"Kažkoks nacis"

 #427. Po daugybės metų, kai kažkas apsisuko ir kažkur kažką apsuko...

Kauno džiazai... Einu į Kauno džiazus, kurie dabar ne visai toje vietoje, kaip anksčiau - prie Soboro.

Einu laisvės alėja koja už kojos - neskubėdamas ir išdidžiai, kaip Užkalnis siūlo. Per perėją. Kaip žinia Laisvės alėja yra ištisa perėja ir automobiliai ją priversti kirsti vėžlio greičiu, praleisdami kiekvieną atsipūtusį pilietį.

Einu. Sustoja prabangus sportinis automobilis. Ne Ferari, bet vistiek - atsiduoda pinigu. Dideliu.

Einu pro jį koja už kojas, pėda už pėdos ir atsainiai žiūriu į jį. Tas nuleidžia stiklą ir piktai klausia:

- O lėčiau negali?

Stabtelėjau. Tada prisiartinau tylom prie jo, ramiai žiūrėdamas įraudusiam veidui į akis.

-O kur skubi? - ramiai, bet tvirtai paklausiu jo. O gal ir agresyvokai. Žmonės turintys pinigo įsitikinę, jog jie gali viską. Galėtų, įsakytų tijūnui mane nuplakti kaip mužiką, nes drįsau ponui karietos kelią pastoti savo purvinais kerzais.

Žiūriu į jį įdėmiai. Nepatiko mano žvilgsnis, o gal Vintage Army tipo kepurėlė. O gal mano kožankė? O gal tris dienas neskustas snukis.

-Kažkoks nacis... - tepratarė vairuotojas ir iki dugno paspaudęs gazo pedalą nurūko gatve, tarsi parodydamas kaip iš jo kišenių verčiasi pinigas.

Skuodo pilis

Asociatyvi iliustracija.

426-oji istorija. Mane jau metus laiko kankina klausimas: ar buvo Skuode pilis? Beveik nieko neišliko: nėra nei archeologinių radinių, nei kokių aiškiai matomų liekanų, nei legendų, nei kokio vietovardžio. Tik užuominos... Tačiau.

A. Enšteinas kurdamas reliatyvumo teoriją neturėjo jokių senų rankraščių, jokių dokiumentų - tiesiog rėmėsi matematika ir logika. Pradžioje jo teorija buvo tik logiškas prielaidų rinkinys, po kelių dešimtmečių visos jo hipotezės buvo patvirtintos.

Archeologas-mėgėjas Henrikas Šlymanas senovės miesto Trojos ieškojo pagal literatūrinį kūrinį, pagal Homero „Odisėją“. Jis ėmėsi ieškoti poemoje minimų istorinių faktų. Darbai užtrūko tik dvi dienas. Keletą žemėje rastų artefaktų H. Šlymanas iš karto priskyrė „Odisėjai“. Tokios skubotos išvados ir ateityje buvo jo braižas, bei kritikos jo adresų priežastimi. Nepaisant viso to, Troja atrado jis, nors tai buvo laikoma literatūrine išmone.

Savęs nelaikau nei Einšteinu, nei Šlymanu ir visgi... Netgi negalėčiau pasakyti, jog esu istorikas-mėgėjas, tačiau šiek tiek panašus į Šlymaną: greitosiomis surankioti faktai, kažkas iki galo nepatikrinta, kažkas iki galo neparašyta... Ir su šia istorija taip atsitiko: ilgai mąsčiau. Kažką per tą laiką spėjau pamiršti, kažkas pasimetė pakeliui, sėdau rašyti, bet vienu atsikvėpimu nepavyko to padaryti. Prie istorijos grįžau gal po mėnesio ar dviejų. Norisi ją greičiau paleisti į pasaulį, pasidalinti savo įžvalgomis, kiurios gal ir jums bus įdomios, tikėdamasis, jog gal dar gilinsiuos į šią temą. Taigi...

Aš nesu pirmas, kuris ieško Skuodo pilies. Pasiskaitykime ką iki manęs žmonės buvo išrutulioję. Štai 2010m. "Žemaičių žemėje" Rymantė Šmaižienė rašo: "Žymiausių Lietuvos XIII–XIV a. pilių kartogramoje Skuodas rašytiniuose šaltiniuose priskiriamas prie nepaminėtų pilių, šalia kurių yra išlikę piliakalniai."

Nesiruošiu kritikuoti R. Šmaižienės darbo, tiesiog taip bus lengviau orientuotis vaikščiojant mano logikos koridoriais.

Tai, jog Skuodas ten nepaminėtas, dar nereiškia, jog jame nebuvo pilies. Juk kalbama apie 13-14a. periodą, t.y. apie 1200-1300 metų laikotarpį. Bet mes nusikelkime į ankstesnius laikus, kai šios žemės tvirtai buvo laikomos kuršių, mūsų protėvių rankose.

"Anot Skuodo istorijos tyrinėtojo J. Normanto, Skuodo pilis turėjusi būti toje vietoje, kur Bartuvos upė daro didžiulę kilpą (įrengus užtvanką,1982m. šią teritoriją užliejo Bartuvos vanduo – dabar čia tyvuliuoja Skuodo marios). Netoli Skuodo geležinkelio esanti aukštumėlė (dabartinės autobusų stotelės vieta) nuo seno buvo vadinama Pilies kalnu. Autorius rašo, kad girdėjęs pasakojimų, jog ten kadaise buvęs palaidotas kunigaikštis Mantvydas (gal Mažvydas). Netoli  buvusių, sovietmečiu buldozeriu nustumtų ir vandeniu užlietų pakaruoklių ir skenduolių kapinaičių, stovėjęs akmuo, ant kurio buvę iškalti kažkokie ženklai. Po tuo akmeniu ir galėjęs būti palaidotas minėtas kunigaikštis."

Jei ant akmens buvo iškalti kokie nore ženklai, tai dar visiškai neįrodymas, kad čia būta pilies, nes ženklai "kažkokie". Paprastai pilis ženklina ne akmenys. Neteko girdėti, kad ta vieta kada nors archeologų buvo kasinėta. Akmuo galėjo būti ir kitokios paskirties - tarkim, kultinės reikšmės - aukuras. Šventas akmuo. O akmenų čia ko gera būta apsčiai, nes netoliese stovėjo Kulų kaimas. Kulų... "kūlių" - akmenų kaimas. Tai negalėjo būti akmeninė pilis - kuršiai statė medines, kiaip ir kiti šių kraštų gyventojai. Mūrinės pilys atkeliavo gerokai vėliau ir ne visur buvo statomos, nes didysis pilių, itvirtintų gyvenviečių laikotarpis jau buvo praėjęs. Jei kalbame apie Skuodo pilį, turime nusikelti į laikus, kurie buvo iki 1200-ųjų. Skaitome toliau...

"Apie pilies kalną man yra pasakojęs Kazys Girdžiūnas bei buvęs skuodiškis mokytojas istorikas Kazimieras Barkauskas. 15–50 metrų toliau į pietus nuo spėjamos piliavietės esą buvusi labai sena kapavietė. Pasak J. Normanto, vaikystėje jis ten radęs žalvarinių papuošalų ir juos nunešęs į mokyklą. Vėliau pats kasinėjęs tą kapavietę ir ten radęs dar apie 40 įvairių papuošalų. Manau, kad minėtoje XIII–XIX a. Lietuvos pilių kartogramoje Skuodo pilis nepaminėta dėl to, kad tuo metu jau nebebuvo likę nieko, kas ženklintų jos buvimo vietą."

