet tuo pačiu metu Lietuvos Švietimo ministerijoje gana keistai kuriami planus, kurie niekaip negalės integruotis į "sustambintas", "sujungtas" mokyklas-fermas.

Kadangi medžiai yra labai artimi mums, kadangi ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje pastebimas noras juos išpjauti, pasižiūrėkime kas dedasi Lietuvos miškuose - gal rasime analogijų su mokyklų reforma.

2017m. liepą buvo priimtas įstatymas, leidžiantis centralizuoti miškų valdymą, t.y. perduoti miškų kontrolę į vienas rankas. Įstatymas įsigaliojo šių metų sausyje. Miškų reformos esmė – regionų centralizacija ir medienos kontrolė – vietoj 42 regioninių urėdijų ir Generalinės urėdijos įsteigti vieną miškų kontrolės ir valdymo centrą. Pradžioje bus atleidžiama apie 3000 urėdų, vėliau stambinamos pačios urėdijos, kol liks viena miškus kontroliuojanti institucija. Inicatoriai – S. Skvernelio ir R. Karbauskio „profesionalų Vyriausybė“. Pastebite analogiją – Kauną valdo irgi „profesionalai“. Kas paskaičiuos kiek pedagogų mokyklų jungimo metu išlėks užborto...

Latvijoje ir Estijoje įvykdžius miškų reformą – specialistai buvo išvaikyti, liko tik korporacijos ir stambų verslą aptarnaujantis personalas. Pagrindinė reformos priežastimi įvardytas – „neišnaudotas ekonominis efektyvumas“. O tai yra: atleisti žmones ir labiau kertami miškai. Kaip tai panašu į mokyklų reformą Kaune ir, ko gero, visoje Lietuvoje. Juk irgi skamba tos pačios frazės: jungti, kad būtų ekonomiškai efektyviau. O juk už vartų stambi kompanija, pasiruošusi įlysti į mūsų kišenes ir užspesiti į kampą. Tam tereikia sunaikinti kai kurias valstybines mokyklas, o kai kurias nustekenti – tai tik laiko klausimas. Kaip žinia valstybinių mokyklų įsigyti niekas niekam neleis, bet gi yra kitas būdas... sujungti, sustambinti, nustekenti, paleisti nuogais užpakaliais.

Miškų reformos šalininkai nepateikė jokių konkrečių planų ir paskaičiavimų, pagrindžiančių jos būtinybę. Tiesiog reikėjo. Kaip tai panašu į mokyklų reformą.

Bet štai kur esmė... Skandinavijos kapitalo korporacijos jau seniai yra nusitaikę į strateginius Lietuvos išteklius – valstybinius miškus. Lietuvos medienos oligarchai tik tarpinė grandis tranzitui vykdyti. Valstybinius miškus prisidengus panašiomis reformomis stambusis kapitalas bando perimti jau nuo 1995m. Dabar pavyko.

Kas nusitaikė į Lietuvos švietimo sistemą? Kas nusitaikė į mūsų vaikus, į mūsų ateitį? Štai kur klausimas, nes patys tėvai nelabai suvokia kodėl ir vėl reikia reformuoti švietimo sistemą. Aš ir pats, turėdamas trečiokėlį nelabai suprantu, kaip gerės tas ugdymo lygis. Greičiau pastebiu, jog jis prastėja - gelbėja tik prityrę pedagogai, kurie dar žino kaip išmokyti mūsų vaikus ir kol kas nepavertė mokymosi proceso ištisa žaidimų aikštele.

Dar trumpam šoktelkim į miškus - kas kirs mūsų girias? IKEA masiškai supirkinėja miškus per dukterines įmones visose Baltijos šalyse. O štai Rumunijoje jie – didžiausi miškų savininkai. Miškus korupciniu pagrindu pardavė nekas kitas o tenykščių politikų grupuotės. Politikai visur tokie patys. Tos pačios kompanijos ir fondai veikia ir Lietuvoje. IKEA poreikiams patenkinti kasmet sunaudojamas vienas procentas visos pasaulinės medienos. Lietuva nuo 2012m. patenka į stambiausių medienos tiekėjų IKEA penketuką po Kinijos, Lenkijos, Italijos ir Švedijos.

