 |
| V. Bacevičiaus mokykla |
Teismas 2018.02.23 nutartimi pasakė, kad 2016 metais savivaldybės priimtas sprendimas – sujungti mokyklas nuo 2016.08.31 dienos – buvo pagrįstas. Mes nepralaimėjom mūšio, tik ketindami mokyklą uždaryti, valdininkai turi įveikti dar keletą etapų. Visų pirma, atsirado kitų aplinkybių ir valdininkams dar reikės pakovoti, kad mus įveiktų.
Jeigu mus įveiks, pasižiūrėkime kur ir kaip mūsų vaikus ruošiasi sukišti ir "suskaičiuoti". Ši rašliava ne straipsnis spaudai - spaudai tokie netinka ir nereikalingi. Tai tiesiog šių dienų realijos. Rašau, kad žinotumėte ką mačiau, ką patyriau ir ką išgirdau.
Iškart pabrėžiu: tai nėra oficiali nei tėvų tarybos, nei mokyklos tarybos nuomonė ar pozicija - tai tik mano, kaip tėvelio, kaip mokyklos tarybos nario reportažas su tam tikrais pamąstymais.
Dar pabrėšiu: tik nekaltinkim mūsų mokyklos direktorės. Ji tik savivaldybės samdoma darbuotoja, mokyklai administruoti. Ji pakliuvo tarp dantračių ir spaudžiama iš visų pusių. Mūsų priešas yra ne ji. Mūsų priešas yra Kauno valdžia su visais švietimo skyriais ir kitais tiuningais. Mūsų nedraugas yra ponas Matijošaitis, nes jis per tą laiką, kol mano berniukas lankė V. Bacevičiaus mokyklą, nė piršto nepajudino, kad mokykla būtų išgelbėta. Ne tik jis, bet ir nė vienas bet koks savivaldybės darbuotojas nesiteikė ateiti į mokyklą ir susitikti su tėvais, išgirsti mūsų nuomonę.
Mūsų!
Kam jie dirba? Mums ar sau? Be abejo, sau.
Mes Matijošaičiui ir jo šutvei rūpėjom tik tol, kol nelaimėjo rinkimų. Mes, trečių, ketvirtų klasių tėveliai, matėm jų lankstinukus su neaiškiais pažadais neuždaryti mokyklos - pastatyti ant kojų. Bet paskui, kai užpakaliai sukrito į kėdes - atėjo laikas medžiams pjauti. Reformoms. Kad jos vyktų, kažką reikėjo nupjauti. O jeigu pjauti, tai reikia pjauti medį kurs auga geresnėje vietoje, kad ten būtų galima paskui ką nors pastatyti. Ir apskritai, reikia ką nors reformuoti, nes REIKIA. Jei nieko neišardai ir neorganizuoji, vadinasi tavo kieme nevyksta reformos. Tarsi tos reformos mums būtų kaip malonus šou.
Anksčiau, o taip pat ir šiandien mus vėl prireikė antstolio – oficialaus žmogaus, liudininko, bešališko liudininko, kuris kartu su tavimi vaikšto, stebi ir užsirašinėja. Jis nėra suinteresuotas. Jis tik atlieka liudininko funkciją. Pralaimėtoje byloje antstolio informacija buvo apie už 2015-2016 m. vėlesnius įvykius, dėl to nepadėjo, tačiau tai buvo ana byla. Pamirškim ją. Eikim toliau... Nors daugiau nei dvejus metus trukusi byla pralaimėta - kova ne. Tėvų taryba nusprendė nepasiduoti ir kovoti toliau. Iki galo. Nes reikia. Nes negali mums valdininkai lipti ant galvų ir dergtis kaip nori. Mes nesame statistiniai skaičiukai, kuriais galima manipuliuoti kaip norisi – mes turim savo gyvenimus... ir vaikus.
Be abejo, į Žaliakalnio progimnaziją mes, trys tėveliai ir antstolis ėjome direktoriaus neįspėję, jam nepranešę, kad viskas būtų natūralu - taip kaip yra, o ne taip kaip norėtųsi parodyti. Ėjome pamokų metu, kad mums nerodytų tuščių klasių, kuriose nežinia kas vyksta pamokų metu. Mes gi dabar matėme tikrąją realybę su visais mokinių skaičiais, triukšmais ir kvapais.
Pirmiausia susėdam prie stalo direktoriaus kabinete:
“Direktorius: Aš 106 priimsiu. Aš ir vedėjui raštu atsakiau, su parašu, patvirtintau - priimsiu 106. Man V. Bacevičiaus pradinės mokyklos direktorė davė vaikų skaičių. Reiškia, dabartinių pirmokų, kurie taps antrokais yra 29. Dabartinių antrokų, kurie taps trečiokais yra 38. Ir dabartinių trečiokų, kurie taps ketvirtokais - 38. Reiškia, ketvirtos klasės baigia mokyklą ir...