Rasti žalvariniai papuošalai ir kapavietė tai dar neįrodymas, kad čia stovėta pilies. Galiu klysti, bet paprastai piliavietėse kapų nebūdavo. Žmones laidodavo kur nors tolėliau nuo tos vietos, kur gyveno. Realiai mąstant, visos nedidelės senovės Lietuvių pilys labiau buvo įtvirtintos gyvevietės su medine stipria "tvora" - na, gerai, gerai... siena, jei taip skamba didžiau - nei pilys, kokias mes įsivaizduojame dabar. O kad J. Normantas galėjo vaikystėje atrasti kapavietę vėlgi nieko nuostabaus. "Juodieji" archeologai, kurie su metalo ieškikliais naršo Skuodo apylinkes tvirtina, jog žemė pilna visokių turtų: monetų, papuošalų ir kitokių artefaktų, mat senovėje čia vyko intensyvus gyvenimas - juk pro čia ėjo senasis prekybos kelias, kuriam gal daugiau nei 2000 metų. O jei Normantas rado kapavietę, vėlgi stbetis nereikėtų, nes tas šlaitas, kuriame dabar yra kapinės, ta sandėlių gatvės dalis senovės žmonėms galėjo būti labai patraukli vieta kapams: šviesi kalvelė... Pastebėkite, žmonės mėgsta laidoti savo artimuosius, kur šviesiau, kur maloniai, kur koks pušinėlis. Tikrai, ko gero retai kapinės atsiranda buvusių piliaviečių vietose. Tos gi yra savotiškai šventos. Net praėjus daugybei amžių, kai išsitrina iš atminties ten stovėjusi pilaitė ar kaimas, vistiek toje vietoje žmonės iš kažkokios nuojautos nedrįsta nieko laidoti. Tuo tarpu ant to gražaus šlaito, tos vaizdingos vietos, nuo kurios atsiverdavo puiki panorama į Bartuvos upės slėnį, jos vingius - čia atsirado kapai. Taip, čia galėjo būti palaidotas kunigaikštis. Taip, ir tas keistas akmuo su rašmenimis galėjo būti paminklinis, nes čia nuo seno būta kapų.

Kita vertus, apie tą akmenį... Kokie ten buvo rašmenys? Runos, romėniško raidės, keltų rašmenys? Gal tas akmuo žymėjo kelią. O senas kelias čia visad ėjo. Jį galima vadinti gintaro keliu, galima vadinti šiaurės prekybinių, senuoju Prūsų prekybiniu keliu, bet jis buvo. Ne be reikalo per keliasdešimt kilometrų yra miestelis Lenkimai. Jo pavadinimas sako, jog čia kažkas "lenkėsi", kažkas darė posukį. Kas? Kelias. Tai ta vieta,  kur kelias daro linkį link senojo Skuodo, todėl ir Lenkimai. Pasižiūrėkite į žemėlapį - kelias tikrai lenkiasi... Skuodo link, ten kur patogu kirsti Bartuvą, ten kur buvo senoji brasta ar gal net kūlgrinda - kelias po upės danga, kad būtų patogu prajoti, pervažiuoti ir ratai neklimptų. Būtent kažkur, ties malūnu, ties dabartiniu tiltu, kur tvyrojo pelkynai, kur upė tekėjo tingiai ir lėtai, buvo patogu persikelti per ją ir keliauti toliau... Priekulės link, tolyn į šiaurę...

"Ilgą laiką iki 1900 metų šiose vietose žmonės negyveno."

Nepanašu į tiesą, kad čia negyventa žmonių. Žvelgiant į senus žemėlapius matytis, jog dabartinės Statybininkų gatvės areale visgi būta kaimo ir pastatų iki 1900m.

"Tikėtina, kad buvusios pilies likučiai galėjo būti sunaikinti per piliavietės teritoriją ir pro ją tiesiant kelią Skuodas– Darbėnai (tai galėjo įvykti XVIII–XIX. ar dar anksčiau) bei 1915 m. – geležinkelį Kretinga–Liepoja. Vėliau toje vietoje apsigyveno iš kitur atvykę žmonės (daugiausia geležinkelio darbininkai). Jie Skuodo istorijos nežinojo. Todėl tikėtina, kad žmonės, nieko neįtardami, dirbo šioje teritorijoje žemę ir taip sunaikino paskutiniuosius buvusios pilies likučius."

Tikėtina... Žodis, kuris nieko neįrodo. Tai tik abejonė. Žinoma, tiesiant geležinkelį galėjo būti sunaikintos senovinės liekanos, bet nebūtinai pilies liekanos - senų trobesių. Tačiau, kita vertus, tų liekanų iki šiol dar gali glūdėti žemės gilumoje, 1 ar 1.5 metro gylyje. Aišku, niekas, ko gero, nešoks kasinėti, rauslioti, tačiau šiais laikais yra gudresnių priemonių - žemę archeologiniais tikslais galima skenuoti.

"Tokiai hipotezei pagrįsti J. Normantas pateikia nemažai argumentų. Jo nuomone, vieta pilies statybai čia daugeliu atžvilgių buvusi nepaprastai patogi. Netoli Skuodo senovėje stovėjo Apuolės, Impilties, Puodkalių, Luknės, Klaišių, Urvių, Užluobės ir keletas kitų pilių."

Kad netoliese būta kitų pilių, absoliučiai ne argumentas, kad Skuodo pilis galėjo stovėti būtent čia. Skuode strateginiu, kariniu atžvilgiu yra kur kas patogesnių vietų ginybinei piliai suręsti. Galėjo egzistuoti tik įtvirtinta Kulų gyvenvietė su tvora ir pylimais ir ne daugiau. Tuoj pamatysite kodėl?

"Pati patogiausia vietos atžvilgiu galėjusi būti Pirmųjų Kulų pilis, nes čia – aukšta vieta, iš kurios, dar kiek palypėjęs, galėjai matyti net Mosėdį, Apuolę, Salantus, Gramzdą ir daugelį kitų strateginiu požiūriu tuo metu svarbių vietovių."

Kągi... Pirmuosiuose Kuluose įlipkite į patį aukščiausią medį... Ko gero patogiausia bus įsikarti į kokią nors liepą, augančią šalia kapinių. Įsivaizduokim, kad tai pilies bokštas. Labai abejoju ar iš tos vietos imsit ir pamatysit Mosėdį, juolab Salantus ar Gramzdą - jie pernelyg nutolę. Signalinio laužo dūmą, kylantį aukštyn gal ir pamatysite. tačiau tam Skuode galėjo būti kur kas patogesnių vietų.

"Istorija liudija, kad senovės lietuviai ir žemaičiai savo pilims statyti pasirinkdavo aukštesnes vietas. Tokias pilis sunkiau būdavo įveikti priešui, o, kilus pavojui, pilies gynėjai, uždegę laužus, signalą apie priešą greitai galėdavo perduoti netoli buvusių pilių įguloms."

Kaip pirštu į akį... Tik bėda ta, jog Pirmieji Kulai nėra labai aukšta vieta. Žinoma, kai nebuvo Skuodo jūros, nuo skardžio žiūrint į pietus būdavo aukštoka, tačiau iš vakarų pusės beveik plynė. Yra Lietuvoje tokių piliakalnių - ne ant kalno, o tiesiog ant šlaito. Iš trijų pusių skardžiai, o iš ketvirtosios - lyguma. Čia toje vietoje senovės žmogus išrausdavo kokį griovį. Taip galėjo nutikti ir Pirmuosiuose Kuluose, tačiau jei būčiau senovės karvedys, genties vadas ten niekad nebūčiau statęs pilies. Na, nebent priešpilį. Na, nebent kokį apžvalgos ar stebėjimo bokštą - ne daugiau. Strategiškai kariniu požiūriu Skuode yra tinkamesnių vietų. Jūs jau pradedate suprasti apie ką aš čia... ar ne?