Štai koks yra tas šiaurietiškas mąstymas, kurio ruošiasi mūsų vaikus mokyti „Šiaurės licėjus“ – ugdys bejausmius lyderius, būsimus kompanijų vadovus, kuriems bus nė motais Lietuva ir jos turtai, ir žmonių gerovė. Jie paprasčiausiai nesupras tų, kurie bus baigę valstybines mokyklas ir mylės savo kraštą lietuviškai, o ne šiaurietiškai, ne skandinaviškai. Žiūrint į staigiais apsisukimais įvykdytą miškų reformą, dėl kurios taipogi nei buvo daug diskutuota, nei į kieno nors svarią nuomonę atsižvelgta, kaip ir Kauno V. Bacevičiaus mokyklos naikinimo atveju, žiūrint į tą reformą kyla natūralus klausimas – o gal „AL Holdingas“ irgi yra tik stambaus kapitalo „tranzitinė“ įmonė, tas trojos arklys pasiruošęs į Lietuvos švietimą „įvežti“ kažką tokio, kas sunaikintų lietuvius kaip tautą, kas sunaikintų jų identitetą, mentalitetą, kultūrą, tradicinę šeimos sampratą. Kas stovi už „AL Holdingo“? Su kuo dabar derisi jos vadovas? Kokie planai švietimo atžvilgiu šiuo metu rezgami? Tu, paprastas pilieti, to nežinai, o jei bandysi spėlioti, būs tau prilipdyta sąmokslo teorijos etiketė.

Nuo 2018 metų rugsėjo valstybinėse mokyklose penkiamečiai vaikai galės lankyti priešmokyklinio ugdymo grupes, jeigu taip nuspręs jų tėvai. Tačiau švietimo ministerija dievagojasi, jog priešmokyklinis ugdymas nuo ateinančių mokslo metų nėra ankstinimas.

„Nuo kada bus įvestas privalomo ugdymo ankstinimas - tai yra, nuo kada 5 metų vaikams būtų privaloma lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, o nuo 6 metų ateiti į  pirmą klasę, - apie tai dar diskutuojama. Tačiau taip tikrai nebus nuo ateinančių mokslo metų“, – patikino švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius. Be abejo, taip nebus šiemet, bet nuo 2019-ųjų gal jau ir bus, o nuo kokių 2021-ųjų gal ir nuo trejų metukų vaikai visai dienai iškeliaus į mokyklėlę. Juk niekas su mumis nesitaria, niekas nesiklauso ir sveikai mąstančių specialistų. Tiesa, ten kažkur toli, ministerijoje jau intensyviai diskutuojama, bet ar tu, paprastas žmogau, apie tai žinai? Tu tiesiog neturi laiko tuo domėtis, nes prakaituoji už grašius nuo aušros ligi sutemų. Tu nespėji.

Pasak viceministro, moksliniai tyrimai vis akivaizdžiau patvirtina, kokia svarbi aplinkos įtaka pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai per trumpą laiką ir labai intensyviai formuojasi žmogaus „smegenų architektūra“. Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo vaikas anksčiau pradedamas kryptingai ugdyti, tuo jo pasiekimai vyresnėse klasėse yra geresni.