Direktorius: Nepereina - jie baigia mokyklą. Jie eina, kur tėvai pageidauja.
D. Varnas: Pas jus pageidaus...
Direktorius: Jeigu bus laisvų vietų, juos bus galima priimti.
D. Varnas: Jei bus laisvų vietų kur?
Direktorius: Į penktą klasę...
D. Varnas: Į penktą klasę, net jei jums priklausančioje teritorijoje mokosi, jūs nepriimsite?
Direktorius: Keturi vaikai... laisvų vietų...
D. Varnas: Pas jus laisvų vietų tik keturi?
Direktorius: Taip, kadangi baigę pradinio ugdymo programą, pageidaujantys tęsia mokslą toliau šitoj... antroj pakopoj... Reiškia, šita suma yra 106 mokiniai /.../ Aš visada komplektuoju dvi pirmas klases.
D. Varnas: Tai gal galėtumėte vis dėlto mus palydėti, parodyti kur sutalpintumėte V. Bacevičiaus mokyklos mokinius?
Direktorius: Palaukit. Dabar su skaičiais. Žiūrėkit... 29... kur aš juos talpinu... Aš ir Mažeikai rašte esu parašęs, čia nėr ko slėpti. 29 mokiniai tai yra... Iš jų atminusuojam 5 mokinius. Lieka 24 mokiniai – komplektas, kaip ir reikalaujama... O tie 5 vaikai papildo mano nepilną klasės komplektą... Toliau... Antras komplektas - antrokų. Antrokų yra 38. Pas mane yra trys klasės - ne visai pilnos. 2C yra 18 vaikų. Na, iš to skaičiaus metu vaikus... na, perskaičiuoju vaikus... iš tų 38 metu 10 ar 8 į šitą klasę... tai aš sudarau vėl pilną komplektą ir taip padarau dar vieną klasę ir jai reikia dar vienos patalpos.
D. Varnas: Iš 38 atėmus kažkiek, kiek liks?
Direktorius: 24... gal 26.. Aš nežinau kaip bus, kiek mokinių ateis... Štai iš 38 aš paimu 8, ar ne - lieka 30.
D. Varnas: Tai lieka dar 30 vaikų.
D. Varnas: O jūs manot, kad 30 vaikų vienoj klasėj gali mokintis?
Direktorius: Ne, kodėl 30. Tai dar yra į kitą... Yra dar 2A klasė...
D. Varnas: Tai kiek dabar ten vaikų mokosi?
Direktorius: 24 /.../ ką tai reiškia... reorganizacija vyksta ir aš juos patalpinsiu tuos vaikus...
D. Varnas: Mes ir domimės...
Direktorius: Dar vienai klasei, kuri bus nepilna - čia užleisiu... kabinetą šitą...
D. Dominykas: Jūs direktoriaus kabinetą užleisit?
Direktorius: Taip. Čia klasė bus.
D. Varnas: O kur jūs būsite?
Direktorius: Kadangi centralizuota buhalterija, buhalterė išėjo, tai aš į jos kabinetą persikraustysiu.
D. Varnas: Tai dabar sakykit, prašau... jūsų 2C klasė šiandien turit 24 mokinius ir iš tų mūsiškių 30-ies, kaip suskaičiavote, įterpsit 2 mokinius?
Direktorius: .... aš jums geriau... ką čia skaičiuoti... neturiu laiko, man reikia važiuoti...
D. Varnas: Mes irgi turim darbų. Dar turim keturis aukštus su jumis apeiti.
Direktorius: Nebūtinai... Ar būtinai?
D. Varnas: Na, matot, mes tarybos nariai, mums rūpi.
Direktorius: Bet jūs jau vaikščiojote vieną kart...
D. Varnas: Bet juk keitėsi metai...
Direktorius: Keičiasi metai, keičiasi vaikai... čia teoretiškai viena, o praktiškai gali būti visai kas kita...
D. Varnas: Jūs sakot, 2C turės 26 vaikus įskaitant mūsiškius 2. Liks 28. Tai kur jūs juos dėsit? Į vieną klasę?
Direktorius: Į vieną, taip.
D. Varnas: Ir 28 mokysis vienoj klasėj? Vienoj patalpoj. Tai čia ta antroji patalpa kurios trūksta...
Direktorius: Galim eiti per klases – aš jums iškart parodau...”
Supratote? Viską supratote? Mūsų vaikai "neturi" nei draugų, "nėra"
užsimezgę taip svarbūs tarpusavio santykiai, kurie mažina stresą ir
sukuria saugią socialinę aplinką klasėje - jie tik statistiniai
skaičiukai: paėmei, numetei, įkišai, įgrūdai, sumakalavai, atėmei,
pridėjai. Klasės bus išardytos, apardytos... Bus įvykdyta giljotinos
reforma.
