V. Bacevičiaus pradinė mokyklą pastatė žydas Leiba M. Markusas

426-oji istorija. V. Bacevičiaus pradinė mokyklą pastatė žydas Leiba M. Markusas. Ponai valdantieji, negi jūs norite užgauti amžinatilsi Leiba M. Markusą, išniekindami jo statytą namą? Jei tik būtų jis gyvas, dabar labai džiaugtusi, kad čia įsikūrusi pradinė mokyklėlė.

Kągi, laikas susipažinti su pastatu iš arčiau. Tai kas kursyvu - oficiali informacija, surašyta turto vertintojų. Toliau keletas mano komentarų. Taip pat atkreipiu dėmesį į vertinimo paklaidą - kadangi šalia augantys sveiki beržai pagal dokumentus įvertinti tik "gerai", nors turėtų būti "labai gerai", tad ir pastato stovis irgi yra ne "patenkinamas", o "GERAS"! Jis tikrai geras. Pats nuodugniai apžiūrėjau pastogę. Paprastai stogas labiausiai kenčia nuo gamtos stichijų. Jei stogas kiauras, tikimybė, kad ir pastatas tampa ne kokio stovio. Bet stogas kol kas ne kiauras. O stogas kaip žinia saugo visą pastato konstrukciją. Kol kas ją dar saugo ir išorės dailylentės. Taigi, mieli savivaldybės gyventojai, neišlendantys iš savo buiveinės - baikit skleisti melą apie prastą pastato stovį. Tai ne argumentas. Sugalvokit naujų versijų.

***

Tai unikalus objektas, kurio kodas: 36074

Pilnas pavadinimas: - pastatas. Kaip gerai, kad ne daržinė.

Registre įregistruotas: 2011-10-26. maždaug tais metais "Vieningas Kaunas" nusprendė eiti į valdžią... ir nuėjo. Mes likome Kaune, o jie valdžioje. "Ne tau Martynai, mėlynas dangus!", - kaip kadaise dainavo rokeris p. Kaušpėda. Jis gi irgi tame Kaune... vieningame. Bet ne mūsų. Statusas: Registrinis. Na, bent tiek gerai, kad registruotas.

Objekto reikšmingumo lygmuo yra: vietinis. Nieko nuostabaus, bet ši pradinė mokykla yra respublikinės reikšmės, nes praėjusiais metais jai bene vienintelei Lietuvoje sukako 100 metų. Ta proga buvo pasoduntas ąžuoliukas. Dieve, tu Dieve, Jėzus marija su visais švenčiausiais - tikriausiai, kai iš to pastato "Vieningas Kaunas" išguis pradinukus, ąžuoliuko juk nepasigailės, juk nupojaus. Juk jis lietuviškas - pasodins jo vietoje kokį nors genetinį iškrypėlį, kokį nors susną, kuris neauga.

Pastato rūšis: nekilnojamas. O juk kaip būtų gerai. Išvežtume tą pastatą iš skypo, kad paliktume Kauno valdžią ramybėje. Ar esate matę, kaip amerikonai pastatus perveža už krūvos mylių visiškai saugius ir nesugriuvusius?

Teritorijos:  3008.00 kv. m. Kaip blogai, jog tai ne ariama žemė - nieks jos paskirties lengvai pakeisti negalėtų.

Vertybė pagal sandarą: pavienis objektas. Kaip pavienis, taip visi ir skriaudžia, kas netingi.

Amžius: pastatytas XX a. pradžioje; rekonstruotas. Kažkada kažkas turėjo daugiau pinigo jį rekonstruoti. Dabartinė Kauno valdžia, nors ir verslininkai, bet ubagai - turi pinigų tik pėsčiųjų tiltui iš salos į malūną anapus Nemuno nutiesti.

Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus). Va, matot, istorinis. Griauti nevalia, o rekonstruoti būtina. Būtina ir remontuoti, kad nevirstų lūžena.

Vertingosios savybės: tūris - kompaktinis, dviejų aukštų keturšlaičiu stogu (būklė patenkinama). Matot? Būklė "patenkinama", pagal penkiabalę sistemą verta trijų. Daugelis trejetukininkų dabar yra verslininkai. Tai tikrai nėra blogai. Patenkinama, reiškiasi, kad netgi labai gera. Nes jei šalia pastato augančių beržų būklė įvertinta kaip "gera", vadinasi pastatas tikrai gerai išsilaikęs. Beje, aš jį šiandien apžiūrėjau, ko tikriausiai nepadarė joks valdininkas - buvau palipęs į pastogę. Gegnės tiesiog skamba - jokio puvėsio, jokio vabalo, niekur per stogą joks vanduo neteka. Ir netgi pastogėje, kaip ir priklauso įrengta signalizacija. Aišku statramsčiai ir gegnės suresti iš tašytų rąstų, bet jie puikiai išsilaikę. Viskas tvirta - net su kūju neišmuštum, o jau kas buvo išsklibę, tas šiais laikais gerai sutvirtinta. Pastogė mane pribloškė savo aukščiu, savo erdve - ten galima įrengti kokias 6-8 papildomas klases, jei ne daugiau. Aišku reikėtų iškelti stoglangius, bet juk tai juokas. Na, o jau koks puikus butas ten išeitų! Tiesiog pasaka. Pirkčiau palėpę nesvarstydamas. Tiesa, stogą reikia apšiltinti, bet tai juokų darbas...
Tas "juokų darbas" būtų iš esmės perdaryti stogo konstrukciją, išlaikant jo formą. O turint omeny, kaip greitai stogdengiai surenčia iš medienos karkasą - tai tikrai juokų darbas. Tačiau visad atsiras "specialistų"-kritikų, "Vieningo Kauno" pakalikų, kurie šaipysis ir tvirtins, jog tai neįmanoma. Bet žinot, kas blogam šokėjui maišo? Juk žinot...

Aukštų išplanavimas: į dviejuose aukštuose koridorinėje sistemoje išsidėsčiusias patalpas patenkama per laiptinę (būklė patenkinama). Kur patenkinama - išplanavimas puikus. Tik reikėtų išgriauti vieną sporto salės sieną ir ją sujungti su gretima klase - išeitų erdvi sporto salė. Mokytojų kambarį, išgriovus dar vieną pertvarinę sieną, sujungti su virtuve-bufetu. Direktorės kabinetą, išgriovus vieną pertvarinę sieną sujungti su sekretorės patalpėle - čia galėtų atsirasti ir nauja virtuvė, ir prausyklos ir tualetai, ir boilerį pakabinti. O direktorę galima perkelti į biblioteką, vistiek ji menkai teatlieka mokyklos vadovės funkciją - palikti dėl grožio. Be to, sekant Žaliakalnio progimnazijos pavyzdžiu, tai nebūtų beprecendentinis atvejis. Ten iš direktoriaus kabineto irgi ruošiamasi klasę daryti, jei ką... Pertvarka, ponai, pertvarka... Ir tikrai nesvaičioju, nes aš pats vienas savo namą savo rankomis per 3 metus pastačiau nuo "dėžutės" iki galutinės apdailos - labai gerai išmanau visus darbus ir jų etapus ir kaip greitai juos galima atlikti, jei dirba ne vienas žmogus, o gera brigada.

Fasadų architektūrinis sprendimas: minimalistinis: lygiose fasadų plokštumose - medinių lentelių apdaila, su ritmiškai išdėstytomis langų eilėmis. Aukštai atskirti mediniais profiliuotais karnizais (būklė patenkinama); funkcinė įranga - mediniai vidiniai laiptai iš I į II aukštą (būklė patenkinama). Matote - su architektūra viskas gerai. langai išdėstyti ritmiškai. Tiesa, fasado apdailos lentelės vertos menininkų dėmesio, nes dažai labai gražiai ir įdomiai atsilaupę, nes Kaunas niekad neturėjo pinigo ant dažų. Ir dabar "Vieningo Kauno" kišenės kiauros, o už europinius pinigus dažų pirkti nevalia - tegu namas geriau jau kaip "meno instaliacija" ir toliaus stovi.

Medinių konstrukcijų sienų tinklas: (būklė patenkinama); langų angos fasaduose ( būklė patenkinama); mediniai perdenginiai remiasi ant sijų, kurias laiko kolonų tinklas (būklė patenkinama); inžinerinė įranga - molinių koklių krosnys su lieto špižiaus durelėmis (būklė patenkinama); stalių ir kitų medžiagų gaminiai - pagrindinio įėjimo filinginių laukų durų su viršlangiu I aukšte tipas (būklė patenkinama); lango su autentišku grafiniu piešiniu lango dalybos tipas (būklė patenkinama); įstiklintų medinių pertvarų II aukšte tipas(būklė patenkinama); vidinių filinginių durų su viršlangiu tipas (būklė patenkinama). Kaip matote viskas aukštumoj - būklė patenkinama - tinkama. Niekas negriūva. Kol kas dar... Bet jei miestas neskirs tų kažkokių niekingų 360 tūkst. eurų - tikrai per artimiausią dešimtmetį pastatui bus amen, ypač, jei iškels mokyklą ir pastatas taps negyvenamu. Beje, langų būklė labai gera, nes sudėti plastikiniai langai. O jūs pamatytumėt kaip gerai išsilaikę pastogėje kaminai, jie netgi nutinkuoti! Krosnys vis dar tebegali funkcionuoti, nors ir nenaudojamos. Tačiau kaminus galima panaudoti ventiliacijai pagerinti. O juk kaminų čia kelios keilės!