"Anot J. Normanto, ši vietovė patogi ir grunto požiūriu – čia glūdi septynių metrų storio tvirto, riebaus molio sluoksnis, o po juo – 5–10 cm storio lyg betonas kietas sluoksnis, tada – tuštuma, o dar toliau – 3 m smėlio, po kuriuo – dribsmėlis (plavūnas)."

Medinėms lietuvių pilims ko gero toks tvirtas pagrindas nebuvo būtinas.

"Patogi ši vieta dar ir tuo, kad čia pakankamai buvo geriamo vandens. Šioje teritorijoje trykšta ir gydomųjų savybių turintys šaltiniai. Vienas iš tokių šaltinėlių, buvusių netoli Kulų kapinių, senųjų vietos gyventojų buvo vadinamas stebuklingu. Dabar jis jau užlietas vandeniu."

Tai silpnas argumentas, bandant net kelti versiją, kad čia būta pilies. Jei šaltinis tikrai buvo kone stebūklingas ir su gydomosiomis savybėmis, didesnė tikimybė, jog dabartinių kapų vietoje stovėjo ne pilis, o kokie nors kultiniai statiniai. Galbūt, čia derėjo viskas: ir mirusiųjų vieta, ir maldų vieta, ir aukų vieta. Netgi labiau tikėčiau, jog tas, neva, rastas akmuo su užrašais labiau buvo alkas, nei paminklinis akmuo, labiau skirtas dievams atnašauti, nei kunigaikščiui įamžinti.

Tad visgi, Skuode stovėjo pilis, ar ne? Galėjo ji egzistuoti ar ne? Ar tai tik prielaidos? Juk rašytinių šaltinių, kuriuose būtų minima Skuodo pilis, neišliko... O gal tiesiog niekas juose jos nepaminėjo, nes buvo tokia stipri, kad niekas nedrįso jos pulti? O gal tiesiog prie Skuodo pilies taip ir neįvyko jokio mūšio, kad pilis būtų buvusi paminėta? Juk daug Lietuvoje mažesnių ir didesnių piliakalnių apie kuriuos metraščiai tiesiog tyli. O gal pilis sunyko anksčiau, nei atsirado tie rašytiniai šaltiniai, anksčiau nei į tuos kraštus atsibastė tie atėjūnai, kurie rašė metraščius?

"Kiek kitokios pozicijos laikosi istorikas Edmundas Rimša. Jo nuomone, Skuodo miesto įkūrėjas Jonas Chodkevičius tik puoselėjęs mintį pastatyti pilį. Tą savo svajonę jis įkūnijęs miesto herbe. E. Rimša mano, kad šis Chodkevičiaus noras likęs neįgyvendintas. Tam galėjo sutrukdyti karas, lėšų trūkumas."

Štai čia... kai pradema kalbėti apie Joną Chodkevičių, tenka persikelti į visiškai kitą Skuodo vietą.

Traukiau kažkokią knygą iš aukštos krūvos - netelpa rupūžės mano kabineto knygų lentynoje, nors tu ką - griuvo knygos ir į akis pakliuvo "Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija"... Nagi, nagi... pavartykime ją... Niekad nežinojau, kodėl tą knygą kadaise nusipirkau - juk aš nei istorikas, nei architektas.... Hmm... Ką čia rašo apie Skuodą, to ko mes nežinome... Stasy Vainorai, tu nelabai nukrypsti nuo tiesos norėdamas Skuode pastatyti miesto vartus - jie buvo... "Skuode 1671m. egzistavo vos vieneri miesto vartai Šarkių gatvės gale ir tik dalis miesto buvo apjuosta pylimu" (161 psl.).

Acha! Skuodas netgi buvo apjuostas pylimu! Gal kažkada dabartinėje miesto aikštėje stovėjo ir pilis. Juk ši miesto dalis ant kalvelės. Ne ant kalno, ne ant skardžio - ant kalvelės. Kodėlgi čia negalėjo stovėti pilis?! O gal tie pylimai buvo užsilikę iš kokių senų laikų, kai pilį juosė medinių rastų siena? Deja, ko gero, ne... Visgi ginybiniai pylimai, kurių dabar jau nebelikę nė žymės, niekad nebuvo galimos sienos ir įtvirtinimų liekanos. O priežastis paprasta: jei būčiau karvedys, niekad nestatyčiau pilies - mūrinės ar medinės - dabartinėje Skuodo aikštėje. Kodėl? Ogi yra ir geresnių vietų. Tiesą Pirmuosius Kulus atmečiau - ten įkurdinčiau žynį.

Senovėje dabartinės aikštės vietoje, ko gero, būta arba ąžuolyno, arba pušyno arba tiesiog šviesi kalvelė, pievelė kurioje buvo gera laidoti mirusius. Vieta gera. Skuodas tuo metu turėjo virti burbuliuoti savo gyvenimu dabartinėje žydmiesčio dalyje, maždaug Laisvės gatvės zonoje, tarp palaidoto po žeme Luknės upelio ir Bartuvos upės. Ta vieta puiki gyvenvietei, miestui - palei pat prekybinį kelią, kuris ėjo iki brastos per Bartuvą, maždaug dabartinio tilto vietoje.

Mirusiųjų žmonės niekad nelaidodavo arti savo gyvenviečių, bet ir ne taip toli, kad būtų sunku tas vietas pasiekti. Turėjo būti protingas atstumas. Visgi žmogus visad buvo tinginys ir taupė savo laiką. Tačiau tuo pačiu nemėgo, kad lavonai ir tų jam po nosimi. Galų gale, net jei jie būdavo deginami, net ir tais laikais deganti mėsa skleidė nemalonią smarvę. Tai kam smardintis savo gyvenvietėje - pernešdavo mirusiuosius per upę ir pro dabartinę bažnyčią, pasiekdavo saulėtą kalvelę. Čia ir laidojo. Tai liudija ir archeologiniai kasinėjimai, nors jie vienareikšmiškai ir neįvardija, čia buvus senų kapų. Tačiau apskritai, visas šis pasakojimas paremtas vien prielaidomis ir loginiais išvedžiojimais.

Tačiau egzistuoja ir kita priežastis, kodėl dabartinio miesto centre negalėjo būti pilies, nors aplink pylimai ir kėpsojoi. Ogi... skaitau toliau tą knygą, kuri iškrito iš lentynos...

"Didysis kunigaikštis, leisdamas kurti miestus ir suteikdamas savivaldos teises, reikalavo įrengti gynybinius įtvirtinimus. Dėl lėšų stokos dauguma naujų miestų nebuvo įtvirtinti arba juos supo nesudėtingi įrenginiai: žemės pylimai, perkasai, medinės ir iš dalies mūrinės aptvaros, vartai. XVIIa. tokie paprasti įtvirtinimai minimi buvę Skuode, Kretingoje, Kėdainiuose." (210 psl.)

O 17 amžius tai 1600-1700-ieji. Naujamiestis Jono Chodkevičiaus iniciatyva pradėtas, dar ir Johanesburgu pramintas, dar tik statėsi, dar tik formavosi. Prisiminkime - Skuodui viduramžių miesto teisės suteiktos 1572m. Lietuvos Didysis kunigaikštis pareikalavo įtvirtinimų. Chodkevičiai supylė - rimtesnėms sienoms ko gero neliko pinigų arba tai buvo atidėta ateičiai. Juk mieste buvo kur kas svarbesnių dalykų. Miestas Chodkevičiui buvo reikalingas tik kaip pajamų šaltinis.