Taigi... Direktorius aukoja savo kabinetą vienai klasei. Perbėgu akimis per patalpą... ką aš žinau, man pasirodo mažoka tiems 26 ar 24 vaikams. Na, gerai, išeiname pasižiūrėti ką direktorius turi. Apžiūrim 2C klasę, į kurią būtų "atskaičiuoti" 10 bacevičiukų. Klasė, kaip klasė, vyksta mokiniams pamoka, nors diena saulėta, bet tamsoka. Vis ne rūsys. Einame toliau. Žaliakalnio progimnazija, kaip pelių namas - koridoriai, koridoriukai, laiptai... Į vieną vietą patenki per vieną galą, kad patektum kitur turi nusileisti žemyn ir vėl pakilti - na, žodž... Tas man "patinka" - vaikai lakstydami laiptais ir landžiodami kaip peliukai koridoriais galės kojas treniruoti, orientacija erdvėje lavinsis.
Nueinam į dabartinį mažiuką technologijų kabinetą. Pasirodo tas bus iškeltas į pusrūsį ir atsilaisvins patalpa dar vienai klasei - jau trys "patalpos", trys "atskaičiuotos" klasės. Toliau apžiūrim dabartinį užsienio kalbų kabinetą, kurį irgi numes į rūsį ir padarys erdvės dar vienai mažiukų klasei. Patalpa tokia visai padori. Ką aš žinau - kaip mėgsta sakyti žmonės, kai neturi aiškios nuomonės...
D. Varnas: Tai sakot užsienio kalbų klasę iškelsit į...
Direktorius: Iškelsim... Gal ne į rūsį, gal kitur...
D. Varnas: O kur kitur?
Direktorius nebesugeba atsakyti į klausimą. Juk suprantama - Žaliakalnio progimnazija ne guminė. Gal dar yra koks valytojos kambariukas - ten ką nors įkels... Juokauju.
Toliau paaiškėja, jog 1 aukšte esančią biblioteką nukiš į pusrūsį ir taip atsilaisvins dar viena patalpa, dar vienai klasei. Nepatiko man ta patalpa: tamsi, niūri - bibliotekai tinka, o mokymuisi... Kaži, kaži... Na, bet... V. Bacevičiaus patalpos neatitinka higienos normų, bet Žaliakalnio progimnazijoje atitiks, nes taip REIKIA.
Leidžiamės į pusrūsį... Pusrūsis, kaip pusrūsis - pusę patalpos po žeme, langai aukštai. Biblioteka atsidurs šalia valgyklos iš kurios trenkia nemalonus kvapas - ventiliacija prasta. Vėl einam ratais, koridoriukais... Beeinant vienam iš mūsų kyla klausimas, o kaip būtų sprendžiama vaikų evakuacija, jei kokia bėda užpultų. Direktorius numykia, jog dar spręs, dar galvos... O ką čia gali sugalvoti, jei pusė mokyklos peliukų urvyne įkurta. Kažkokiais aplinkkeliais pasiekiame kitą pusrūsį, kuriame pagal užrašus buvo kažkokia "Zuikio mokyklėlė" - čia bus atkelta technologijų klasė. Ech, kad Žaliakalnio progimnazijos tėvai žinotų, kas jiems ruošiama, kaip jų sūnūs ir dukrytės kartu su bacevičiukais mokysis, kai įvyks (jei tik įvyks) ta miesto valdžios trokštama reforma.
Direktorius: Klasės čia negaliu daryti, kadangi higienos normos to neleidžia.
D. Varnas: O manevrines galite...
Direktorius: Taip. Tokios, kur valandai-dviem - galime.
D. Varnas: Vadinasi vaikas negali būti visą dieną tokioj patalpoj, bet valandą gali...
Direktorius: Nu jo, tas dvi, tarkim, technologijų pamokas jis laisvai gali būti.
D. Varnas: paskui jis nueis į užsienio kalbų pamokas - irgi pusrūsyje? Jeigu pagal tvarkaraštį taip susidėlios? Ir dar po to bibliotekoje pusrūsyje pasėdės ir eis mokytis į pirmą aukštą?
Direktorius: Taip, jo.
Čia mintyse sukalkuliuoju - juk bus pažeidžiamos tos higienos normos: jei ir technologijų pamokos ir užsienio kalbų pamokos paeiliui pusrūsyje - vaikas pusę dienos praleidžia pusrūsyje. Hmm... Logika!
D. Varnas: Dar jūs minėjot, kad į pusrūsį kelsit ne tik technologijas, ne tik biblioteką, bet ir užsienio kalbų kabinetą. Tai kur ta užsienio kalba bus?
Direktorius: Užsienio kalbą mes... tai vaikščios per kabinetus...
D. Varnas: Ar yra dar pusrūsyje laisvų patalpų?
Direktorius: Nu, ten gali... kur biblioteka būti... užsienio kalbos pamoka...