Sienų apdaila: panelio iš medinių lentelių tipas (būklė patenkinama). Vidaus apdailą visą šniokšt, atsivertų puikiai išsilaikiusios sienos - dedi gipso plokštes ir dainuoji. Medines lubas pakeisti vienas juokas, nes juk perdeangų balkiai puikiai išsilaikę, o virš jų tvirtos juodlentės. Vaikščiojau jomis - ten taip tvirta, jog galėtų visas "Vieningas Kaunas" kepurinę šokti!

Želdiniai: beržų medžių grupė vakarinėje sklypo dalyje (būklė gera); medžių grupė rytinėje sklypo dalyje (būklė gera). ką reiškia "gera"? Labai gera. O tas reiškia, jog pastato vertintojai visur po 1 balą numušė. Tad kur skaitėt, kad patenkinama, reiškia, kad yra "gera būklė".
------------------

Daugiau skaityti ta pačia tema:

"Vaikų" fermos ir "Vieningas Kaunas" - Kaunas tvarkosi! 

  Aš kaltinu!

  Švietimo reforma Kaune: uždaryti šimtametę mokyklą! 
Kokia tikroji pastato būklė? 
"Verslo angelai" ir V.Bacevičiaus pradinė mokykla 
Lietuvi, tu esi statistinis vienetas

------------------

Pirminė ir istoriškai susiklosčiusi paskirtis: mokykla. Visvaldai, tai mokykla. MOKYKLA!

Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius susijusius su objektu: 1903-1904 m. pastate, kurio savininkas Leiba M. Markusas, buvo įsikūręs 2-asis Kauno tvirtovės pėstininkų pulkas. Prieš 1920 m. pastatas - Kauno miesto savivaldybės nuosavybėje. 1920-1926 m. jame buvo įsikūrusios įvairios Lietuvos kariuomenės įstaigos (Karo milicijos mokykla, Kauno komendantūros įstaigos, 3-asis pėstininkų pulkas ir kt.). 1926 m. pastate - įsteigta IV-oji pigių butų kolonija (socialinis būstas). 1934 m. įkurti nakvynės namai. 1935-1958 m. pastate veikė 28-oji Kauno miesto pradinė mokykla. 1961-1989 m. pastate veikė 9-oji vakarinė - pamaininė mokykla. 1989-1993 m. pastatu naudojosi įmonė „Banga“, įkūrusi jame konstruktorių biurą. Eksploatuojant įmonei „Banga“ pastatą, statinyje esminių pakeitimų nepadaryta. 1993 m. birželio mėn. 1 d. įkurta Žaliakalnio pradinė mokykla.

Per eilę metų mokykla tobulėjo ir tapo pavyzdine, joje dirbo Lietuvos įžymūs kultūros veikėjai - mokytoja, poetė Juzefa Augustaitytė-Vaičiūnienė, Jonas Žemaitis, Vincas Bacevičius ir kt. 2011 m. mokyklai suteiktas „Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos“ vardas.

Pastaba: Prieš atliekant tvarkybos darbus atlikti būtinus fizinius, istorinius tyrimus, tikslinti vertingąsias savybes.

Dokumentai:

1. Dėl teisinės apsaugos suteikimo ;  2011-08-29 ;  Nr: KM-RM-44;  Planas Aktas
2. Papildoma medžiaga;  2011-08-29 ;  Nr: ID-81109;  I a. planas II a. planas Žemės sklypo planas, 1999 m.
3. Apie nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą Kultūros vertybių registre;  2011-11-05 ;  Nr: 11-05;  Pranešimas
4. Apie nekinojamojo daikto (ND) buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV) teritorijoje arba jų apsaugos zonoje;  2011-11-05 ;  Nr: 11-06;  Pranešimas

"Verslo angelai" ir V. Bacevičiaus mokykla

Greit bus kitaip...

425-oji istorija. V. Matijošaitis 2010 metais rašė: "Perskaičiau politologo Tomo Janeliūno pastabas apie tai, kaip verslas eina į valdžią ir tikisi iš to gauti sau naudos ir apsidžiaugiau — aš į šį standartą nepatenku. Mano įkurtas visuomeninis judėjimas “Vieningas Kaunas” neturi tikslo pagerinti mano vadovaujamos bendrovės pozicijų Kaune. Kadangi Kaune, kaip verslininkas, neturiu jokių interesų, nes mūsų bendrovės veikla koncentruota kituose miestuose, kitose šalyse."

---------------------
Politologas Tomas Janeliūnas: "Verslas į valdžią?" - spausk čia>>
--------------------- 

Aš tikiu V. Matijošaičiu - tikrai būdamas meru ir su visa komanda šiomis dienomis valdydamas Kauną jis nesiekia tiesioginės naudos. Jis nevagia, jis neplėšikauja, nestato "auksinių" tualetų, nes jis ne politikas, o verslininkas. Politikai yra kvailoki ir vagia čia ir dabar, o verslininkas sugeba žiūrėti toli, toli, į tolį už horizonto. Verslininkas ruošia sau veiklos erdvę, kurioje galėtų nevaržomai veikti tolimoje ateityje, kai jis nebebus valdžioje arba, kai jo kapitalą valdys sūnūs ir anūkai. Protingas žmogus nesidžiaugia laikinais dalykais, jis projektuoja sėkmingą savo šeimos ir palikuonių DNR išlikimą ir klestėjimą ateityje.

V. Bacevičiaus tėveliai mano, kad kažkokiam verslui reikia strategiškai puikaus sklypo, šalia pagrindinės miesto arterijos - Savanorių prospekto. Tai mažmožis. Verslui rūpi ne sklypai, juos domina rinka - vaikai ir jų tėvų piniginės. Kad privačios mokyklos klestėtų, tereikia "išvalyti" rinką - uždaryti valstybines mokyklas. O politikai, net ir prisidengdami visuomeninėmis organizacijomis, visad verslui mielai ateina į pagalbą.

Koks sutapimas! Kai “Vieningas Kaunas” 2015m. paėmė Kaune valdžią, tų pačių metų rugsėjo pirmąją Vilniuje startavo toksai “Šiaurės licėjus“. Jie jau tada neslėpė ambicijų tapti Lietuvos švietimo sistemos lyderiu ir lavinti vaikus nuo pirmųjų žingsnių iki abitūros egzaminų. Ar aš kuo nors bandau apkaltinti "Šiaurės licėjų"? Tikrai ne. Tiesiog kol kas dar nėra Lietuvoje tokios privačių mokyklų tinklinės sistemos, kurios turėtų tokius siekius, kaip ši mokykla, tad ir imsiu ją už pavyzdį, kad gyvai įsivaizduotume kur link traukiame arba tiksliau, kur link mus stumia su šeimomis, vaikais ir visokiais kitais galais.

„Šiaurės licėjų“ pagimdė leidykla “Šviesa“, kuri nuo 2005m. pradėjo elektroninės leidybos veiklą. Idėja pasirodo kilusi bendraujant su mokytojais, mokyklų vadovais bei švietimo sistemą formuojančiais politikais. POLITIKAIS.

Pasirodo „Šiaurės licėjus“ nėra tik pavadinimas, tai – idėja. Tos mokyklos vadovė Jovita Starkutė 2015m. žiniasklaidai sakė: “Bet to pavadinime užkoduota ir mūsų pagrindinė kryptis. Lietuva Šiaurės Europos valstybė. Jai reikalingi piliečiai, suprantantys savo regioną, jo istoriją, kultūrą, kalbas ir svarbiausia, ateities perspektyvas“.

Leidykla „Šviesa“ priklauso „Alma litera“ leidybos grupei, o ši „AL holdingas“ kompanijai, kuri valdo 11 bendrovių Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Taigi, bet kuriuo atveju "Šiaurės licėjus" yra stambiojo kapitalo kūdykis. O kapitalas visad veikia užtikrintai, tiesas suvynioja į daug sluoksnių ir pateikia mums jas visai kitokioje šviesoje.

Šiemet „Šiaurės licėjus“ apsiskelbė, jog ateina į Kauną. Bet erdvė jų ambicijoms dar "neišvalyta", dar „Vieningam Kaunui“ nepavyko sunaikinti Kauno Žaliakalnio pradinių mokyklų. Niekam ko gero nereikia to sklypo ir to medinuko, reikia rinkos –vaikų ir jų tėvų piniginių. Kai neturėsite, kur vesti savo pirmokėlių, ketvirtokėlių, ir nenorėsite jų trenkti į miesto pakraštį, sukandę dantis mokėsite „Šiaurės licėjui“ kas mėnesį  po 440 eurų ir būsite laimingi.

Sakote turėsite pasirinkimą? Sakote, jog į tokias mokyklas vaikus ves tik tie, kurie turi pinigų ir kurie norės. Tačiau pažiūrėkite kokie yra to „Šiaurės licėjaus“ užmojai. Jie platūs ir dideli. Jie ruošiasi tapti galingų privačių mokyklų tinklu visoje Lietuvoje. TINKLU.