Ar tikrai? Ar tikrai tą mažiuką reikia pasistengti kuo anksčiau išlupti iš šeimos? Ko gero taip, nes tokiu būdu galima suardyti šeimos pamatines vertybes. Vaikai nebus atimami iš tėvų, tačiau juos galima atskirti nuo jų kitaip. Juk tėvai bus užsiėmę nuo ryto ligi vakaro. Juk tėvai gyvens ofise. Tėvai gyvens darbu - vaikai mokykla su "šiaurietišku", "amerikietišku", "prancūzišku" ar dar su kokiu nors mąstymu - nelygu kokią mokyklėlę lankys. Nors įžengėme į robotizacijos amžių, nors daugės keistų ir naujų technologijų, nors gausės robotų, neatrodo, kad jie pakeis žmones jų darbo vietose. Ir toliau žemesnioji ir vidutinis sluoksnis eis lažą tarptautinėse kompanijose - nuo aušros ligi sutemų už sąlyginai neblogą atlyginimą, bet tokį, kad neturėtų kada atsikvėpti, matyti savo vaikų, su jais bendrauti ir jų ugdyti. Nors kiti tyrimai rodo, jog efektyviausia būtų, jei žmogus dirbtų tik 3 dienas per savaitę. Beje, tada liktų laiko ir vaikams. Tačiau ko gero tai nėra pageidautina. Mases reikia laikyti ant trumpo pavadėlio. Ogi ką jos veiktų, jei tarkim, dirbti per metus tereikėtų tik kokius 3 mėnesius. Tikrai žmogus nežinotų ką su tokia laisve daryti. Taigi nepaisant technologijų, žmonėms ruošiamas visai kitoks gyvenimo būdas: nuolatinis darbas, vaikų auginimas mokyklose, kad šie įprastų prie darbo... prie buvimo kolektyve. Jie bus ruošiami ofisams. Susitelkę, motyvuoti.

Ankstinti privalomąjį ugdymą Lietuvoje rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).  Praėjusį rudenį Lietuvoje viešėjęs  EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius Andreas Schleicheris atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur privalomas ugdymas pradedamas vėlai, nuo septynerių metų. Kodėl ir vėl mes turėtume būti kaip visi? Ne kaip visi. EBPO ne visas pasaulis. Kas slepiasi už šių rekomendacijų? Paprastai tokių organizacijų rekomendacijos lietuviams yra suprantama kaip reikalavimas vykdyti. Pasakė ir šokam reformuoti, nes daugelyje ES valstybių privalomas pradinis ugdymas pradedamas teikti nuo 6 metų. 

EBPO

„Daugelis šalių į mokyklas pradeda leisti jaunesnius vaikus. Septyneri metai yra labai vėlus startas. Aukštos kokybės ankstyvasis ugdymas turi didelę reikšmę vaikų kognityviniams gebėjimams ir jų socioekonominei raidai. Nenuostabu, kad metai, kuriuos vaikas praleidžia ankstyvojo ugdymo įstaigoje, labai aiškiai atsispindi penkiolikmečių PISA rezultatuose“, - sakė A. Schleicheris. Pisa yra upė Lenkijoje... Lietuvoje "pisa" turi ir kitokių reikšmių. Bet jeigu jau PISA, vadinasi tai rimta.

PISA (Programme for International Student Assessment) – Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas. Tyrimo ciklas vyksta 3 metus. Kiekvieno ciklo metu dėmesys skiriamas vienai iš šių sričių, o kitos dvi atlieka palydinčio tyrimo vaidmenį. PISA 2000 pagrindinė sritis buvo skaitymo gebėjimai, PISA 2003 - matematinis raštingumas, PISA 2006 - gamtamokslinis raštingumas, PISA 2009 - skaitymo gebėjimai, PISA 2012 - matematinis raštingumas, PISA 2015 - vėl gamtamokslinis raštingumas. Taigi, kai kurie mūsų vaikai jau buvo patekę į PISA tyrimus. Manęs niekad niekas netyrė, tačiau nepaisant to atrodo susiformavo reikiamo dydžio smegenys su reikiamais įgūdžiais ir vis dar nepamiršau kaip įrodyti Pitagoro teoremą. Ar man, jos gyvenime prireikė - čia kitas klausimas. Gyvenime prireikė kitokių disciplinų, kurių pasigedau sovietmečio mokykloje, tačiau nepastebėjau, kad jos būtų atsiradusios šiuolaikinėse mokyklose. Na, tarkim, etiketo pamokų. Bet ko gero, tas eiliniam šūdžiui piliečiui nėra būtina, nes ne jis sėdės prie gražaus stalo, ne jam reikės įsikirsti kokias šakutes ir peilius naudoti, krapštant kokį nors egzotišką patiekalą aristokratiškoje aplinkoje. Bet nusileiskim į Žemę - per aukštai pakilom.