Tai kur visgi galėjo stovėti Skuodo pilis? A, jūs jau numanote... Teisinga linkime galvojate... Kur Chodkevičiai pasistatė savo dvarą?

Ten ir galėjo stovėti Skuodo pilis? Ne, čia jos tikrai nebuvo... Yra viena keista aplinkybė ir keistas klausimas... Kodėl Chodkevičiai dvaro pastatus sumūrijo Šiaurinėje Leibinės kalno dalyje - šešėlyje, šaltoje, nelabai saulėtoje vietoje. Juk Leibinės kalnas (vadinamasis MSMV kalnas) tuo metu buvo apaugęs mišku. Be abejonės aukštais medžiais; pušimis, gal ąžuolais... Jokios pietinės saulės - tik šešėlis. Kodėl ponai pasirinko tokią nedėkingą vietą? Kodėl ne ant kalno? Kodėl pakalnėje? Ir dar šiaurinėje. Kodėl jiems šovė galvon tokia nepraktiška mintis? Juk negali būti, kad norėjo įsikurti kuo arčiau gyvenvietės (dabartinės Laisvės gatvės zonos). Juk negalėjo mąstyti taip: "Statysim savo rūmus arčiau žydų, kuriuos apgyvendinsim tarp Luknės upelio ir Bartuvos. Kita vertus, ta dabartinė žydmiesčio vieta anais laikais turėjo būti visiškai nepatraukli. Jei norite įsivaizduoti, kaip ji galėjo atrodyti iki įsikuriant Skuodo miestui, nueikite ten, kur Luoba labiausiai keičia vagą, ten kur tas beždžionių tiltas link Narvydžių ir pamatysite... Krūmynai, kemsynai, nuolat pavasariais ir rudenimis užliejama vieta. Smėlio sanašynai, krūmynai, dilgėlynai. O kaip jūs manot kur Chodkevičius apgyvendino žydus? Aišku, pačioje prasčiausioje žemėje. Gi Lukinės upelis susiformavo Bartuvai kaitaliojant vagą nuo buvusio upelio pietinių krantų iki dabartinių. Ten negalėjo būti nieko gero. Tikrai.

Galų gale, jei čia buvo apgyvendinti žydai, vadinasi čia nieko nebuvo - plynė.

Yra ir kita su logika prasilenkianti detalė. Prisiminkime, pro Skuodą nuo seno ėjo prekybinis kelias. Paprastai, senų senovėje keliai ėjo pačiomis patogiausiomis natūraliomis vietovėmis, neapžėlusiomis šabakštynais, neklampiomis. Tačiau dabartinė Laisvės gatvė anuomet kaip tik tokia ir turėjo būti - prieš 2000 ar 1200 metus, t.y. maždaug 800-700-aisiais mūsų eros amžiais (m.e.). Juolab, jei pasižiūrėt į tuometinį klimatą... Tais laikais, anot tyrimų mūsų platumoje iškrisdavo nepaprastai daug kritulių, todėl dabartinės laisvės gatvės vietoje bujojo ne tik kemsynai, bet ir pelkynai, kaip ir visoje dabartinėje Skuodo parko dalyje. Negalėjo būti taip, jog raiti ir vežimais keliaujantys pirkliai ėję nuo Lenkimų gražiomis lygumomis iki Pirmųjų Kulų ir toliau patraukė kemsynų link, brovėsi per juos, kol pasiekdavo brastą, dabartinio malūno vietovę.

Ir čia iškyla esminis klausimas: tai kur buvo senasis Skuodas? Naujamiestis ėmė statytis nuo 1572-ųjų, galimai senųjų kapinynų vietoje - tas Johanesburgas. Dabartinis žydmiestis-senamiestis - kemsynai... Tai kur buvo Skuodas? O gal jo apskritai nebuvo? Tačiau iš kur tada tas nepaaiškinamas savo prasme žodis "Skuodas". Gal tai tiesiog žemių pavadinimas. Taip kaip senuoju keliu važiuojant nuo Tėvelių iki Krakių yra Gaubių kalnai. Kodėl Gaubių. Kas yra Gaubės? Tiesiog šlaitų vingis, kuris gaubia Bartuvos vagą. Toks įlinkis. Kodėl kalnai? Nes labai statūs šlaitai... Kalnai. Tad, gal ir su Skuodu taip pat? Nebuvo jokio senovinio miesto. Tiesiog apie 1570-uosius metus Jonas Chodkevičius atėjo ir įkūrė miestą - prisikvietė vokiečių, prisiviliojo žydų - pastaruosius apgyvendino dabartiniame senamiestyje, vokiečius naujamiestyje aplink dabartinę Gedimino aikštę ir basta. Basta - itališkas žodis, reiškiantis "baigta". Šioje loginėje vietoje tenka dėti tašką ir kaip aplink kokią ašį pasisukti į pietų pusę, ten kur ir stovėjo Skuodo pilis, ten kur ir gyvavo senasis Skuodas - nesvarbu ar gyvenvietė šiuolaikiniu supratimu ar miestas anuometiniu.

Dabar nušluokime mintyse nuo Skuodo miesto visus pastatus ir gal net medžius, kad turėtume vien tik pliką reljefą, kaip dykynėje, kaip stepėje. Visos karingos moterys ir vyrai, kurie eitumėte su manimi, kaip senieji kuršiai, plėšti kaimynų - kur jūs Skuode statytumėte pilį arba įtvirtintą gyvenvietę?

Gynybiniu požiūriu reljefas visad buvo labai svarbus, nes tai natūralios kliūtys arba gera apylinkių apžvalgos vieta.

Taip pat turėkit omeny, senovėje žmonės turėjo pasirinkimą ir rinkosi pačias geriausias vietas, ne taip kaip dabar - kur pigiau gavau, ten nusipirkau, užpyliau pelkes ir pasistačiau namą, įkūriau sodybą. Šioje vietoje norisi nukrypti absoliučiu šunkeliu, nesusijusiu su Skuodu. Prieš porą metų buvojau sodyboje, kurią įkūrė Lietuvos savanoris. Namas sukrypęs, pamatai taip deformavęsi, jog viename kambaryje spinta stovėjo ant kadaise horizontalių grindų nuo sienos pakrypusi per kokius 30-40 cm. Patalpos pilnos drėgmės. Negalėjo meistrai bet kaip grindų sukloti. Tai kasgi atsitiko? Ogi savanoris kur gavo žemės, ten ir statėsi. Bet senų senovėje, kai žmonių buvo mažiau ir kai apsigyvenimo vietą apspręsdavo ne pinigai, ne politinės aplinkybės, o pragmatiškas mąstymas, žmonės kurdavosi pačiose geriausiose vietose ir pagalvodavo apie viską. Tam turėjo laiko. Jie neskubėjo. Ir dar... jų protas nėmaž nesiskyrė nuo mūsų. Ir netgi išmintingi jie buvo tiek pat, kaip mes... kai kada. Skirtumas, jog turėjo mažiau abstrakčių žinių ir neturėjo tiek ir tokių daiktų, kaip mes dabar.