Po 10-20 metų valstybė neturėdama pakankamai lėšų arba dėl atskirų suinteresuotų asmenų nenoro,  arba pagal kokios nors EBPO rekomendaciją, nustekens, nuskurdins valstybines mokyklas, o privatus mokyklų tinklas plėsis, klestės ir netgi gal bus remiamas tos pačios valstybės, už mūsų pačių pinigus.

Ar valstybė tikrai pasiruošusi remti privačių mokyklų plėtrą? Tikrai taip. Štai 2015m. nuo rugsėjo mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino 100 eurų kompensacijas privačių ugdymo įstaigų priešmokyklinio ugdymo grupes lankančių vaikų tėvams. „Šiaurės licėjaus“ pateko į tą kategoriją. Kai ateis laikas, valstybė ras noro ir būdų paremti ir didesnėmis sumomis.

Kas nutiks toliau? Tada, eilinis pilietis, tas toks vidutinių pajamų, kuris gali sau leisti šiek tiek, bet ne per daugiausia, ves savo vaiką į “Šiaurės licėjų“. Jis jį rinksis, nes valstybinės mokyklos dėl pačių įvairiausių priežasčių bus nustekentos. Juk pedagogai privačiose mokyklose neatsiras iš niekur – geriausi specialistai bus pervilioti iš valstybinių mokyklų. Ten liks nepritapėliai, užsispyrėliai arba žemesnės kvalifikacijos, su vaikais iš žemesnių visuomenės sluoksnių, iš tų sluoksnių, kurie neišgalės mokėti už privatų mokslą.

Taigi, tas vidutinis sluoksnis rinksis privačių mokyklų tinklą. Šiuo metu kaip tik Kauno centre ir Žaliakalnyje kuriamos visos sąlygos įsikurti vidutiniam sluoksniui - tiems nuolankiems būsimų, didelių kompanijų tarnautojams, kurie nepakeldami galvų nuo kompiuterių, susėdę didžiulėse salėse kurs pridėtinę vertę užsienio kapitalui. Nuolankiai, tyliai, be platesnių pažiūrų, užsidarę savo pasaulėlyje... Kuriems į galvas bus įpūstos vizijos, jog ofisas yra jų antrieji namai. Tokia yra korporacijų svajonė, kad šeima pamirštų namus, kad darbas įmonėje būtų prioritetinis. O kas bus su vaikais? Jiems jau visomis išgalėmis ruošiama ateitis. Jais bus pasirūpinta. Ateitį ruošia ir privačių mokyklų, tokių kaip "Šiaurės licejus", tinklai (esami ir būsimi) ir Lietuvos švietimo ministerija, politikai ir dar kažkas. 
-------------------
Gali atrodyti, jog šita rašliava yra dar viena sąmokslo teorija ar dėmesio nevertos spėlionės. Tokiu atveju paskaitykite Vokiečių mokslininko įžvalgas - spauskite čia>>
-------------------

Didelis privačių mokyklų tinklas, toks, kokiu ketina tapti "Šiaurės licėjus", bus kokurencingas, galės tėvams siūlyti geras kainas. Pavienės, ne tinklinės privačios mokyklos liks pačioms turtingiausioms šeimoms. Taip ko gero baigsis švietimo reforma Lietuvoje ir ištiks tam tikras kolapsas. Stipriai suprastės bendras švietimo lygis masėms. Bet juk to ir nesiekiama. Masės turi būti laikomos tamsoje ir maitinamos mėšlu. Nesmagu tai girdėti, jei esi masių dalis, bet taip jau yra. Turime žengti koja kojon su globaliu pasauliu, valdomu korporacijų.

Atkreipsiu dėmesį į vieną loginį momentą... „Šiaurės licėjaus“ mokyklų tinkle bus formuojamos nedidelės klasės, tik iki 18 mokinių. Mat pasirodo, tokių klasių privalumas tas, kad mokytojui bus sudaromos sąlygos nuolat stebėti mokymosi procesą ir kiekvienam vaikui laiku suteikti individualizuotą grįžtamąjį ryšį. Individualus dėmesys užtikrins saugią aplinką be patyčių. Taip, taip ir dar kartą taip!

Tuo tarpu valstybinėje pradinėje mokykloje šiuo metu niekas į tai nė nekreipia dėmesio. Jei klasėje yra tik koks 16 mokinių - tai jau esąs didelis nukrypimas nuo normos, ne pilnai sukomplektuota klasė. Būtinai reikia 26. Čia tokia valstybės numatyta ekonominė „mokinių krepšelių“ neišvengiamybė, neatsižvelgiant į vaiko saugią aplinką. Taip, kaip ir neatsižvelgiama į tai, jog būtent mažoje, jaukioje mokyklėlėje irgi sukuriama ta saugi, jauki, individualizuota aplinka. Beje, būtent tokia aplinka be jokių didelių reformų šiuo metu, kol kas sukuriama V. Bacevičiaus mokykloje. Kai mokyklą sunaikins, tokios aplinkos neliks, bet ji atsiras privačiose mokyklose.

Tuo tarpu Kaune valstybinės mokyklos liejamos, jungimos į kuo stambesnius darinius, prisidengiant ekonomika. Tai vyksta visoje Lietuvoje, bet tai jau įvardykime kaip statistiką. Bet tuo pačiu metu Lietuvos Švietimo ministerijoje gana keistai kuriami planus, kurie niekaip negalės integruotis į "sustambintas", "sujungtas" mokyklas-fermas.

Kadangi medžiai yra labai artimi mums, kadangi ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje pastebimas noras juos išpjauti, pasižiūrėkime kas dedasi Lietuvos miškuose - gal rasime analogijų su mokyklų reforma.

2017m. liepą buvo priimtas įstatymas, leidžiantis centralizuoti miškų valdymą, t.y. perduoti miškų kontrolę į vienas rankas. Įstatymas įsigaliojo šių metų sausyje. Miškų reformos esmė – regionų centralizacija ir medienos kontrolė – vietoj 42 regioninių urėdijų ir Generalinės urėdijos įsteigti vieną miškų kontrolės ir valdymo centrą. Pradžioje bus atleidžiama apie 3000 urėdų, vėliau stambinamos pačios urėdijos, kol liks viena miškus kontroliuojanti institucija. Inicatoriai – S. Skvernelio ir R. Karbauskio „profesionalų Vyriausybė“. Pastebite analogiją – Kauną valdo irgi „profesionalai“. Kas paskaičiuos kiek pedagogų mokyklų jungimo metu išlėks užborto...

Latvijoje ir Estijoje įvykdžius miškų reformą – specialistai buvo išvaikyti, liko tik korporacijos ir stambų verslą aptarnaujantis personalas. Pagrindinė reformos priežastimi įvardytas – „neišnaudotas ekonominis efektyvumas“. O tai yra: atleisti žmones ir labiau kertami miškai. Kaip tai panašu į mokyklų reformą Kaune ir, ko gero, visoje Lietuvoje. Juk irgi skamba tos pačios frazės: jungti, kad būtų ekonomiškai efektyviau. O juk už vartų stambi kompanija, pasiruošusi įlysti į mūsų kišenes ir užspesiti į kampą. Tam tereikia sunaikinti kai kurias valstybines mokyklas, o kai kurias nustekenti – tai tik laiko klausimas. Kaip žinia valstybinių mokyklų įsigyti niekas niekam neleis, bet gi yra kitas būdas... sujungti, sustambinti, nustekenti, paleisti nuogais užpakaliais.

Miškų reformos šalininkai nepateikė jokių konkrečių planų ir paskaičiavimų, pagrindžiančių jos būtinybę. Tiesiog reikėjo. Kaip tai panašu į mokyklų reformą.

Bet štai kur esmė... Skandinavijos kapitalo korporacijos jau seniai yra nusitaikę į strateginius Lietuvos išteklius – valstybinius miškus. Lietuvos medienos oligarchai tik tarpinė grandis tranzitui vykdyti. Valstybinius miškus prisidengus panašiomis reformomis stambusis kapitalas bando perimti jau nuo 1995m. Dabar pavyko.

Kas nusitaikė į Lietuvos švietimo sistemą? Kas nusitaikė į mūsų vaikus, į mūsų ateitį? Štai kur klausimas, nes patys tėvai nelabai suvokia kodėl ir vėl reikia reformuoti švietimo sistemą. Aš ir pats, turėdamas trečiokėlį nelabai suprantu, kaip gerės tas ugdymo lygis. Greičiau pastebiu, jog jis prastėja - gelbėja tik prityrę pedagogai, kurie dar žino kaip išmokyti mūsų vaikus ir kol kas nepavertė mokymosi proceso ištisa žaidimų aikštele.

Dar trumpam šoktelkim į miškus - kas kirs mūsų girias? IKEA masiškai supirkinėja miškus per dukterines įmones visose Baltijos šalyse. O štai Rumunijoje jie – didžiausi miškų savininkai. Miškus korupciniu pagrindu pardavė nekas kitas o tenykščių politikų grupuotės. Politikai visur tokie patys. Tos pačios kompanijos ir fondai veikia ir Lietuvoje. IKEA poreikiams patenkinti kasmet sunaudojamas vienas procentas visos pasaulinės medienos. Lietuva nuo 2012m. patenka į stambiausių medienos tiekėjų IKEA penketuką po Kinijos, Lenkijos, Italijos ir Švedijos.