D. Varnas: Tai bibliotekoj vyks užsienio kalbos pamokos? O kaip tada vaikai ateis pasiimti knygas?
Direktorius: biblioteka nedirba, kai vaikai pamokose.
Visiškai tapo nesuprantama, kaip bus organizuojamas bibliotekos darbas po “reorganizacijos”… rūsyje ir tik per pertraukas…!
Ir visiškai tapo neaišku kur ir kaip mokysis vaikai tos užsienio kalbos: ar kažkur ar bibliotekoj pusrūsy? Na, žodžiu, pirmiausia padarysim, o paskui galvosim. Nėr ko sukti galvos - dar nusisuks. Pavyzdžiui, anot direktoriaus, kol vaikai viską palikę klasėj užsiiminėja kūno kultūra, kiti vaikai į tą klasę ateina mokytis užsienio kalbų? O ką? Kaip pokariu... Nusispjaut.
Acha... įkišam nosį ir į kūno kultūros salę - tokį nedidelį erdvinį kubą, išmuštą OSB plokštėm. Sportuoja apie 30-40 vaikų. Pajuntu, jog trūksta oro – tvyro prakaito ir šilumos smogas. Pastebim, jog čia nėra ventiliacijos. Direktorius paaiškina, kad galima pravėdinimui atidaryti langus. Žinoma, galima. Ir OSB plokštės "neišskiria" jokių cheminių medžiagų. Bet čia viskas dėl to, kad Žaliakalnio progimnazija niekaip nesugeba pasistatyti naujos sporto salės, kad mokykla atitiktų higienos normas. Apie salę skirtą renginiams nė kalbos neina – tokios čia nėra. Apie 50 vaikų Kovo 11-osios šventei repetuoja mums matant - šoka ir dainuoja mokyklos fojė, įjungta garsi muzika, o šalia yra mokymosi klasės, už kurių – galbūt tikybos, galbūt lietuvių, matematikos ar muzikos pamoka. Viskas gerai. Parepetuoti galima nuvažiavus ir į Akropolį – ten irgi yra laisvų erdvių. Jūs tik pagalvokit, problemą atrado! Panašų vaizdą antstolis ir prieš metus fiksavo – fojė vyko stalo teniso užsiėmimai su mokytoju, stovėjo 4 stalo teniso stalai.
D. Varnas: Tai direktoriau, reziumuojam... Jūs matote pas save 4 laisvas patalpas...
Direktorius: Taip.
D. Varnas: O į penktas klases iš mūsų mokyklos priimsite tik 4-6 mokinius?
Direktorius: Nežinau ką priimsiu. Nauja tvarka. Nuo rytojaus tėvai ima pildyti prašymus ir jeigu jie deklaruoti čia anksčiau, tai jie pateks...
D. Varnas: Tai mūsų penktos klasės (dabartiniai ketvirtokai) automatiškai nepateks?
Direktorius: Ne. Apie tai nė kalbos nėra.
D. Varnas: O ką mums daryti? Tiems tėvams, kurių vaikai dabar mokosi V. Bacevičiaus mokykloje, ketvirtoje klasėje?
Direktorius: Duoti prašymus į kitas mokyklas.
D. Varnas: Į ne savo teritorijos?...
Direktorius: Tėvai galės paduoti prašymą į 5 mokyklas.
D. Varnas: Bet jei mokykla ne jų teritorijoje, greičiausiai gali ir nepriimti..
Direktorius: Tikrai taip...
D. Varnas: Arba galės eiti į mokamą mokyklą, ne valstybinę...
Direktorius: Pirmumas kaip ir parašyta... teritorijoj gyvenantiems vaikams...
-----------------
Tai va, broliai ir seserys... Nors gyvenate Žaliakalnyje, nors esate savo teritorijoje, į savos teritorijos mokyklą, t. y. Žaliakalnio progimnaziją, jūsų bacevičiukas, dabartinis ketvirtokas, nepateks. Nes direktorius turi tik 4-6 laisvas vietas. Ir jeigu jūsų vaiko nepriims kitame miesto gale, trauksite į privačią mokyklą ir per metus mokėsite už vaiko mokslą kokius 4 tūkst. eurų. Kažkam biznis, kažkam reforma, o kažkam tik katinas maiše.
Kiekvienam tėveliui ir mamytei rūpi: "Na, kaip čia bus toliau? Kaip čia bus su ta V. Bacevičiaus medinuke pradine mokykla?