Taigi... Skuodą žmonės kūrė pačioje geriausioje vietoje. O kur ji? Be abejo, jūs jau seniai tai supratote, kur buvo senasis Skuodas. Taip, taip, taip ir dar kartą taip - ant Leibinės kalno ir aplink jį. Čia ir stovėjo pilis. Tiesa, gal ji nepriklausė žemaičiams, nepriklausė lietuviams, ją pastatė karingieji kuršiai, kurie žiaurumu lenkė vikingus, kurių šiaurės žmonės bijojo. Dabartiniai norvegų palikuonys bijojo kuršių. O mes, ko gero, vienaip ar kitaip, didesne ar mažesne dalimi nešiojame jų genus. Jie asmiliavosi su žemaičiais, tie su lietuviais, žydais, vokiečiais, lenkais... ir dabar turime save - Skuodo krašto gyventojus. Tą vietą, kurioje žemaičių kalba yra tikriausia. Tą vietą, kuri geriausiai išlaikė kuršių kalbos elementus.

"Taigi egzistuoja dvi hipotezės. Būsimiesiems Skuodo istorijos tyrinėtojams dar reikės atsakyti į klausimą, kuri iš jų teisinga, o gal atsiras ir naujų."

Taigi, senąjį Skuodą, senovės žmonių vietoje būčiau kūręs ant Leibinės (arba MSMV) kalno. Pagal reljefą, tai aukščiausia vieta - skardžių ir užpelkijusios Bartuvos upės saugoma iš visų pusių. Net iš vakarų pusės ta vieta yra aukštuma - pabandykit Apuolės gatvele dviračiu įminti į kalnelį (jei važiuotumėte Šaulių g. pusėn) - iškart teks pavaras perjungti arba šiaip paparakaituoti. Ir visai tikėtina, jog anksčiau tas kalnas galėjo būti gerokai aukštesnis.

Įsivaizduokim, jog dabartinio vandens bokšto vietoje stovi pilies bokštas - jis būtų matomas iš bet kurios dabartinės Skuodo vietos, net jei būtų žemesnis, o iš jo labai gerai apžvelgtumėte visas apylinkes. Tiesa, nei Mosėdžio, nei Salantų neišvystumėte, bet gal ir nebuvo būtina.

Yra užuominų, jog Jonas Chodkevičius norėjęs Skuodo pilį pastatyti. O gal atstatyti? Galbūt būtent dėl šios priežasties dvaro pastatus sumūrijo šiaurinėje kalno dalyje, nes ant paties kalno planavo pilį statyti arba... ją atstatyti. Gali būti, jog tais tolimais laikais, tais 1570-aisiais ant Leibinės kalno būta kokių nors liekanų, buvusios pilies žymių, kurias jis savo akimis regėjo. Per 500 metų visa tai galėjo labai lengvai dingti nuo žemės paviršiaus. Medis pūna, duobės, išrausos dingsta - js būna įmanoma pastebėti tik iš paukščio skrydžio. Tačiau dabar jau ir tas nebegali pagelbėti, nes nežinia kiek ir kas buvo nušluota nuo žemės paviršiaus sovietmečiu, kai buvo statoma Statybos ir melioracijos valdyba. Nors gali būti, jog pakasinėjus, po betono ir asfalto danga būtų galima kažką aptikti. Gal... Keista yra tai, jog tais senais laikais kalva nebuvo  užstatyta pastatais. Ir tam galėjo būti svari priežastis - buvęs piliakalnis. Kažkaip nepastebėjau, kad dabartiniuose miestuose esantys piliakalniai būtų užstatyti kokiais nors pastatais. Galiu klysti, galiu būti neteisus, nes visa tai yra tik teorinės, hipotetinės prielaidos. Tačiau kas gali atsakyti: kodėl Chodkevičiai dvaro nestatė ant to kalno - juk ten ir vaizdai nuo jo atsiveria gražūs - saulės daug ir atokiau nuo miesto (dabartinio senamiesčio).

Pažvelgus į tą geografiškai patogią Skuodo dalį ir turint omeny, kur senovėje paprasti miestelėnai savo pastatus rentėsi, norisi manyti, jog senovinis Skuodas plytėjo pietvakarinėje parko dalyje, toje vietoje, kur takučiais leidžiamės nuo Leibinės kalno link beždžionių tilto, toje vietoje kur stovi estrada - patogi ir saugi vieta įsikurti. Čia pat upė, pelkynai - žuvys, paukšiai; iš vakarų pusės vietovę saugo Leibinės kalno šlaitai. Neužpučia šiauriniai vėjai, saulėta. Kaip buvo įsikūrusi senoji Kernavė? Miestelėnų, amatininkų, prekeivių ir paprastų žmonių pastatai plytėjo lankoje tarp piliakalnių ir Nėries upės juostos. Paryžius kūrėsi pelkėtoje vietoje, saloje, kur dabar stovi Noterdamo katedra. Ten žmonės susirentė pirmuosius trobesius, ten, visai šalia ant kranto vėliau romėnai įkūrė fortą. Londonas kūrėsi Temzės deltoje - irgi vietoje, kur apstu pelkių. Venecija irgi statėsi salose ir pelkynuose - kur saugiausia. Ir tokių pavyzdžių galima rasti daug - pelkėtose vietose, visokiose žemumose, arti upės ar vandens telkinių buvo saugu ir naudinga įsikurti. O ant kalno, kaip ir Kernavėje laužus kureno kariai. Ten stovėjo sienos, už kurių pavojaus atveju buvo galima lengvai ir saugiai susivaryti gyvulius ir patiems su šeimomis įsitaisyti.

Šioje vietoje galima grįžti ir prie to prekybinio kelio... Atsakyti į klausimą, kodėl jis "ėjo" smėlėta, krūmais apaugusia, nepatogia vietove - dabartine Laisvės gatve (nuo posūkio ties Gėlių gatve iki malūno).

Jo ten tiesiog nebuvo, nes nebuvo prasmės brautis per šabakštynus.

Remiantis logika, kelias turėjo eiti į medinę pilį ant Leibinės kalno kažkur tarp dabartinės Žvaigždžių ir Krantinės gatvių ir paskui Šaulių gatve leisti nuo pilies link brastos per Bartuvą, prie siauriausios ir saugiausios vietos persikelti per upę. Kad tai buvo siauriausia upės vieta byloja ir tai, jog būtent toje, o ne kitoje vietoje buvo pastatytas malūnas, nes čia buvo lengviausia, mažiausiomis sąnaudomis užtvenkti Bartuvą.

Kai aplink buvo tiek daug pilių, kodėl Skuode jos "nebuvo"?

Kai aplink buvo tiek daug pilių, kodėl Skuode jos "nebuvo"?

Vietovės centru buvo Skuodas. Galbūt jis buvo net visų Kuršių žemių centru. Tam vieta geografiškai labai patogi. ir įdomu tai, jog iš visų pusių buvo apsupta ginybinių pilių žiedu. Tai buvo vieta, kurioje susikirsdavo sausumos ir upių keliai. Anais laikais upės buvo platesnės ir vandeningesnės, labiau tinkamos plaukti laivais, laiveliais, valtimis ir luotais. Jei Skuodas visgi nebuvo tokiu centru, jei čia nebuvo jokios pilies, jei čia stovėjo tiki kokia viena medžiotojo trobelė, tokiu atveju reikėtų manyti, jog senovės žmonės buvo absoliutūs asilai. Deja, taip negalėjo

būti. Jie ypač gerai įvertindavo visus reljefo teikiamus privalumus, visas gamtines kliūtis ir jų pliusus bei minusus.

Tad jeigu Skuodas buvo toks kokį bandau pavaizduoti, kur jis dingo? Ir kada jis tokiu galėjo būti?