Štai koks yra tas šiaurietiškas mąstymas, kurio ruošiasi mūsų vaikus mokyti „Šiaurės licėjus“ – ugdys bejausmius lyderius, būsimus kompanijų vadovus, kuriems bus nė motais Lietuva ir jos turtai, ir žmonių gerovė. Jie paprasčiausiai nesupras tų, kurie bus baigę valstybines mokyklas ir mylės savo kraštą lietuviškai, o ne šiaurietiškai, ne skandinaviškai. Žiūrint į staigiais apsisukimais įvykdytą miškų reformą, dėl kurios taipogi nei buvo daug diskutuota, nei į kieno nors svarią nuomonę atsižvelgta, kaip ir Kauno V. Bacevičiaus mokyklos naikinimo atveju, žiūrint į tą reformą kyla natūralus klausimas – o gal „AL Holdingas“ irgi yra tik stambaus kapitalo „tranzitinė“ įmonė, tas trojos arklys pasiruošęs į Lietuvos švietimą „įvežti“ kažką tokio, kas sunaikintų lietuvius kaip tautą, kas sunaikintų jų identitetą, mentalitetą, kultūrą, tradicinę šeimos sampratą. Kas stovi už „AL Holdingo“? Su kuo dabar derisi jos vadovas? Kokie planai švietimo atžvilgiu šiuo metu rezgami? Tu, paprastas pilieti, to nežinai, o jei bandysi spėlioti, būs tau prilipdyta sąmokslo teorijos etiketė.

Nuo 2018 metų rugsėjo valstybinėse mokyklose penkiamečiai vaikai galės lankyti priešmokyklinio ugdymo grupes, jeigu taip nuspręs jų tėvai. Tačiau švietimo ministerija dievagojasi, jog priešmokyklinis ugdymas nuo ateinančių mokslo metų nėra ankstinimas.

„Nuo kada bus įvestas privalomo ugdymo ankstinimas - tai yra, nuo kada 5 metų vaikams būtų privaloma lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, o nuo 6 metų ateiti į  pirmą klasę, - apie tai dar diskutuojama. Tačiau taip tikrai nebus nuo ateinančių mokslo metų“, – patikino švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius. Be abejo, taip nebus šiemet, bet nuo 2019-ųjų gal jau ir bus, o nuo kokių 2021-ųjų gal ir nuo trejų metukų vaikai visai dienai iškeliaus į mokyklėlę. Juk niekas su mumis nesitaria, niekas nesiklauso ir sveikai mąstančių specialistų. Tiesa, ten kažkur toli, ministerijoje jau intensyviai diskutuojama, bet ar tu, paprastas žmogau, apie tai žinai? Tu tiesiog neturi laiko tuo domėtis, nes prakaituoji už grašius nuo aušros ligi sutemų. Tu nespėji.

Pasak viceministro, moksliniai tyrimai vis akivaizdžiau patvirtina, kokia svarbi aplinkos įtaka pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai per trumpą laiką ir labai intensyviai formuojasi žmogaus „smegenų architektūra“. Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo vaikas anksčiau pradedamas kryptingai ugdyti, tuo jo pasiekimai vyresnėse klasėse yra geresni.

Ar tikrai? Ar tikrai tą mažiuką reikia pasistengti kuo anksčiau išlupti iš šeimos? Ko gero taip, nes tokiu būdu galima suardyti šeimos pamatines vertybes. Vaikai nebus atimami iš tėvų, tačiau juos galima atskirti nuo jų kitaip. Juk tėvai bus užsiėmę nuo ryto ligi vakaro. Juk tėvai gyvens ofise. Tėvai gyvens darbu - vaikai mokykla su "šiaurietišku", "amerikietišku", "prancūzišku" ar dar su kokiu nors mąstymu - nelygu kokią mokyklėlę lankys. Nors įžengėme į robotizacijos amžių, nors daugės keistų ir naujų technologijų, nors gausės robotų, neatrodo, kad jie pakeis žmones jų darbo vietose. Ir toliau žemesnioji ir vidutinis sluoksnis eis lažą tarptautinėse kompanijose - nuo aušros ligi sutemų už sąlyginai neblogą atlyginimą, bet tokį, kad neturėtų kada atsikvėpti, matyti savo vaikų, su jais bendrauti ir jų ugdyti. Nors kiti tyrimai rodo, jog efektyviausia būtų, jei žmogus dirbtų tik 3 dienas per savaitę. Beje, tada liktų laiko ir vaikams. Tačiau ko gero tai nėra pageidautina. Mases reikia laikyti ant trumpo pavadėlio. Ogi ką jos veiktų, jei tarkim, dirbti per metus tereikėtų tik kokius 3 mėnesius. Tikrai žmogus nežinotų ką su tokia laisve daryti. Taigi nepaisant technologijų, žmonėms ruošiamas visai kitoks gyvenimo būdas: nuolatinis darbas, vaikų auginimas mokyklose, kad šie įprastų prie darbo... prie buvimo kolektyve. Jie bus ruošiami ofisams. Susitelkę, motyvuoti.

Ankstinti privalomąjį ugdymą Lietuvoje rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).  Praėjusį rudenį Lietuvoje viešėjęs  EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius Andreas Schleicheris atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur privalomas ugdymas pradedamas vėlai, nuo septynerių metų. Kodėl ir vėl mes turėtume būti kaip visi? Ne kaip visi. EBPO ne visas pasaulis. Kas slepiasi už šių rekomendacijų? Paprastai tokių organizacijų rekomendacijos lietuviams yra suprantama kaip reikalavimas vykdyti. Pasakė ir šokam reformuoti, nes daugelyje ES valstybių privalomas pradinis ugdymas pradedamas teikti nuo 6 metų. 

EBPO

„Daugelis šalių į mokyklas pradeda leisti jaunesnius vaikus. Septyneri metai yra labai vėlus startas. Aukštos kokybės ankstyvasis ugdymas turi didelę reikšmę vaikų kognityviniams gebėjimams ir jų socioekonominei raidai. Nenuostabu, kad metai, kuriuos vaikas praleidžia ankstyvojo ugdymo įstaigoje, labai aiškiai atsispindi penkiolikmečių PISA rezultatuose“, - sakė A. Schleicheris. Pisa yra upė Lenkijoje... Lietuvoje "pisa" turi ir kitokių reikšmių. Bet jeigu jau PISA, vadinasi tai rimta.

PISA (Programme for International Student Assessment) – Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas. Tyrimo ciklas vyksta 3 metus. Kiekvieno ciklo metu dėmesys skiriamas vienai iš šių sričių, o kitos dvi atlieka palydinčio tyrimo vaidmenį. PISA 2000 pagrindinė sritis buvo skaitymo gebėjimai, PISA 2003 - matematinis raštingumas, PISA 2006 - gamtamokslinis raštingumas, PISA 2009 - skaitymo gebėjimai, PISA 2012 - matematinis raštingumas, PISA 2015 - vėl gamtamokslinis raštingumas. Taigi, kai kurie mūsų vaikai jau buvo patekę į PISA tyrimus. Manęs niekad niekas netyrė, tačiau nepaisant to atrodo susiformavo reikiamo dydžio smegenys su reikiamais įgūdžiais ir vis dar nepamiršau kaip įrodyti Pitagoro teoremą. Ar man, jos gyvenime prireikė - čia kitas klausimas. Gyvenime prireikė kitokių disciplinų, kurių pasigedau sovietmečio mokykloje, tačiau nepastebėjau, kad jos būtų atsiradusios šiuolaikinėse mokyklose. Na, tarkim, etiketo pamokų. Bet ko gero, tas eiliniam šūdžiui piliečiui nėra būtina, nes ne jis sėdės prie gražaus stalo, ne jam reikės įsikirsti kokias šakutes ir peilius naudoti, krapštant kokį nors egzotišką patiekalą aristokratiškoje aplinkoje. Bet nusileiskim į Žemę - per aukštai pakilom.

Reformos į mūsų namus šliaužia senokai ir iš įvairių pusių. Vienos dirvos ruošiamos ministerijų plotmėje, kitas dirvas ruošia privačios mokyklos - tačiau tema išlieka ta pati. Susidaro įspūdis, jog kažkoks nežinomas planas mūsų vaikams pradėtas rengti jau senokai. Lietuva EBPO pateikė oficialų prašymą tapti organizacijos nare 2002m., o nuo 2015m. pakviesta pradėti derybas. Maždaug tuo pat metu, 2005m. leidykla “Šviesa" pradėjo elektroninės leidybos veiklą. "Šviesa" gi pagimdė "Šiaurės licėjų". Tas gi negalėjo gimti tuščioje vietoje - faktas. "Šiaurės licėjus" KAŽKO irgi nepagimdys tuščioje vietoje. Tačiau ta vieta turi atsirasti, o tam valstybinės mokyklos turi pasitraukti arba susitraukti. Geriausiai lietuviui valdininkui ir politikui pavyksta ką nors sunaikinti intensyviai reformuojant, kol nieko nelieka - tik griuvenos.