Valdžiai nusispjaut, kad jai praėjusiais metais sukako 100 metų. Nesvarbu kokia ta valdžia: ar vietinė ar respublikinė. Ji nėra mistinė ir mitinė - ji susideda iš gyvų žmonių, kurie turi savo planų ir jiems nusispjaut į mus, paprastus žmogelius rėplinėjančius šia žeme ir auginančius vaikus. Jei valdžiai labai reikėtų kokiu nors tikslu pasipuikuoti - nebūtų jokių problemų: tuoj atsirastų kažkokie niekingi 350 tūkst. eurų V. Bacevičiaus mokyklai remontuoti ir naujoviškai sporto salei pastatyti (kaip priestatą). Tai net ne milijonai. Tik tūkstančiai.
Mes švenčiame 100-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines, mus skandina propagandinėje euforijoje, bet 100 metų senumo mokyklą reikia uždaryti, sunaikinti, išdraskyti - kad Kauno centre neliktų pradinių klasių mokyklų. Juk nei miesto centre, nei Žaliakalnyje šeimų nėra, nėra ir vaikų ir nebus. Netikite? Tikrai Kauno Žaliakalnyje vaikų nėra. O jeigu ir yra, jeigu ten ir gyvena kažkokios šeimos, tai tegu savo pradinukus veža mokinti į Jonavą, Kėdainius, Marijampolę... o ko gero, būt geriausia, jei apskritai jie nesimokintų.
Valdžia V. Bacevičiaus mokyklai remontuoti ar renovuoti pinigų neturi, tačiau šeimos kuro išlaidoms pinigų tikrai turi. Gi koks skirtumas, jei tėvai kas rytą vers savo pirmokėlį ar antrokėlį, ar trečiokėlį keltis 6 val. ryto. Nusispjaut ant tėvų rūpesčio ir vargų. Tegu jie kankina savo vaikus ir tegu kiša kur nori - mokyklų yra. O jei TU neturi automobilio, vežk troleibusu - kur nors į kitą miesto galą. O jei negali nuvežti, palydėti ar ne vis vien - kam rūpi tavo vaiko saugumas? Niekam.
Tačiau jeigu kažkam užeitų noras pasipuikuoti datomis ir pasigirti, jog 100-ečio proga bus atremontuota šimtametė mokykla - pinigai iškart atsirastų. Netikit? Tikit. Ir ne tik pinigai, bet atsirastų viskas, kas reikalinga, kad tik būtų galima pasigirti. Tačiau Kaune, nei valdantiesiems, nei merui Matijošaičiui visiškai nereikia jokios kvailos pompastikos. Jie, žmonės praktikai, verslo žmonės. V. Bacevičiaus mokyklos sklypas tinkamas bet kam. Čia galima bet ką pastatyti: ar stiklinį pastatą su naujomis darbo vietomis arba tiesiog atiduoti kokiam nors verslininkui, kad tas įkurtų kokią nors "Magdalenos demokratinio ugdymo" privačią mokyklą.
Jus matote, kaip remontuojamos gatvės, pjaunami medžiai, kyla stikliniai pastatai... Jūs manote, jog apie jus galvoja? Tikrai ne. Viskas ruošiama verslui, kuris turi ateiti į Kauną ir padaryti už kelis šimtus per mėnesį visus "laimingus". Užsienio kapitalas ieško pigios darbo jėgos ir jiems reikia gražių gatvių, jiems reikia stiklinių pastatų ir jiems nerūpi ir nerūpės jūsų vaikas, nes jūsų vaikas ateityje turėtų būti pigi darbo jėga.
Todėl reikia kovoti iki galo, kad taip nenutiktų!
Daugiau ta pačia tema:
"Kaip "chalopas" ėjo į "dvarą"
"Velnias slepiasi detalėse..."
"Apie higienos normas..."
"Kauno valdininkas - dvikojis, beplunksnis gyvūnas"
Švietimo reforma Kaune: uždaryti šimtametę mokyklą!
Kokia tikroji pastato būklė?
"Verslo angelai" ir V.Bacevičiaus pradinė mokykla
Lietuvi, tu esi statistinis vienetas
Daugiau ta tema:
Apie klasių drąskymus ir vaikų likimus - skaityk čia>>
Jei reikės, vaikus permesim anapus upės - skaityk čia>>
Mokytojų darbas bus prestižinis - juos atleisime: skaityk čia>>
Apie direktorės veiklos ataskaitas - skaityk čia>>
Taigi... Direktorius aukoja savo kabinetą vienai klasei. Perbėgu akimis per patalpą... ką aš žinau, man pasirodo mažoka tiems 26 ar 24 vaikams. Na, gerai, išeiname pasižiūrėti ką direktorius turi. Apžiūrim 2C klasę, į kurią būtų "atskaičiuoti" 10 bacevičiukų. Klasė, kaip klasė, vyksta mokiniams pamoka, nors diena saulėta, bet tamsoka. Vis ne rūsys. Einame toliau. Žaliakalnio progimnazija, kaip pelių namas - koridoriai, koridoriukai, laiptai... Į vieną vietą patenki per vieną galą, kad patektum kitur turi nusileisti žemyn ir vėl pakilti - na, žodž... Tas man "patinka" - vaikai lakstydami laiptais ir landžiodami kaip peliukai koridoriais galės kojas treniruoti, orientacija erdvėje lavinsis.