Reformos į mūsų namus šliaužia senokai ir iš įvairių pusių. Vienos dirvos ruošiamos ministerijų plotmėje, kitas dirvas ruošia privačios mokyklos - tačiau tema išlieka ta pati. Susidaro įspūdis, jog kažkoks nežinomas planas mūsų vaikams pradėtas rengti jau senokai. Lietuva EBPO pateikė oficialų prašymą tapti organizacijos nare 2002m., o nuo 2015m. pakviesta pradėti derybas. Maždaug tuo pat metu, 2005m. leidykla “Šviesa" pradėjo elektroninės leidybos veiklą. "Šviesa" gi pagimdė "Šiaurės licėjų". Tas gi negalėjo gimti tuščioje vietoje - faktas. "Šiaurės licėjus" KAŽKO irgi nepagimdys tuščioje vietoje. Tačiau ta vieta turi atsirasti, o tam valstybinės mokyklos turi pasitraukti arba susitraukti. Geriausiai lietuviui valdininkui ir politikui pavyksta ką nors sunaikinti intensyviai reformuojant, kol nieko nelieka - tik griuvenos.

Štai „Šiaurės licėjus“ jau eina į jūsų namus pro galines duris? Jau mačiau, kaip į darželį, kurį lanko mano mažylis, kurį lankė vyresnėlis buvo ne kartą užsukę „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“, „Antras žingsnis“ ir kt. Kas tai? Taigi „Šiaurės licėjaus“ „emocinio ugdymo realizavimas per socialinio emocinio intelekto ugdymo programas“. Mes jau esame palaipsniui pratinami ir bandomi įtraukti ten, kur, galbūt, nenorime. Ten, kur gal net nesusimąstome, kuo tos naujos ugdymo sistemos pavers mūsų vaikus – paklusniais, infantiliais visuomenės vienetais. Bevaliais, nerevoliucingais, be nuomonės, kurie ateis į kokį mitingą pasižiūrėti vien iš smalsumo su kavos puodeliu rankoje ir pasakys: “Ko jie čia bamba – juk viskas yra gerai“.

„Šiaurės licėjaus" metodika taipogi įdomi. Tarkim, jie mini integruotą mokymą. Kas tai? Tai formalaus, neformalaus ir informalaus ugdymo integracija visos dienos metu. Supratote ką nors? Nesvarbu. Svarbiausia supratote, jog jūsų vaikas visą dieną nuo 7:30 iki 18:30, 12 mėnesių per metus nuo trejų metukų bus mokomas ir visąlaik integruotas. Ar ne apie tą patį kalba ir Švietimo ministerija. Tik valdininkai pradeda iš tolo, o privatus kapitalas reikalo imasi iš esmės. Taip turėtų būti sutraukyti ryšiai su tėvais. Na, tėvai ar taip ar anaip – neturi laiko, nes įkinkyti į darbą. Vaikus mato tik vakare, kokioms penkioms minutėms. Tad gal koks skirtumas kaip su tuo vaiku bus. Gal jau tegu vaikas visiškai atitrūksta nuo namų ir gyvena mokykloje, kaip pusiau internate. Kad visad, visą likusį gyvenimą, jaustų, jog socialioji aplinka ir yra jo namai. Tik kai suaugs, mokyklą pakeis ofisas. Argi ne idealus privataus verslo vadovas, skyriaus viršininkas, vadybininkas, kuris darbo aplinka vertins labiau nei namus. Šeima neatskiriama nuo namų aplinkos. Atskirk žmogų nuo namų – atskirsi nuo šeimos. Suardyk šeimą, kaip visuomenės ląstelę, suardysi tautą. Iš tautos bus padaryta paklusni biomasė. 21a. paklusnūs baudžiauninkai. Manim galit netikėti, bet taip bus. O kai jau bus, tai pakeisti ką nors bus jau nebe laikas.