Štai „Šiaurės licėjus“ jau eina į jūsų namus pro galines duris? Jau mačiau, kaip į darželį, kurį lanko mano mažylis, kurį lankė vyresnėlis buvo ne kartą užsukę „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“, „Antras žingsnis“ ir kt. Kas tai? Taigi „Šiaurės licėjaus“ „emocinio ugdymo realizavimas per socialinio emocinio intelekto ugdymo programas“. Mes jau esame palaipsniui pratinami ir bandomi įtraukti ten, kur, galbūt, nenorime. Ten, kur gal net nesusimąstome, kuo tos naujos ugdymo sistemos pavers mūsų vaikus – paklusniais, infantiliais visuomenės vienetais. Bevaliais, nerevoliucingais, be nuomonės, kurie ateis į kokį mitingą pasižiūrėti vien iš smalsumo su kavos puodeliu rankoje ir pasakys: “Ko jie čia bamba – juk viskas yra gerai“.

„Šiaurės licėjaus" metodika taipogi įdomi. Tarkim, jie mini integruotą mokymą. Kas tai? Tai formalaus, neformalaus ir informalaus ugdymo integracija visos dienos metu. Supratote ką nors? Nesvarbu. Svarbiausia supratote, jog jūsų vaikas visą dieną nuo 7:30 iki 18:30, 12 mėnesių per metus nuo trejų metukų bus mokomas ir visąlaik integruotas. Ar ne apie tą patį kalba ir Švietimo ministerija. Tik valdininkai pradeda iš tolo, o privatus kapitalas reikalo imasi iš esmės. Taip turėtų būti sutraukyti ryšiai su tėvais. Na, tėvai ar taip ar anaip – neturi laiko, nes įkinkyti į darbą. Vaikus mato tik vakare, kokioms penkioms minutėms. Tad gal koks skirtumas kaip su tuo vaiku bus. Gal jau tegu vaikas visiškai atitrūksta nuo namų ir gyvena mokykloje, kaip pusiau internate. Kad visad, visą likusį gyvenimą, jaustų, jog socialioji aplinka ir yra jo namai. Tik kai suaugs, mokyklą pakeis ofisas. Argi ne idealus privataus verslo vadovas, skyriaus viršininkas, vadybininkas, kuris darbo aplinka vertins labiau nei namus. Šeima neatskiriama nuo namų aplinkos. Atskirk žmogų nuo namų – atskirsi nuo šeimos. Suardyk šeimą, kaip visuomenės ląstelę, suardysi tautą. Iš tautos bus padaryta paklusni biomasė. 21a. paklusnūs baudžiauninkai. Manim galit netikėti, bet taip bus. O kai jau bus, tai pakeisti ką nors bus jau nebe laikas.

Oi... Ogi pasižiūrėkim, kas diskutuojama Švietimo ministerijoje? Gal ir ten apie tą patį kalbama - tik skirtumas tas, kad bus realizuota valstybinėse mokyklose ir kaip visad, kas bus daroma valstybės tas bus kaip visad...

"Išskirtas „visos dienos“ modelio poreikis, sudarant sąlygas patiems tėvams (globėjams) pasirinkti, kiek laiko jų vaikai turėtų praleisti ugdymo įstaigoje. Organizuoto ugdymo procesui (pagal PMU programą, privalomas visiems vaikams), bendru sutarimu, turėtų būti skiriamos 4 val. per dieną, kurios galėtų būti paskirstomos per visą dieną ar savaitę bendruomenės (ugdymo įstaigos ir tėvų sutarimu). Organizuojamas ugdymo procesas turėtų būti grįstas inovatyviais, įtraukiais / žaidybiniais ugdymo metodais (atitinkančiais vaikų raidos tarpsnį), svarbu stiprinti kognityvinius ir socialinius penkiamečių įgūdžiai." - čia buvo ištrauka iš "švento rašto"... iš viešosios konsultacijos, kuri vyko 2017m. lapkričio 7d.: kaip turėtų atrodyti penkerių metų priešmokyklinuko diena ugdymo įstaigoje. Taigi jau kažkur kažkas be jūsų "pasikonsultavo". Daugiau galite pasiskaityti čia>> Tačiau pastebite - maldelės ir dainelės tokios pat, kaip būsimuose privačiuose tinkluose pagal panašias natas, tik daug sunkiau suvokiamos.

Kas ką nori, tas gali teigti, bet vaikas švelniai tariant ruošiamas būti “uždarytas” nuo aušros ligi sutemų, eis kaip į darbą. Jis nuo trejų (ar penkerių - valstybinėje zonoje) metų nejaus jokios laisvės. Laisvės sąvoka bus išmušta iš sąmonės. Pažiūrėkim, į save... kad ir koks būtų mielas darbas, mes vistiek nesame linkę gyventi darbe, mes mieliau dirbtume pusę dienos, nei visą. O vaikas? Vaikas dar labiau siekia tos laisvės. O kur pati didžiausia laisvė? Namuose. Iš tiesų yra didesnė problema... Nors technologijos atves mus į naujus laikus ir žmogus tikrai jų dėka ateityje galės dirbti gerokai mažiau, jam niekas to neleis daryti. Jis ir toliau privalės dirbti nuo aušros ligi sutemų – mases, kad jos būtų paklusnios reikia laikyti nuolatiniame strese ir baimėje. Tačiau jos turi būti ramios, jausti, kad jų vaikais kas nors pasirūpins, jausti, kad jų vaikų užpakalių nespardys chuliganai iš valstybinių mokyklų. Būtent dėl to, tokiose privačiose mokyklose kaip ”Šiaurės licėjus” vaikas iki pat pilnametystės sėdės nuo ryto ligi aušros - kaip darbe. Nieko nėra blogiau, kai mokymosi procesas paverčiamas darbu, nors ir įvelkamas į gražių žaidimų rūbą.

Ar aš jus gąsdinu? Tikrai ne. Žinokit, ir mikroschemos, kurias neužilgo vietoj pasų inplantuos po oda bus geras ir pažangus dalykas. Taip kovosime su terorizmu, su nusikalstamumu, bet tuo pačiu būsime kontroliuojami kaip avys. Tačiau kita vertus, tam tikrai visuomenės daliai tai visai patinka. Ir tai gali būti Dž. Orvelo „1984“.

2011 metais Verslo angelų fondas I paskelbė, kad kartu su „verslo angelais“ – UAB „AL Holdingas“ p. Virginijumi Lepeška, UAB „Organizacijų vystymo centras“ savininku pasirašė investicijų sutartį su informacinių technologijų bendrove, orientuota į socialinių tinklų terpėje veikiančių mokymosi įrankių ir elektroninio turinio distribucijos programų kūrimą UAB „Eruditas“.

„Europos investicijų fondas (EIF) džiaugiasi naujiena apie dar vieną Verslo angelų fondo ir versle gerbiamų Verslo angelų bendrą sandorį, investuojant į šį potencialų, sparčiai augantį verslą“, - teigė Graham Cope, EIF Regionų versloplėtros vadovas Šiaurės Europai.

Verslo angelų fondas kartu su „verslo angelais“ investuoja į mažas ir vidutines Lietuvos įmones... Investuotojai dalinasi sukauptomis žiniomis bei patirtimi, padėdami įmonėms tobulinti verslo įgūdžius ir sėkmingai veikti ilgalaikėje perspektyvoje. Kaip sėkmingai įtakoti mūsų gyvenimą – jūsų vaikų ateitį.

Bendros investicijos turėjo siekti apie 16.8 mln. eurų, tame tarpe 8 mln. iš JEREMIE kontroliuojančiojo fondo lėšų. Projektas „JEREMIE kontroliuojantyssis fondas“ –finansuojamas...   

Toliau visi galai eina kažkur aukštyn į dangų. Danguje mus saugo angelai – verslo angelai.

Kaip tik šiuo metu į Lietuvą ateina TTIP (Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė“) ir CETA (Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas“). TTIP ir CETA iš esmės suteikia korporacijoms valstybių teises, t.y. korporacijos tampa „valstybėmis“, į pelną orientuotais komerciniais dariniais, kurių neriboja sienos, teritorijos, etiniai ir moraliniai skrupulai, kurios įgyja neregėtų galių kontroliuoti valstybių įstatymų leidžiamąją galią. Masiniai procesai prieš CETA vyko Prancūzijoje,Vokietijoje,Lenkijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse, o Lietuva kaipvisad ir visur, paskubės ratifikuos CETA susitarimą nedelsiant - daugiau apie tai galite skaityti čia>>. Kuo tai siejasi su V.Bacevičiaus mokykla ir nacionaline-valstybine švietimo sistema? Visu kuo. Viskas pasaulyje turi sąsajas, tik dažnai virvutes tampo „verslo angelai“.

Korporacijų akiratyje atsidurs – mūsų maistas, sveikatos apsauga, visuomeninės paslaugos, cheminės medžiagos, darbo kodeksas, skaitmeninė erdvė, nacionalinė švietimo sistema...mes ir mūsų vaikai.

Vaikai – kaip medeliai, jais reikia rūpintis. Miškas yra mūsų plaučiai – vaikai su tikrai geru išsilavinimu yra valstybės pagrindas, tvirtos šeimos garantas.

Valstybiniai miškai priklauso visiems Lietuvos piliečiams, o ne korporacijoms – greit bus kitaip. Valstybinės mokyklos priklauso visiems mums ir stambusis kapitalas neturi jokios teisės jų naikinti. Štai kodėl V. Bacevičiaus pradinė mokyklėlė turėtų būti išsaugota ir už ją mūru turi stoti visi kauniečiai.

Jei leisime, kelio atgal jau nebebus. 