Nueinam į dabartinį mažiuką technologijų kabinetą. Pasirodo tas bus iškeltas į pusrūsį ir atsilaisvins patalpa dar vienai klasei - jau trys "patalpos", trys "atskaičiuotos" klasės. Toliau apžiūrim dabartinį užsienio kalbų kabinetą, kurį irgi numes į rūsį ir padarys erdvės dar vienai mažiukų klasei. Patalpa tokia visai padori. Ką aš žinau - kaip mėgsta sakyti žmonės, kai neturi aiškios nuomonės...
D. Varnas: Tai sakot užsienio kalbų klasę iškelsit į...
Direktorius: Iškelsim... Gal ne į rūsį, gal kitur...
D. Varnas: O kur kitur?
Direktorius nebesugeba atsakyti į klausimą. Juk suprantama - Žaliakalnio progimnazija ne guminė. Gal dar yra koks valytojos kambariukas - ten ką nors įkels... Juokauju.
Toliau paaiškėja, jog 1 aukšte esančią biblioteką nukiš į pusrūsį ir taip atsilaisvins dar viena patalpa, dar vienai klasei. Nepatiko man ta patalpa: tamsi, niūri - bibliotekai tinka, o mokymuisi... Kaži, kaži... Na, bet... V. Bacevičiaus patalpos neatitinka higienos normų, bet Žaliakalnio progimnazijoje atitiks, nes taip REIKIA.
Leidžiamės į pusrūsį... Pusrūsis, kaip pusrūsis - pusę patalpos po žeme, langai aukštai. Biblioteka atsidurs šalia valgyklos iš kurios trenkia nemalonus kvapas - ventiliacija prasta. Vėl einam ratais, koridoriukais... Beeinant vienam iš mūsų kyla klausimas, o kaip būtų sprendžiama vaikų evakuacija, jei kokia bėda užpultų. Direktorius numykia, jog dar spręs, dar galvos... O ką čia gali sugalvoti, jei pusė mokyklos peliukų urvyne įkurta. Kažkokiais aplinkkeliais pasiekiame kitą pusrūsį, kuriame pagal užrašus buvo kažkokia "Zuikio mokyklėlė" - čia bus atkelta technologijų klasė. Ech, kad Žaliakalnio progimnazijos tėvai žinotų, kas jiems ruošiama, kaip jų sūnūs ir dukrytės kartu su bacevičiukais mokysis, kai įvyks (jei tik įvyks) ta miesto valdžios trokštama reforma.
Direktorius: Klasės čia negaliu daryti, kadangi higienos normos to neleidžia.
D. Varnas: O manevrines galite...
Direktorius: Taip. Tokios, kur valandai-dviem - galime.
D. Varnas: Vadinasi vaikas negali būti visą dieną tokioj patalpoj, bet valandą gali...
Direktorius: Nu jo, tas dvi, tarkim, technologijų pamokas jis laisvai gali būti.
D. Varnas: paskui jis nueis į užsienio kalbų pamokas - irgi pusrūsyje? Jeigu pagal tvarkaraštį taip susidėlios? Ir dar po to bibliotekoje pusrūsyje pasėdės ir eis mokytis į pirmą aukštą?
Direktorius: Taip, jo.
Čia mintyse sukalkuliuoju - juk bus pažeidžiamos tos higienos normos: jei ir technologijų pamokos ir užsienio kalbų pamokos paeiliui pusrūsyje - vaikas pusę dienos praleidžia pusrūsyje. Hmm... Logika!
D. Varnas: Dar jūs minėjot, kad į pusrūsį kelsit ne tik technologijas, ne tik biblioteką, bet ir užsienio kalbų kabinetą. Tai kur ta užsienio kalba bus?
Direktorius: Užsienio kalbą mes... tai vaikščios per kabinetus...
D. Varnas: Ar yra dar pusrūsyje laisvų patalpų?
Direktorius: Nu, ten gali... kur biblioteka būti... užsienio kalbos pamoka...
D. Varnas: Tai bibliotekoj vyks užsienio kalbos pamokos? O kaip tada vaikai ateis pasiimti knygas?
Direktorius: biblioteka nedirba, kai vaikai pamokose.
Visiškai tapo nesuprantama, kaip bus organizuojamas bibliotekos darbas po “reorganizacijos”… rūsyje ir tik per pertraukas…!
Ir visiškai tapo neaišku kur ir kaip mokysis vaikai tos užsienio kalbos: ar kažkur ar bibliotekoj pusrūsy? Na, žodžiu, pirmiausia padarysim, o paskui galvosim. Nėr ko sukti galvos - dar nusisuks. Pavyzdžiui, anot direktoriaus, kol vaikai viską palikę klasėj užsiiminėja kūno kultūra, kiti vaikai į tą klasę ateina mokytis užsienio kalbų? O ką? Kaip pokariu... Nusispjaut.