1347 metais per Europą ėmė slinkti pirmoji didžioji maro epidemija ir baisiausiai, ko gero,  griebė tas vietas, kuriose susieidavo daugiausia žmonių - prekybos keliai, centrai, kuriuose būdavo mainomasi prekėmis. Maždaug tuo laikotarpiu dingo ir Kernavė. Skuodas buvo kaip tik ant prekybinio kelio, sankryžoje. Jei čia tikrai stovėjo pilis, ji tiesiog kuriam laikui, gal net porai šimtmečių liko apleista. Per tokį laiko tarpą bet kas gali sugriūti ir supūti. Per porą šimtų metų bet kas gali išdilti iš atminties. Jei mes net šiame, informacijos amžiuje labai greitai daug ką pamirštame, ką jau kalbėti apie tuos senus laikus, kai net knygos buvo didelė retenybė.

Ten, tolumoje, kur bokštas... galėjo stovėti pilis...

Tačiau gal nereikėjo nė maro, kad Skuodo pilis ir pats senovinis miestas dingtų nuo žemės pavirčiaus. Juk "nuo XIII a. pradžios kuršiai susidūrė su Rygoje įsikūrusiu Kalavijuočių ordinu. 1210 m. kuršiai puolė Rygą ir kalavijuočių laivus. Nesudarę valstybės buvo priversti 1229-1231m. pripažinti Kalavijuočių, 1242m. - Livonijos ordino valdžią. Po lietuvių pergalės Saulės mūšyje (1236 m.) ir po Durbės mūšio (1260m.) buvo sukilę, tačiau Ordino nuslopinti. Dalis kuršių gyventų plotų po ilgų kovų virto dykra, daugelis kuršių iš savojo krašto pasitraukė į Lietuvą." [Wikipedija]

DYKRA!

O paskui per kraštą perėjo ir maras... Tad nereikėtų labai tikėtis, jog iki Chodkevičiaus laikų būtų išlikusi kokia nors pilis ar pats senasis miestas. Galbūt dėl senojo Skuodo vietos mano prielaidos nėra teisingos, nes gal sovietmečiu rekonstruojant miesto parką turėjo kažkas rasta. O gal tiesiog ir nebuvo labai žiūrėta - perėjo su eskavatoriais ir buldozeriais ir niekas perdaug nesičiupinėjo. O gal visgi tų tikėtinų paprastų gyventojų namų liekaqnų niekas dar nepalietė ir jie vis dar glūdi po žeme kokiame pusantro metro gylyje. Galbūt ir ant Leibinės kalno dar kažko galima rasti. O gal tai tik tuščios prielaidos. Tačiau dar sykį pakartosiu: aplink Skuodą tiek daug pilių ir piliakalnių būta, jog tiesiog neįtikėtina, kad tokiioje geografiškai patogioje vietovėje nieko nebuvo. Tai kertasi su logika.

Yra dar viena labai įdomi ir intriguojanti detalė, kuri perša mintį, jog Skuodas kaip miestas, kaip įtvirtinta gyvenvietė galėjo atsirasti nepaprastai seniai ir būtent iš čia, o ne iš kokios nors kitos dabartinės Žemaitijos vietos ėmė sklisti žmonės ir apgyvendinti šį kraštą. Tačiau tai palikime kitai istorijai. Kitai pasakai apie Skuodą...

Kaip "chalopas" į "dvarą" ėjo

439-oji istorija. Vykdydamas mirštančiojo "paskutinę valią", 2018.08.09 susitikau su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Neiškrito man jokia "laimės valanda" - tiesiog parašiau atvirą laišką merui ir paleidau į socialinius tinklus, kad su meru galėčiau susitikti kaip lygus su lygiu, kaip žmogus su žmogum, kaip kaunietis su kauniečiu - neformaliam pokalbiui. Aš norėjau pasižiūrėti jam į akis ir kad jis į mano. Norėjau jį išgirsti. Norėjau pajusti. Ir be abejo, turėjau viltį. Viltis miršta paskutinė - pirma miršta žmogus. Būtent dėl to verta visomis įmanomomis priemonėmis kovoti iki galo. Dar ne galas. Galas bus, kai rugpjūčio 31d. užsibaigs reorganizacija ir aš, kaip V. Bacevičiaus pradinės mokyklos pirmininkas neteksiu įgaliojimų, nes neliks pačios tarybos, nes neliks ir pačios mokyklos. Tačiau dar ne galas... Dar ne pabaiga. Kovą nereikėtų suprasti vien, kaip kraujo leidimą peiliais. Net pralaimėjus pagrindinį lemiamą mūšį būtina kautis dėl to, kas visad buvo ir lieka - dėl savo vaikų gerovės.

Tačiau nepaisant viso to, vistiek kai kurių buvau išvadintas "chalopu", bėgančiu į "dvarą" laižyti pono padų. Aš nuėjęs į savivaldybę nieko neprašiau. Aš SIŪLIAU. Siūliau įsiklausyti į mano žodžius ir sustabdyti dviejų mokyklų: Kauno V. Bacevičiaus pradinės ir Žaliakalnio progimnazijos reorganizaciją.

Neatpasakosiu žodis žodin ką ir kaip mes ten kalbėjomės. Nepateiksiu jums stenogramos, nors galėčiau. V. Matijošaitis pasakė: "Teisėsauga teisinga. Pagal mane tikrai viskas yra teisinga." Jis nemato jokios Kauno V. Bacevičiaus pradinės mokyklos perspektvų kaip mokyklos. Jis nemano, kad mokykla yra laužas, bet perspektyvų nemato. Tačiau, kai 45 minučių pokalbio pabaigoje dar sykį pasiūliau sustabdyti reorganizaciją, jis atsiduso, pakreipė galvą kažkur į šalį ir pasiūlė dar sykį susitikti 2018m. rugpjūčio 14d., dalyvaujant Kauno švietimo skyriaus vedėjui Virginijui Mažeikai. Šiandien įvyko tas susitikimas mero kabinete, bet paties mero nebuvo. Man buvo pasakyta, jog meras negali dalyvauti susitikime. Kodėl? To man niekas nepaaiškino.

Visvaldas Matijošaitis nenorėjo būti meru. Jis nesiruošia toliau būt meru. Jis pats man taip pasakė. Tačiau galbūt, jis ruošiasi tapti prezidentu... Galbūt. To jis man nesakė.

Meras neskaito visokių viešumoje skelbiamų rašliavų. Jis pats man taip pasakė - tik kitais žodžiais. Necituosiu.

Kai kas klaidingai suprato, jog fotografuodamasis su manimi, meras kuria savo įvaizdį. Baikit juokus. Tai aš pokalbio pabaigoje jam pasiūliau nusifotografuoti. Ir jis sutiko. Kam man to reikėjo? Man reikėjo. Man reikėjo kaip įrodymo, jog aš numečiau pirštinę, o jis pakėlė.

PIRMA DALIS

DALYVIAI

2018.08.14 Mero kabinete mane pasitiko Rasa Šnapštienė Kauno mero pavaduotoja ryšiams su nevyriausybinėmis organizacijomis, socialiniams reikalams, sveikatos apsaugai, švietimui, viešojo valdymo modernizavimui; Nijolė Putrienė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja; Kristina Grybienė Kauno savivaldybės, Teisės skyriaus l.e. vedėjo pareigas.

ESMĖ

Ir šįkart nėjau kaip prašytojas - pasiūliau vykdyti TĄ švietimo reformą, TĄ reorganizaciją, sujungti tų dviejų mokyklų administracijas, atleisti iš Kauno V. Bacevičiaus pradinės mokyklos nereikalingus žmones: valytoją, ūkvedį, sekretorę... Gi visas tas funkcijas galės atlikti Žaliakalnio progimnazijos techniniai darbuotojai. Gi atsilaisvintų patalpų, nebereikėtų direktorės kabineto, sekretorės urvelio, mokytojų kambario - atsilaisvintų pusę pirmo mokyklos aukšto ir atsirastų vietos didesnei sporto salei (išgriovus keletą sienų, kurios tikrai nėra joks paveldas), atsirastų vietos rūbinei. Na, o sanitarinius mazgus tereikėtų naujai įrengti. PASIŪLIAU mokytojus ir mokinukus palikti toje mokykloje, kad jie toliau galėtų ramiai mokytis jaukioje aplinkoje.