Daugiau ta pačia tema:
"Kaip "chalopas" ėjo į "dvarą"
"Velnias slepiasi detalėse..."

"Apie higienos normas..."
"Kauno valdininkas - dvikojis, beplunksnis gyvūnas"

"Vaikų" fermos ir "Vieningas Kaunas" - Kaunas tvarkosi! 

  Aš kaltinu!

  Švietimo reforma Kaune: uždaryti šimtametę mokyklą! 
Kokia tikroji pastato būklė? 
"Verslo angelai" ir V.Bacevičiaus pradinė mokykla 
Lietuvi, tu esi statistinis vienetas 

Daugiau ta tema:
Apie klasių drąskymus ir vaikų likimus - skaityk čia>>
Jei reikės, vaikus permesim anapus upės - skaityk čia>> 
Mokytojų darbas bus prestižinis - juos atleisime: skaityk čia>>
Apie direktorės veiklos ataskaitas - skaityk čia>> 

Apie 'brazilką", "italjanką" ir Kauno valdininkus nesigaudančius žemėlapiuose

Brazilkos pavasarinis grožis.

424-ioji istorija. Kauno savivaldybės valdantieji mėgsta žongliruoti tokiais argumentais, kaip antai "jūsų mokykloje daug mokinių iš kitų teritorijų".

Kaip yra iš tikrųjų? Panagrinėkime kokio masto tas melas. Tėveliai, Žaliakalnio gyventojai, nežiūrėkite į naują interaktyvų savivaldybės žemėlapį, iš kurio jau dingo V. Bacevičiaus pradinė mokykla. Mokykla niekur nedingo - ji yra ir bus ir visus žemėlapį teks perprogramuoti. Būtų gerai, kad korekcijų kainos būtų išskaičiuotos iš valdininkų atlyginimo, o V. Bacevičiaus mokyklai atlyginta eilę metų daroma žala. Kadangi mūsų valstybėje labai mėgstama bausti paprastus piliečius, reikėtų nuo šių metų kažkaip atverti politikierių asmenines pinigines - juos pačius imti bausti ir gal net sodinti arba bent jau nusodinti, užkimšti burnas, kad nustotų pliurpti  nesąmones.

Mane vienas tėvelis pasisodina prie stalo ir pasakoja: "Mano namai tik per 200 metrų nuo V. Bacevičiaus pradinės mokyklos, anapus Savanorių prospekto. Tačiau aš neturiu teisės į ją vesti savo berniuko, nes esu už "sienos", nes pagal teritoriją priklausau Kauno centrui, tarsi mano namai būtų Meksikoje, o mokykla JAV. Mano gyvenamoji vieta pakliūva į Centro seniūnijos teritoriją, bet tenykštėse mokyklose vietų jau nebėra. Ką man daryti? V. Bacevičiaus mokykla tik per gatvę, tačiau ji kitoje teritorijoje. Man pasiūloma savo mažametį vežti už kokio pusantro kilometro nuo namų - į Žaliakalnio progimnaziją. Bet ten kasmet komplektuojamos tik dvi klasės ir vietų nėra. Ir maža to, ten pirmumo teise į pirmąsias klases pakliūva broliai ir seserys tų, kurie jau mokosi Žaliakalnio progimnazijos vyresnėse klasėse. Tai kur aš savo mažametį turiu vežti? Į Jonavą? Ten vietų gal atsiras... Arba sukaupti pinigą ir leisti į privačią mokyklą... Jeigu ten atsiras vietų..." 
Štai man kita Žaliakalnio gyventoja Rūta Einorytė-Baltušienė antrina: "Mums kažkada nutiko toks kuriozas... gyvenam kampiniam name... jei rašom Telšių gatvę, tai mums reik eit į Žaliakalnio progimnaziją, o jei Savanorių pr., tuomet į V. Bacevičiaus pradinę mokyklą. Dar kurioziškiau, kai žmones gyvena ko ne Saules gimnazijos kieme ir jų vaikai negali lankyti šios gimnazijos."

Žaliakalnis: "italjanka" ir "brazilka"

Jei bus sunaikinta V. Bacevičiaus mokykla - problema dar paaštrės. Ji pasidarys labai aštri, prilygs niekšo dūriui į nugarą. Tik ta nugara bus jaunų šeimų, gyvenančių vadinamosiose Pelėdų kalno, Zanavykų ir Aušros gatvių bendruomenėse. Kad būtų lengviau vartalioti problemą, priminsiu gražią tarpukario istoriją. Anais laikais Zanavykų g. teritorija garsėjo kaip "brazilka", o anapus Kalpoko slėnio, Pelėdų kalno teritorija buvo vadinama "italjanka", nes A. Mackevičiaus gatvė tada buvo gražiai pavadinta Italijos gatve. Dabar gi Kaune turim dvi panašaus pavadinimo gatves: A. Mackevičiaus ir A. Mickevičiaus. Skiriasi tik viena raide. Abi gatvės miesto centre. Tai irgi įrodo kokio lygio buvo ir yra Kauno valdininkai.

Pavartykime žemėlapius ir pasižiūrėkime į absurdą iš arti.

Tiek V. Bacevičiaus, tiek Žaliakalnio progimnazijoje metai iš metų buvo formuojama po dvi pirmokų klases. Tačiau kaip nebūtų keista, Žaliakalnio progimnazijai visad būdavo priskiriama neproporcingai daug teritorijos - net  70 (!) gatvių, o V. Bacevičiaus pradinei mokyklai tik - 17. Logika be logikos, kaip kvailių šalyje.

Kauno švietimo skyriaus ir visokių kitokių valdininkų didžiausia problema, jog jie nevaikšto pėsti, nevažinėja dviračiai (nors pilnas miestas  "bike like")... jog jie apskritai neišlenda iš savo kabinetų ir nepažysta Kauno ir Žaliakalnio. Brazilką ir Italjanką išvaikščiojau skersai ir išilgai, nes pats čia gyvenu. Kauno valdžia Kaune negyvena - jie gyvena savivaldybės pastate, bet juos vieną syk reikėtų užsodinti ant dviračių, o jų tarnybinius automobilius parduoti, nes tie vistiek nereikalingi.

Žaliakalnio teritorijų priskyrimas pagal gatves

Brazilką nuo Italjankos skiria didžiulis ir gražus Kalpoko gatvės slėnis (po ja į vamzdį ikištas teka Raginės upelis). Labai rimta geografinė kliūtis - nejuokauju. Jei norėtum slėnį kirsti, reikėtų ne tik nusileisti kuriais nors ilgais nesutvarkytais laiptais, bet paskui dar ir "užpumpuoti" aukštyn. Yra kas veikti ir suaugusiam, ir vaikui. Todėl dažnas čionykštis gyventojas, norėdamas patekti iš Italjankos į Brazilką, mieliau naudojasi automobiliu. Tačiau, dėl apskritai nesuprantamų priežasčių geras gabalas Italjankos teritorijos priskirtas Žaliakalnio progimnazijai. Tas reiškia, jog, jei gyveni J. Zikaro, Liškiavos, Merkinės, Grūzdžių, Turžėnų ir kitose smulkesnėse gatvėse, tavo pirmokėlis kažkodėl turi pro V. Bacevičiaus mokyklą kulniuoti gerą pusvalandį iki Žaliakalnio progimnazijos, nors iki V. Bacevičiaus mokyklos tik 5-10 min. kelio. Nemeluoju. Pats gyvenu Grūzdžių gatvelėje ir Žaliakalnio progimnazija mano vaikui būtų anapus didžiulio slėnio. Jei man tektų jį vežti į Žaliakalnio progimnaziją, tai kas rytą turėčiau prasibrauti pro intensyvų Savanorių prospekto eismą, rizikuodamas ties "Saulės" gimnazija pakliūti į autoavariją, nes jų ten daug ir įvyksta, nes ten sankryža beprotiškai pavojinga. Arba dar yra kitas būdas lįsti per siaurą Serbentų g. į Vaisių g., iš jos per IKI prekybos centro stovėjimo aikštelę į Kanklių g., paskui į P. Kalpoko g., Kalniečių g., kol galų gale pasieki Širvintos gatvę. Šis kelias su begale posūkių ir pavojingų sankryžėlių (ypač žiemą) - alternatyva gana greitai pasiekti Žaliakalnio progimnaziją ir paskui dar spėti nukakti į savo darbovietę. Įgudę Žaliakalnio senbūviai čia nardo kaip pelės urvuose - nėra kitos išeities įveikti rytinį Savanorių automobilių srautą, nukrypusį į centrą.

Pažiūrėkite į žemėlapį - mėlyna spalva pažymėta teritorija priskirta Žaliakalnio progimnazijai. Raudona teritorija V. Bacevičiaus pradinei mokyklai. Kuris tėvas bus toks kvailas, kad iš Italjankos, o ypač iš tokios tolimos J. Zikaro gatvelės savo vaiką vestų į Žaliakalnio progimnaziją - jau geriau nusišauti. Toks tėtis tikrai nėra Buratinas, jis trūks plyš, bet "susiorganizuoja", kad jo vaikas patektų į V. Bacevičiaus mokyklą. Ir taip buvo visad. Tačiau ką mato klerkas, gyvenantis savivaldybėje? Jis pasižiūri į popierių ir sako: "V. Bacevičiaus mokyklą reikia naikinti, nes ji nesurenka iš savo teritorijos reikiamo kiekio vaikų, nes PAŽIŪRĖKIT! - net 60 proc. vaikų yra iš kitų teritorijų! O jam jau tas reiškia, kad ko ne iš viso miesto čia tempami vaikai. Ne, netvarka, netvarka... O kad ta KITA TERITORIJA yra čia pat, už tvoros, tame pat Žaliaklnyje - tai klerkui neįkandamas galvosūkis. Būtinai prireikia reformos. Mat jis, ko gero yra baigęs tik 3 pradines klases ir su geografija absoliučiai susipykęs, jau nekalbant apie elementarią aritmetiką. Oi, ne... ko gero yra netgi kitaip... 