Oi... Ogi pasižiūrėkim, kas diskutuojama Švietimo ministerijoje? Gal ir ten apie tą patį kalbama - tik skirtumas tas, kad bus realizuota valstybinėse mokyklose ir kaip visad, kas bus daroma valstybės tas bus kaip visad...

"Išskirtas „visos dienos“ modelio poreikis, sudarant sąlygas patiems tėvams (globėjams) pasirinkti, kiek laiko jų vaikai turėtų praleisti ugdymo įstaigoje. Organizuoto ugdymo procesui (pagal PMU programą, privalomas visiems vaikams), bendru sutarimu, turėtų būti skiriamos 4 val. per dieną, kurios galėtų būti paskirstomos per visą dieną ar savaitę bendruomenės (ugdymo įstaigos ir tėvų sutarimu). Organizuojamas ugdymo procesas turėtų būti grįstas inovatyviais, įtraukiais / žaidybiniais ugdymo metodais (atitinkančiais vaikų raidos tarpsnį), svarbu stiprinti kognityvinius ir socialinius penkiamečių įgūdžiai." - čia buvo ištrauka iš "švento rašto"... iš viešosios konsultacijos, kuri vyko 2017m. lapkričio 7d.: kaip turėtų atrodyti penkerių metų priešmokyklinuko diena ugdymo įstaigoje. Taigi jau kažkur kažkas be jūsų "pasikonsultavo". Daugiau galite pasiskaityti čia>> Tačiau pastebite - maldelės ir dainelės tokios pat, kaip būsimuose privačiuose tinkluose pagal panašias natas, tik daug sunkiau suvokiamos.

Kas ką nori, tas gali teigti, bet vaikas švelniai tariant ruošiamas būti “uždarytas” nuo aušros ligi sutemų, eis kaip į darbą. Jis nuo trejų (ar penkerių - valstybinėje zonoje) metų nejaus jokios laisvės. Laisvės sąvoka bus išmušta iš sąmonės. Pažiūrėkim, į save... kad ir koks būtų mielas darbas, mes vistiek nesame linkę gyventi darbe, mes mieliau dirbtume pusę dienos, nei visą. O vaikas? Vaikas dar labiau siekia tos laisvės. O kur pati didžiausia laisvė? Namuose. Iš tiesų yra didesnė problema... Nors technologijos atves mus į naujus laikus ir žmogus tikrai jų dėka ateityje galės dirbti gerokai mažiau, jam niekas to neleis daryti. Jis ir toliau privalės dirbti nuo aušros ligi sutemų – mases, kad jos būtų paklusnios reikia laikyti nuolatiniame strese ir baimėje. Tačiau jos turi būti ramios, jausti, kad jų vaikais kas nors pasirūpins, jausti, kad jų vaikų užpakalių nespardys chuliganai iš valstybinių mokyklų. Būtent dėl to, tokiose privačiose mokyklose kaip ”Šiaurės licėjus” vaikas iki pat pilnametystės sėdės nuo ryto ligi aušros - kaip darbe. Nieko nėra blogiau, kai mokymosi procesas paverčiamas darbu, nors ir įvelkamas į gražių žaidimų rūbą.

Ar aš jus gąsdinu? Tikrai ne. Žinokit, ir mikroschemos, kurias neužilgo vietoj pasų inplantuos po oda bus geras ir pažangus dalykas. Taip kovosime su terorizmu, su nusikalstamumu, bet tuo pačiu būsime kontroliuojami kaip avys. Tačiau kita vertus, tam tikrai visuomenės daliai tai visai patinka. Ir tai gali būti Dž. Orvelo „1984“.

2011 metais Verslo angelų fondas I paskelbė, kad kartu su „verslo angelais“ – UAB „AL Holdingas“ p. Virginijumi Lepeška, UAB „Organizacijų vystymo centras“ savininku pasirašė investicijų sutartį su informacinių technologijų bendrove, orientuota į socialinių tinklų terpėje veikiančių mokymosi įrankių ir elektroninio turinio distribucijos programų kūrimą UAB „Eruditas“.