DISKUSIJOS

Rasa Šnapštienė: Supratom jūsų pagrindinę mintį... Jūsų pagrindinė mintis yra racionali.

Kristina Grybienė: Iki šiol su mokyklos bendruomene jokio kompromiso nepavyko rasti, dėl to ir bylų tokį skaičių užsivedę. Jūs esate iniciatoriai - mes tiktai ginamės. Bet norėčiau pažymėti, kad visi jūsų pateikti pasiūlymai savivaldybės negalėtų būti priimti dėl tos priežasties, kad jums žinoma... ir turėtų būti žinoma... nes ir bylose esame pateikę tą informaciją, kad jūsų tam pastatui Savanorių pr. 91 šiam momentui ne tik, kad nėra sustabdytas Higienos pasas, bet jis yra iš viso panaikintas. Ir netgi jeigu savivaldybė... netgi prie geriausių norų čia bandytume su jumis kompromiso ieškoti, tai teisiškai yra neįmanoma, nes ugdymas įmanomas tik pastate, kuris turi galiojantį higienos pasą, nes  kalbame apie bendrojo ugdymo paslaugų teikimą, nes taikomi gana aukšti reikalavimai. Registro duomenimis tas jūsų pastatas statytas 1941 metais ir kaip pasakyt... mes tiek metų ginčijamės su jūsų bendruomene, bet galiu pažymėti, kad čia nėra derybų objektas palikti vaikus tokiame pastate. Neturi tas pastatas galiojančio higienos paso.

Juokinga... Savivaldybė ginasi... Ne savivaldybė ginasi, o tėvų bendruomenė ginasi nuo savivaldos savivalės.

Ak, ta higiena. Grįžęs nusiploviau rankas, kad neliktų ant delnų biurokratijos žymių. Higiena kaip hiena. Higienos normomis vartaliojama kaip patogiau.

Nacionalinės visuomenės sveikatos centras 2018.08.01 (raštas Nr 11 14.1.2/-2-33087) mums rašo, bandykite skaityti atydžiai: "Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 21:2011: "Mokykla vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011m. rugpjūčio 10d. įsakymu Nr V-773 (redakcija galiojusi nuo 2011m. rugpjūčio 11d. iki 2017m. rugpjūčio 31d.),  40 punktas ("40. Naujai statomose mokyklose priklausomai nuo numatyto mokinių skaičiaus turi būti įrengiama viena arba dvi sporto salės, vienam mokiniui skiriant 0,9 kv. m. plotą. Iš sporto salės turi būti išėjimas į kūno kultūros zoną.") taip pat numatė tik naujai statomoms mokykloms keliamą reikalavimą įrengti vieną arba dvi sporto sales. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas įrengti sporto salę (sales) taikomas tik naujai statomoms mokykloms, bei mokykloms pradedančioms vykdyti ugdymo veiklą ne mokslo paskirties pastatuose ar patalpose, mokyklos vykdančios bendrojo ugdymo programas ir neturinčios įrengtos sporto salės, ugdymo programą galima įgyvendinti kitu adresu, kitose patalpose."

Pasirodo, sporto salės būtinos tik naujai statomoms mokykloms, o senoms mokykloms visada galiojo 0,9 kv.m.mokiniui, o ne 8,5 mokiniui reikalavimas. Arba kažko mes čia neįsiskaitome? Tai kaip tada šimtametei Kauno V. Bacevičiaus mokyklai 2015 sustabdė higienos paso galiojimą dėl sporto salės, o dabar suvisam panaikino? Kodėl mokyklos mokinukai negali vykdyti sporto užsiėmimų kitose patalpose, o va, Žaliakalnio progimnazija galės? Atrodo biurokratai pasiklydo savo pačių raštuose. Tikrai verygos burtai veikia. Kaip norima, taip ir vartoma.

Beje, beje... paprastas pilietis gali ir nežinoti, kada pastatas pastatytas, bet atsakingi valdininkai... Dabartinės mokyklos pastatą pastatė ir 1903-1904 m. fundavo žydas Leiba M. Markusas. Vos pastačius statinį, jame įsikūrė 2-asis Kauno tvirtovės pėstininkų pulkas. 2017m. čia įsikūrė mokykla.

Rasa Šnapštienė: Vaikai auga, auga ir jie visad užauga... Buvusieji pirmininkai siekė, kad jie užaugtų ir išeitų iš tos mokyklos ir tas procesas gali tęsti be galo, kadangi jūsų bendruomenė buvo sustabdžiusi reorganizaciją ir mes turėjome leisti komplektuoti pirmas klases. Ta veikla buvo teisėta ir vyko, ir vyko ir kažkada ateina laikas, kada jau yra riba ir jau rugsėjo mėnesį jokiu būdu...

Tas procesas gali tęstis be galo, nes Žaliaklniui reikia pradinės mokyklos. Su rugsėjo pirmąja nesustoja gyvenimas. Vaikai gimsta, kuriasi naujos šeimos, naujos šeimos keliasi į Žaliakalnį, miesto centre statomi nauji biurai... Tačiau susidaro toks įspūdis, jog Kauno savivalda ruošiasi arba karui, arba totaliai emigracijai, arba ekonominiam miesto nuosmūkiui.

V. Mažeika: Aišku, dalis tų argumentų savu laiku galėjo būti diskutuojami. Gaila, kad mes turėjom tokią situaciją, kad... sakysim, sprendėm tą ginčą tiktai teismuose... realiai... Situacija susiklostė kaip susiklostė. Tos klasės dėl teismo užtikrinimo priemonių sukomplektuotos nepilnos. Įvedant etatinį mokytojų apmokėjimą nuo rugsėjo pirmos, praktiškai tai sąlygoja mokytojų pareigybių skaičių ir finansavimą, tai... sakysim, aišku kad moksleivių krepšelio finansavimo neužteks, kaip jo jau neužteko ir pernai... sakysim, ten 50 tūkst. eurų berods buvo jūsų mokyklos mokos fondas... Tai pati reorganizacija, kaip suprantu, juridiškai baigiasi rugpjūčio 31d. Jos nei pratęsi, nei kažkaip kitaip padarysi. Yra tie savivaldybės tarybos sprendimai priimti... Pati procedūra nereglamentuota civiliniame kodekse, tai... ta reorganizacija baigiasi rugpjūčio 31d.

Tipiškas biurokrato atsakymas. Kažką panašaus girdėjau Vilniuje iš Švietimo ir mokslo ministerijos klerko lūpų: ping-pong, ping-pong... Diskutuoti galima visada. Sprendimus galima priimti bet kada. Kas mus valdo: higienos normos ar popieriniai raštai? Juk mes esame žmonės, ne kompiuterinės programos. Mes galime priimti visokius sprendimus, bet kokius atšaukti, jei jie kertasi su sveika logika. Tačiau taip nėra. Mus valdo ne žmonės, o popierius. Tai kam reikalinga ta savivalda - pakaktų gero serverio ir kompiuterinės programos, kurios nepaduosi į teismą, su kuria nepasiginčysi. Rezultatas būtų toks pat.