Kai kapitonas Pagyrungelis (yra tokia vaikiška knygutė "Kapitono Pagyrungelio nuotykiai") samdėsi naują įgulos narį, jo paklausė:

-Razbiraiešsia v kartah? (rus. "Nutuoki ką nors žemėlapiuose?")

-Da. (rus. "Taip")

Bet vėliau paaiškėjo, kad jūreivis temokėjo puikiai lošti kortomis. Rusų kalboje žodis "karta" reiškia ir žemėlapius ir kortas. Taigi, ko gero Kauno savivaldybės klerkai, o tuo pačiu ir "Vieningo Kauno" vadinamieji profesionalai yra tik geri pokerio lošėjai, bet nė velnio neraukia nei žemėlapiuose, nei atstumų matavimuose, nes jie Kaune negyvena - jie gyvena savivaldybės pastate.
----------------------

Daugiau skaityti ta pačia tema:
Kaip iškastruoti valstybines mokyklas

"Vaikų" fermos ir "Vieningas Kaunas" - Kaunas tvarkosi! 

 Aš kaltinu!

 Švietimo reforma Kaune: uždaryti šimtametę mokyklą! 
Kokia tikroji pastato būklė?
"Verslo angelai" ir V.Bacevičiaus pradinė mokykla   
Lietuvi, tu esi statistinis vienetas

 ----------------------

Logiškai būtų mokykloms teritorijas priskirti ne gabalais, o spindulio principu, atsižvelgiant į gamtines kliūtis, takus, eismo intensyvumą, galimus pavojus mažyliams ir galų gale būsimų mokinukų skaičių. Priminsiu: Žaliakalnyje, remiantis to paties "Vieningo Kauno" atlikta išsamia studija, vaikų sparčiai gausėja, net lyginant Lietuvos mastu.

Tačiau Kauno klerkas užsispyręs - kartoja vieną ir tą pačią maldelę: "Nė viena reforma niekad nebuvo gera absoliučiai visiems". Tačiau tokiu atveju, kokia ji reforma? Jei ji netinkama ir nepriimtina visiems, vadinasi ji yra nelogiška, ji su klaidomis ir ateityje vėl teks imtis reformuoti reformas. ir taip pasaka be galo, o kenčiame mes ir mūsų vaikai. Jau baigia visas gyvenimas prabėgti ištisai murkdantis kvailių reformose. Valdininkai, tikrai neįsižeiskite, kad taip jūs vadinu, bet tikrai taip yra. Jau beveik 30 metų kvailiai vis reformuoja ir reformuoja mūsų gyvenimą.

 

Daugiau ta pačia tema:
"Kaip "chalopas" ėjo į "dvarą"
"Velnias slepiasi detalėse..."

"Apie higienos normas..."
"Kauno valdininkas - dvikojis, beplunksnis gyvūnas"

"Vaikų" fermos ir "Vieningas Kaunas" - Kaunas tvarkosi! 

  Aš kaltinu!

  Švietimo reforma Kaune: uždaryti šimtametę mokyklą! 
Kokia tikroji pastato būklė? 
"Verslo angelai" ir V.Bacevičiaus pradinė mokykla 
Lietuvi, tu esi statistinis vienetas 

Daugiau ta tema:
Apie klasių drąskymus ir vaikų likimus - skaityk čia>>
Jei reikės, vaikus permesim anapus upės - skaityk čia>> 
Mokytojų darbas bus prestižinis - juos atleisime: skaityk čia>>
Apie direktorės veiklos ataskaitas - skaityk čia>> 

Kaip iškastruoti valstybines mokyklas

Dėl valdininkų vienpusių sprendimų vaikai patiria stresą.

423-oji istorija. Prisidengiant švietimo reforma, Lietuvoje siekiama sunaikinti kuo daugiau valstybinių mokyklų, kad laisvai galėtų vystytis privačių mokyklų tinklai. Ko ne geriausias pavyzdys yra valstybinės Kauno V. Bacevičiaus pradinės mokyklos kovos su "verslo angelais".

Prieš savivaldos rinkimus "Vieningas Kaunas" žadėjo, jog išsaugos V. Bacevičiaus pradinę mokyklą, tačiau vos paėmę valdžią, savo pažadus sulaužė. Jau keletą metų visais įmanomais būdais stengiamasi sunaikinti, uždaryti 100 metų atšventusią mokyklą.

Žaliakalnyje, su 24 tūkst. gyventojų, iš kurių apie 7 tūkst. vaikai iki 15 metų amžiaus, yra VOS KELIOS valstybinės mokyklos, kuriose gali mokytis pradinukai: o DIDESNĖJE Žaliakalnio teritorijos dalyje tik dvi: pradinė V. Bacevičiaus ir Žaliakalnio progimnazija.

V. Bacevičiaus mokykla neremontuojama jau 20 metų. 2006-2014m.  einamiesiems remontams buvo skirta tik apie 19.7 tūkst. eurų. 2017m. Lietuvos Švietimo ministerijos ir Europos Sąjungos Žaliakalnio mokykloms skirtas lėšas - 886 tūkst. eurų savivaldybė tiesiog atėmė ir "paskirstė". 450 tūkst. eurų skyrė kitų miesto rajonų mokykloms, 403 tūkst. eurų KTU inžinerijos licėjui ir 40 tūkst. eurų "nukrito" darželio remontuoti. Žaliakalnio pradinėms mokykloms - špygą po nosim. 
---------------
Apie tikrąją pastato būklę skaitytykite čia>>
---------------

Kauno švietimo skyrius smaugte smaugia V. Bacevičiaus mokyklą. Kai tėvų bendruomenė ėmė sėkmingai priešintis teismuose, 2017m. vasaros pradžioje dirbtinai buvo delsiama skelbti pirmųjų klasių komplektavimą. Tikslas paprastas - kuo daugiau išsigandusių, suklaidintų tėvų, tuo mažiau pradinukų mokykloje, tuo lengviau savivaldybės klerkams žongliruoti  statistika.

Švenčiant 100 metų jubiliejų. 2017m.

Anot Delfi.lt "Miestas- tai aš" - neva nukirtęs Kauno meras V. Matijošaitis ir 2016-ais metais iš savivaldybės atėjo įsakymas - "sujungti", t.y. iškleti V. Bacevičiaus pradinę mokyklą į Žaliakalnio progimnaziją.

Prezidentės D. Grybauskaitė V. Bacevičiaus pradinės mokyklos tėvų bendruomenei 2015m. rašė: "...geriausi sprendimai, sprendžiant mokyklų reorganizacijų problemą, ptiimami tuomet, kai savivaldybė ir vietos bendruomenės atvirai ir geranoriškai bendradarbiauja."

Tušti žodžiai. Kauno valdantieji ("Vieningas Kaunas") ir paklusnūs jų klerkai elgiasi atvirkščiai - diktato principu. Pasakyta - padaryta, nutarta - įvykdyta.

Tėvų bendruomenė ignoruojama, su ja nebendraujama - nė karto ir nė vienas savivaldos atsakingas asmuo nuo 2015m. neapsilankė V. Bacevičiaus mokyklos bendruomenės susirinkimuose, nors ir buvo kviečiami.

Manipuliacija žodžių reikšmėmis

Mokyklos sujungiamos, kai mokiniai ir mokytojų kolektyvas lieka savo pastatuose kaip buvę, o mokyklas toliau administruoja vienas direktorius, viena administracija. Tai ir  yra sujungimas arba centralizacija. Tai yra mokyklų stambinimas. V. Bacevičiaus pradinukės atveju, mokykla tiesiog naikinama, nes mokiniai ir mokytojai iš pastato bus iškeldinti, o pats pastatas... nė vienas merijos klerkas nedrįsta atsakyti į klausimą, kas su juo nutiks vėliau, kokia bus paskirtis ar, apskritai, jis stovės, nesvarbu kad yra kultūros paveldas. Visus negyvenamus pastatus galima taip nugyventi, kad jie tiesiog sugriūva. O jau tada toje vietoje daryk ką nori. O vieta labai gera - strategiškai puikus sklypas, šalia pagrindinės miesto arterijos - Savanorių prospekto, o priešais Prisikėlimo pažnyčia. Jūs manote, jog kažkokiai kompanijai ar privačiam asmeniui prireikė sklypo, pastato? Ko gero taip... arba gal ir ne... Esama gilesnių grėsmių, kurios kaip vėžys ėda Lietuvos švietimo sistemą, o V. Bacevičiaus mokykla yra tik geras pavyzdys, kaip tai vyksta, kokiais metodais atliekama preciziška operacija - "iškastruoti valstybines mokyklas".