„Europos investicijų fondas (EIF) džiaugiasi naujiena apie dar vieną Verslo angelų fondo ir versle gerbiamų Verslo angelų bendrą sandorį, investuojant į šį potencialų, sparčiai augantį verslą“, - teigė Graham Cope, EIF Regionų versloplėtros vadovas Šiaurės Europai.

Verslo angelų fondas kartu su „verslo angelais“ investuoja į mažas ir vidutines Lietuvos įmones... Investuotojai dalinasi sukauptomis žiniomis bei patirtimi, padėdami įmonėms tobulinti verslo įgūdžius ir sėkmingai veikti ilgalaikėje perspektyvoje. Kaip sėkmingai įtakoti mūsų gyvenimą – jūsų vaikų ateitį.

Bendros investicijos turėjo siekti apie 16.8 mln. eurų, tame tarpe 8 mln. iš JEREMIE kontroliuojančiojo fondo lėšų. Projektas „JEREMIE kontroliuojantyssis fondas“ –finansuojamas...   

Toliau visi galai eina kažkur aukštyn į dangų. Danguje mus saugo angelai – verslo angelai.

Kaip tik šiuo metu į Lietuvą ateina TTIP (Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė“) ir CETA (Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas“). TTIP ir CETA iš esmės suteikia korporacijoms valstybių teises, t.y. korporacijos tampa „valstybėmis“, į pelną orientuotais komerciniais dariniais, kurių neriboja sienos, teritorijos, etiniai ir moraliniai skrupulai, kurios įgyja neregėtų galių kontroliuoti valstybių įstatymų leidžiamąją galią. Masiniai procesai prieš CETA vyko Prancūzijoje,Vokietijoje,Lenkijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse, o Lietuva kaipvisad ir visur, paskubės ratifikuos CETA susitarimą nedelsiant - daugiau apie tai galite skaityti čia>>. Kuo tai siejasi su V.Bacevičiaus mokykla ir nacionaline-valstybine švietimo sistema? Visu kuo. Viskas pasaulyje turi sąsajas, tik dažnai virvutes tampo „verslo angelai“.

Korporacijų akiratyje atsidurs – mūsų maistas, sveikatos apsauga, visuomeninės paslaugos, cheminės medžiagos, darbo kodeksas, skaitmeninė erdvė, nacionalinė švietimo sistema...mes ir mūsų vaikai.

Vaikai – kaip medeliai, jais reikia rūpintis. Miškas yra mūsų plaučiai – vaikai su tikrai geru išsilavinimu yra valstybės pagrindas, tvirtos šeimos garantas.

Valstybiniai miškai priklauso visiems Lietuvos piliečiams, o ne korporacijoms – greit bus kitaip. Valstybinės mokyklos priklauso visiems mums ir stambusis kapitalas neturi jokios teisės jų naikinti. Štai kodėl V. Bacevičiaus pradinė mokyklėlė turėtų būti išsaugota ir už ją mūru turi stoti visi kauniečiai.

Jei leisime, kelio atgal jau nebebus. 

Daugiau ta pačia tema:
"Kaip "chalopas" ėjo į "dvarą"
"Velnias slepiasi detalėse..."

"Apie higienos normas..."
"Kauno valdininkas - dvikojis, beplunksnis gyvūnas"

"Vaikų" fermos ir "Vieningas Kaunas" - Kaunas tvarkosi! 

  Aš kaltinu!

  Švietimo reforma Kaune: uždaryti šimtametę mokyklą! 
Kokia tikroji pastato būklė? 
"Verslo angelai" ir V.Bacevičiaus pradinė mokykla 
Lietuvi, tu esi statistinis vienetas 

Daugiau ta tema:
Apie klasių drąskymus ir vaikų likimus - skaityk čia>>
Jei reikės, vaikus permesim anapus upės - skaityk čia>> 
Mokytojų darbas bus prestižinis - juos atleisime: skaityk čia>>
Apie direktorės veiklos ataskaitas - skaityk čia>>