Acha... įkišam nosį ir į kūno kultūros salę - tokį nedidelį erdvinį kubą, išmuštą OSB plokštėm. Sportuoja apie 30-40 vaikų. Pajuntu, jog trūksta oro – tvyro prakaito ir šilumos smogas. Pastebim, jog čia nėra ventiliacijos. Direktorius paaiškina, kad galima pravėdinimui atidaryti langus. Žinoma, galima. Ir OSB plokštės "neišskiria" jokių cheminių medžiagų. Bet čia viskas dėl to, kad Žaliakalnio progimnazija niekaip nesugeba pasistatyti naujos sporto salės, kad mokykla atitiktų higienos normas. Apie salę skirtą renginiams nė kalbos neina – tokios čia nėra. Apie 50 vaikų Kovo 11-osios šventei repetuoja mums matant - šoka ir dainuoja mokyklos fojė, įjungta garsi muzika, o šalia yra mokymosi klasės, už kurių – galbūt tikybos, galbūt lietuvių, matematikos ar muzikos pamoka. Viskas gerai. Parepetuoti galima nuvažiavus ir į Akropolį – ten irgi yra laisvų erdvių. Jūs tik pagalvokit, problemą atrado! Panašų vaizdą antstolis ir prieš metus fiksavo – fojė vyko stalo teniso užsiėmimai su mokytoju, stovėjo 4 stalo teniso stalai.
D. Varnas: Tai direktoriau, reziumuojam... Jūs matote pas save 4 laisvas patalpas...
Direktorius: Taip.
D. Varnas: O į penktas klases iš mūsų mokyklos priimsite tik 4-6 mokinius?
Direktorius: Nežinau ką priimsiu. Nauja tvarka. Nuo rytojaus tėvai ima pildyti prašymus ir jeigu jie deklaruoti čia anksčiau, tai jie pateks...
D. Varnas: Tai mūsų penktos klasės (dabartiniai ketvirtokai) automatiškai nepateks?
Direktorius: Ne. Apie tai nė kalbos nėra.
D. Varnas: O ką mums daryti? Tiems tėvams, kurių vaikai dabar mokosi V. Bacevičiaus mokykloje, ketvirtoje klasėje?
Direktorius: Duoti prašymus į kitas mokyklas.
D. Varnas: Į ne savo teritorijos?...
Direktorius: Tėvai galės paduoti prašymą į 5 mokyklas.
D. Varnas: Bet jei mokykla ne jų teritorijoje, greičiausiai gali ir nepriimti..
Direktorius: Tikrai taip...
D. Varnas: Arba galės eiti į mokamą mokyklą, ne valstybinę...
Direktorius: Pirmumas kaip ir parašyta... teritorijoj gyvenantiems vaikams...
-----------------
Daugiau skaityti ta pačia tema:
Švietimo reforma Kaune: uždaryti šimtametę mokyklą!
Kokia tikroji pastato būklė?
"Verslo angelai" ir V.Bacevičiaus pradinė mokykla
Lietuvi, tu esi statistinis vienetas
----------------- Kokia tikroji pastato būklė?
"Verslo angelai" ir V.Bacevičiaus pradinė mokykla
Lietuvi, tu esi statistinis vienetas
Tai va, broliai ir seserys... Nors gyvenate Žaliakalnyje, nors esate savo teritorijoje, į savos teritorijos mokyklą, t. y. Žaliakalnio progimnaziją, jūsų bacevičiukas, dabartinis ketvirtokas, nepateks. Nes direktorius turi tik 4-6 laisvas vietas. Ir jeigu jūsų vaiko nepriims kitame miesto gale, trauksite į privačią mokyklą ir per metus mokėsite už vaiko mokslą kokius 4 tūkst. eurų. Kažkam biznis, kažkam reforma, o kažkam tik katinas maiše.
Kiekvienam tėveliui ir mamytei rūpi: "Na, kaip čia bus toliau? Kaip čia bus su ta V. Bacevičiaus medinuke pradine mokykla?
Valdžiai nusispjaut, kad jai praėjusiais metais sukako 100 metų. Nesvarbu kokia ta valdžia: ar vietinė ar respublikinė. Ji nėra mistinė ir mitinė - ji susideda iš gyvų žmonių, kurie turi savo planų ir jiems nusispjaut į mus, paprastus žmogelius rėplinėjančius šia žeme ir auginančius vaikus. Jei valdžiai labai reikėtų kokiu nors tikslu pasipuikuoti - nebūtų jokių problemų: tuoj atsirastų kažkokie niekingi 350 tūkst. eurų V. Bacevičiaus mokyklai remontuoti ir naujoviškai sporto salei pastatyti (kaip priestatą). Tai net ne milijonai. Tik tūkstančiai.