Pastato "eksploatacija yra nesaugi"

Savivaldybės klerkai teigia, jog V. Bacevičiaus pradinės mokyklos pastatas nesaugus. Tačiau koks tėvelis ves savo vaikus į nesaugią mokyklą? Ar tikrai nesaugus? 2014m. jo apžiūros akte teigiama: "dalis konstrukcijų galimai neatitinka statinio reikalavimų, pastato eksploatacija yra nesaugi". GALIMAI - tai dar nereiškia, jog taip ir yra. šsamesnė pastato būvo ekspertizė niekad nebuvo atlikta - tik "apžiūra". 

Norint apspręsti tolesnę pastato paskirtį, turėjo būti atlikta išsami ir kruopšti kultūrinio objekto ekspertizė. Tačiau savivaldybė tokių dokumentų pateikti negali, nes niekas jokios ekspertizės niekad neatliko. O kaip žinia, po medinukų apdaila, vidinės namų konstrukcijos būna labai puikiai išsilaikiusios ir visai nesvarbu, jog pastatą surentė dar 1917 metais.

2015 metais mokyklos tėvų bendruomenė pasitelkusi pagalbon architektą Šarūną Kiaunę netgi suprojektavo, vizualizavo galimą V. Bacevičiaus mokyklos rekonstrukciją, šalia pastatant naują erdvią sporto salę ir visas reikalingas administracines patalpas. Tokia mokyklos erdvių koncepcija panaši į išgirtąją Suomijos modernią mokyklą - žemi mediniai pastatai ir jaukios erdvės pradinukams. Miestui būtų garbė turėti tokią jaukią ir vaikams pritaikytą mokyklą. Deja... savivaldybei reikia privačių mokyklų, ji gina privatų interesą.

Žongliravimas statistika

Visai neseniai buvusi prestižinė mokykla, kurioje mokėsi apie 250 mokinių staiga tapo nebereikalinga, nes savivaldybės valdantieji ir klerkai tvirtina, jog Kaune mažėja vaikų. 2014 metais Žaliakalnio seniūnijoje gimė 263 naujagymiai – 2021 metais jiems sueis septyneri ir jų tėvai ieškos pradinės mokyklos. Ne kitame miesto rajone, ne miesto pakraštyje, o savo gyvenamojoje teritorijoje.

2016m. Žaliakalnio vietos veiklos grupė (VVG), tarp kurios valdybos devynių narių buvo ir trys "Vieningo Kauno" (valdančiųjų) atstovai: Raimondas Krištaponis, Edita Plūkienė ir Donatas Večerskis, parengė vietos plėtros strategijos išsamią 94 puslapių studiją. Čia teigiama, jog 2012-2014 metais Žaliakalnyje itin sparčiai didėjo gimstatumas, nepaisant to, jog tuo laikotarpiu dar sykį buvo apkarpytos motinystės išmokos. Čia kaip niekur kitur Lietuvoje bendras gimstamumo rodiklis tūkstančiui gyventojų  siekė 10.65 proc. ir padidėjo net 17.68 proc., nes čia pastaruoju metu apsigyveno daug jaunų šeimų.

Kauno savivaldybės valdantieji mėgsta žongliruoti tokiais argumentais, kaip antai "jūsų mokykloje daug mokinių iš kitų teritorijų".

"Vieningo Kauno" rinkiminis lankstinukas

Tai tik žongliravimas teritorijų ribomis ir skaičiais, mat mokykloms priskirtinų teritorijų ribos kone idealiai sutampa su Žaliakalnio seniūnijos ribomis, o V. Bacevičiaus mokykla kaip tik stovi šalia "sienos" su Centro seniūnija. Ir štai kas atsitinka. Tėvelis, kurio namai tik per 200 metrų, anapus Savanorių prospekto, lyg tai neturėtų teisės vesti savo vaikiuko į V. Bacevičiaus mokyklą, nes gyvena Centro teritorijoje. Ir jam pasiūloma savo mažametį PAGAL ĮSTATYMĄ vežti už kokio pusantro kilometro nuo namų. Ir staiga statistika dirbtinai apsisuka prieš mokyklą.
 ------------------
Plačiau apie teritorijų problemas skaitykite čia>>
-------------------

Taigi, absoliutus melas, jog V. Bacevičiaus pradinę mokyklą reikia uždaryti ar "reorganizuoti" ar "sujungti", nes mažėja vaikų. Jų nemažėja. Atvirkščiai - jų daugėja.

Vaikų teisių specialistai "gina" vaikus

Lietuvoje vykdant švietimo reformą daug kalbama apie vaikų saugumą, gerovę, jų ugdymo kokybę. Pirmokėlis visad bus saugesnis, jei jo mokykla bus jo gyvenamoje aplinkoje, jo rajone, jei jis ją galės pasiekti pėsčiomis ar esant reikalui pats savarankiškai ir saugiai grįžti namo. Jauki, maža mokyklėlė žmogučiui iki dešimties metų visad kels mažiau streso, nei didelė "ferma".

Švenčiant 100 metų jubiliejų. 2017m.

Tėvams visad bus patogiau ir ekonomiškiau vaikus nuvežti į jų rajone stovinčią mokyklą, nei juos tempti per pusę miesto, stumdytis rytiniuose kamščiuose.

Vaikas po ilgo rytinio pasivažinėjimo tėvų automobilyje į mokyklą atvykstų jau pavargęs, išsekęs emociškai. Jis po truputėlį imtų nekęsti mokyklos kaip institucijos, kaip savo antrųjų namų.

Tačiau vaikų teisių specialistai gina tik privatų interesą, tik Kauno valdančiųjų užmojus - leisti Kauno centre įsišaknyti privačioms mokykloms. Kai tėvai savivaldybės posėdyje bando ginti savo vaikus ir mokyklą, Kauno vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja ima kaltinti pačius tėvus, neva jie nesirūpina savo vaikų saugumu.

Kodėl reikalinga sunaikinti V. Bacevičiaus pradinę mokyklą?

Į Kauną ateina "Šiaurės licėjus". Tai ne pavienė mokykla - tai visas, būsimas tinklas... voratinklis.  Jų ambicijos didelės. Jie ruošiasi Lietuvoje sukurti ištisą  privačių mokyklų tinklą. Dabar jie pradeda nuo ikimokyklinio amžiaus ir pradinukų, tačiau neslėpia ambicijų tapti Lietuvos švietimo sistemos lyderiu ir lavinti vaikus nuo pirmųjų žingsnių iki abitūros egzaminų.

"Šiaurės licėjus" yra „Šviesos“ leidyklos kūdykis. "Šviesa" priklauso „Alma litera“ leidybos grupei, o ši „AL holdingas“ kompanijai, kuri valdo 11 bendrovių Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Tai kompanija turinti pakankamai resursų įgyvendinti savo užmojus - jie 2011m. buvo "verslo angelai". Ir jeigu teoriškai pasvarstytume: jiems nė motais kažkoks V. Bacevičiaus mokyklos pastatas ir sklypas. Jie turi apsčiai kapitalo ir kitokių galimybių.

Juos ar panašias kompanijas domina patys vaikai ir jų tėvų piniginės galimybės. Verslui svarbi rinka. Norint kad atsirastų klientų, reikia "išvalyti" rinką - uždaryti valstybines mokyklas. O tai jau politikų rūpestėlis...

Kaip "išvalyti" švietimo rinką?

Užmeskime akį į Lietuvos miškų reforma, kuri visai neseniai kaip uraganas praūžė per mūsų kraštą. Jos esmė - vietoj 42 regioninių urėdijų įsteigti vieną miškų kontrolės ir valdymo cenrą. Tokia centralizacija suinteresuotus politikus ir stambųjį kapitalą įgalins lengviau susigrobti Valstybinius miškus ir juos besaikiai kirsti. Tai jau vyksta Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, o dabar ir Lietuvoje. 
----------------------
Plačiau pasvarstymai ta pačia tema: "Verslo angelai" ir V. Bacevičiaus pradinė mokykla - spausk čia>>
----------------------

Tas pat vyksta ir Lietuvos švietimo sistemoje, jungiant, reorganizuojant ir tiesiog grubiai naikinant mokyklas, prisidengus „neišnaudotu ekonominiu efektyvumu“. Tik tikslai kiti - pravalyti gyvybinę erdvę privačioms mokykloms. Juk Kauno atveju, sunaikinus V. Bacevičiaus mokyklą, Žaliakalnyje iš dviejų, liks tik viena - Žaliakalnio progimnazija, kuri nepajėgi sutalpinti visų pradinukų, kuri jau seniai negauna jokio finanasavimo naujai sporto satlkei statyti, kuri  neturi salės mokyklos šventėms ir renginiams - ji irgi valstybinė, ji irgi tokia pat. Skirtumas tas, jog statyta sovietmečiu ir nėra medinukė.

Miestas - tai ne "aš", miestas - tai MES. Lietuva ne privatus kiemas - ji MŪSŲ.

Daugiau skaityti ta pačia tema:

"Vaikų" fermos ir "Vieningas Kaunas" - Kaunas tvarkosi! 

  Aš kaltinu!

  Švietimo reforma Kaune: uždaryti šimtametę mokyklą! 
Kokia tikroji pastato būklė? 
"Verslo angelai" ir V.Bacevičiaus pradinė mokykla
Lietuvi, tu esi statistinis vienetas