Mes švenčiame 100-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines, mus skandina propagandinėje euforijoje, bet 100 metų senumo mokyklą reikia uždaryti, sunaikinti, išdraskyti - kad Kauno centre neliktų pradinių klasių mokyklų. Juk nei miesto centre, nei Žaliakalnyje šeimų nėra, nėra ir vaikų ir nebus. Netikite? Tikrai Kauno Žaliakalnyje vaikų nėra. O jeigu ir yra, jeigu ten ir gyvena kažkokios šeimos, tai tegu savo pradinukus veža mokinti į Jonavą, Kėdainius, Marijampolę... o ko gero, būt geriausia, jei apskritai jie nesimokintų.
Valdžia V. Bacevičiaus mokyklai remontuoti ar renovuoti pinigų neturi, tačiau šeimos kuro išlaidoms pinigų tikrai turi. Gi koks skirtumas, jei tėvai kas rytą vers savo pirmokėlį ar antrokėlį, ar trečiokėlį keltis 6 val. ryto. Nusispjaut ant tėvų rūpesčio ir vargų. Tegu jie kankina savo vaikus ir tegu kiša kur nori - mokyklų yra. O jei TU neturi automobilio, vežk troleibusu - kur nors į kitą miesto galą. O jei negali nuvežti, palydėti ar ne vis vien - kam rūpi tavo vaiko saugumas? Niekam.
Tačiau jeigu kažkam užeitų noras pasipuikuoti datomis ir pasigirti, jog 100-ečio proga bus atremontuota šimtametė mokykla - pinigai iškart atsirastų. Netikit? Tikit. Ir ne tik pinigai, bet atsirastų viskas, kas reikalinga, kad tik būtų galima pasigirti. Tačiau Kaune, nei valdantiesiems, nei merui Matijošaičiui visiškai nereikia jokios kvailos pompastikos. Jie, žmonės praktikai, verslo žmonės. V. Bacevičiaus mokyklos sklypas tinkamas bet kam. Čia galima bet ką pastatyti: ar stiklinį pastatą su naujomis darbo vietomis arba tiesiog atiduoti kokiam nors verslininkui, kad tas įkurtų kokią nors "Magdalenos demokratinio ugdymo" privačią mokyklą.
Jus matote, kaip remontuojamos gatvės, pjaunami medžiai, kyla stikliniai pastatai... Jūs manote, jog apie jus galvoja? Tikrai ne. Viskas ruošiama verslui, kuris turi ateiti į Kauną ir padaryti už kelis šimtus per mėnesį visus "laimingus". Užsienio kapitalas ieško pigios darbo jėgos ir jiems reikia gražių gatvių, jiems reikia stiklinių pastatų ir jiems nerūpi ir nerūpės jūsų vaikas, nes jūsų vaikas ateityje turėtų būti pigi darbo jėga.
Todėl reikia kovoti iki galo, kad taip nenutiktų!
Daugiau ta pačia tema:
"Kaip "chalopas" ėjo į "dvarą"
"Velnias slepiasi detalėse..."
"Apie higienos normas..."
"Kauno valdininkas - dvikojis, beplunksnis gyvūnas"
Švietimo reforma Kaune: uždaryti šimtametę mokyklą!
Kokia tikroji pastato būklė?
"Verslo angelai" ir V.Bacevičiaus pradinė mokykla
Lietuvi, tu esi statistinis vienetas
Daugiau ta tema:
Apie klasių drąskymus ir vaikų likimus - skaityk čia>>
Jei reikės, vaikus permesim anapus upės - skaityk čia>>
Mokytojų darbas bus prestižinis - juos atleisime: skaityk čia>>
Apie direktorės veiklos ataskaitas - skaityk čia>>
Laba diena, mano vardas Emma. Esu čia tam, kad paliudyčiau apie internete sutiktą burtininką, kuris padėjo man išsaugoti mano santuoką, kuri jau žlugo. Susipažinau su juo internete ir jo vardas yra UDAMA ADA, jis man pasakė, kad nesijaudinčiau dėl savo vyro, kad turėčiau pasitikėti juo, kad mano vyras grįš pas mane per 2 dienas, ką aš padariau ir gavau daiktus, kurių jam reikėjo, kad padarytų burtą. aš, dabar aš vėl esu laiminga, nes mano vyras yra šalia manęs ir mes vėl laimingi kartu. Noriu pasakyti, kad Dievas laimina jus gausiai amen. galite susisiekti su juo (+27 65 897 8226) arba el. paštu (udamaada@gmail.com). Jis sakė, kad jis taip pat gydo bet kokias ligas, dėl kurių galite susisiekti su juo ir gauti daugiau informacijos.
AtsakytiPanaikinti