Rasa Šnapštienė: Girdžiu iš pirmininko... tai yra tikrai racionalus pasiūlymas... Na, ir mes pateikiame racionalius atsakymus į tuos pastebėjimus. Iš tikrųjų, kaip pastebėjo Kristina, labai gaila, kad anksčiau nebuvo tų racionalių pirmininkų... Reorganizacija vyks šiaip ar taip... Dėl to pastato situacija yra tokia, kad tas pastatas... problemos su sporto sale susijusios. Vienintelis, kas neatitinka yra su sporto sale susiję dalykai. Dėl V. Bacevičiaus yra daug pažeidimų, kurių taip lengvai neišspręsi... Yra du dalykai: vaikų ugdymas, vaikų gerbūvis, pasitenkinimas mokymusi ir pan. Kitas dalykas yra pastatas, kuris yra aiškiai reglamentuojamas įstatymais, nustatytom normom ir t.t. Natūralu, kad šitas pastatas, šios dienos reikalavimų niekaip neatitinka ar ten bus tik dalis kažkokios mokyklos klasių, ar ten bus dvi klasės kažkokios mokyklos, pastatas iš viso nebeatitinka šiandieninių reikalavimų ugdymo patalpoms. Viskas. Ir jeigu mes norim pritaikyti šiandieniniams reikalavimams, mes turim vos ne kaip pusę mokyklos pastatyti, kad jį mes galėtume pritaikyti šiandieniniams reikalavimams.

Ne pusę mokyklos - tik sporto salę, kuriai finansavimas atsirastų iš visokių fondų. Bet va noro ir valios nėra. Geros valios. Sveikos logikos. Galų gale, net toje pačioje mokykloje galima įrengti erdvesnę sporto salę, kad atitiktų HIGIENOS NORMAS.

-Ponas Mažeika, mes buvom susitikę, siūlėm susėsti prie apskrito stalo įvairių institucijų darbuotojams, savivaldos atstovams ir spresti problemą taikiu būdu, - sakau pokalbio metu greta sėdinčiam V. Mažeikai.

-Taip, mes į tą situaciją visą laiką stengėmės žmogiškai reaguoti. Tiktai gal... aš subjektyviai stebėjau, kad... na, sakysim... vieną dieną šnekam, kitą dieną turim teisminį ieškinį, tai... tai sakysim, tas trukdė diskusijai.

Kitą dieną ponas Mažeika turėjo suorganizuoti apskritą stalą (pavasario laikas), bet kitą dieną neatsirado laiko ir noro. Na, o žmogiškumo faktorių įvertins patys mokinių tėvai...

-Bet suprantat, tai yra labai žmogiškas dalykas - mums gintis kažkaip reikėjo. Mes neturėjom kitų priemonių kaip gintis, - paaiškinau "žmogiškumo" pagrindus p. Mažeikai.

Nijolė Putrienė: Tikrai jūsų pasiūlymas yra įdomus, galbūt svarstytinas, bet dabar praktiškai pasižiūrėkim į tą klausimą. Šiuo metu šitose patalpose vaikai negali mokytis, jie turės išsikelt bet kuriuo atveju šiuo metu, net jeigu mes užvedam procesą, kad tą mokyklą pritaikyti šiandieniniams poreikiams... Na, pats pritaikymas užtruks kiek metų... kaip jūs įsivaizduojat?.. Aš nežinau, aš ne statybininkė, negaliu pasakyt... Minimum 2 metai, tai čia minimum. Tad kiek dar bus poreikio dar po poros metų tą pastatą naudoti ugdymo reikmėms?

Poreikio bus. 2016m. Žaliakalnio vietos veiklos grupė (VVG), tarp kurios valdybos devynių narių buvo ir trys "Vieningo Kauno" (valdančiųjų) atstovai: Raimondas Krištaponis, Edita Plūkienė ir Donatas Večerskis, parengė vietos plėtros strategijos išsamią 94 puslapių studiją. Čia teigiama, jog 2012-2014 metais Žaliakalnyje itin sparčiai didėjo gimstatumas, nepaisant to, jog tuo laikotarpiu dar sykį buvo apkarpytos motinystės išmokos. Čia kaip niekur kitur Lietuvoje bendras gimstamumo rodiklis tūkstančiui gyventojų  siekė 10.65 proc. ir padidėjo net 17.68 proc., nes čia pastaruoju metu apsigyveno daug jaunų šeimų.

Rasa Šnapštienė: Gerbiamas pirmininke, aš ir mano kolegos išgirdome. Šita idėja yra visiškai racionali ir įgyvendinama, jeigu mes matome kad pradinių klasių, mokinių iš Žaliakalnio yra ir jų daugės. Bet... Kokią mes turime situaciją? Higienos paso mes neturime ir žinome, kad reikalingas šitam pastatui remontas. Šiuo metu mes kalbamės per posėdžius, kaip suremontuoti šitą namą ir kreipiamės į paveldo skyrius... departamentą, kad labai aiškiai parašytų, kokie ten yra reikalavimai remontui. Jeigu mes pasižiūrėsim, tai ten... kaip anekdotai... jog turėklai, turėklų užlenkimas, jų aukštis... viskas turi būti išlaikyta. /.../ Mes kaip savivaldybė turime daug problemų su paveldu... mums atrodo nelogiška, bet jie mums sako, kad čia yra paveldas ir turi būti ten atstumas, rėmų kampas... durys ten kažkokios... lempos ir t.t. /.../ savivaldos esmė yra - veikia savivalda, bet aukščiau nustatytų teisinių aktų rėmuose. Kada mes susirinksime visą šitą informaciją, ką mes ten galime daryti, ką mes negalime daryti, mes ir turėsime informaciją apie prognozes... Kokios yra prognozės dėl pradinukų... Galimas atvejis, kad renovuosime atsižvelgiant, kad mokyklą paliktume pradinukams. Galimas atvejis. Kitas variantas - mokyklą renovuoti muzikos mokyklai. Jokiems privatininkams, jokiems plastinių operacijų, dantų... šitas pastatas nebus atiduodamas. Eitų kalba: arba pradinė arba muzikos mokykla. Priklausomai nuo to, ką mums pasakys paveldas.

Baikit, baikit, baikit... Pačiam kultūros paveldo departamentui gresia reforma. Anot kultūros ministrės L.Ruokytės-Jonsson „Įgyvendinus kultūros paveldo apsaugos pertvarką, beveik 80 proc. kasdienių paveldo problemų (…) būtų sprendžiama savivaldybėse.“

Rasa Šnapštienė: Aš pilnai suprantu ką jūs sakot ir jeigu mes su jumsi toliau bendraujame, sakysime... ką tas paveldo skyrius pasakė, mes galim ir toliau spręsti apie to pastato paskirtį... Pavyzdžiui, turint kažkokias patalpas jūsų vaikams susitikimui, jeigu nebus ten pradinių klasių... Arba šitas, jeigu pasakys, kad yra didėjimas... Taip? Arba muzikos mokykla - nieko daugiau nebebus /.../Jūs visą laik galite kreiptis pas Nijolę, galite kreiptis pas mane klausti tokia yra situacija, nes nepereis tas pastatas iš švietimo skyriaus žinios.

-Bet suprantat, iki rugpjūčio 31d. aš būsiu Kauno V. Bacevičiaus pradinės mokyklos pirmininku. Po to jau nebebūsiu, nes reorganizacija jau bus įvykusi, - atsakiau jai.

-Aš noriu pasakyti, pirmininke, mes tikrai kalbamės. Jūs galit kreiptis kaip pilietis, kaip miestietis... Galima užeiti ir neužsirašius priėmimui... - tarė Rasa Šnapštienė.

Deja, deja, deja... Kai 2016-ųjų metų žiemą norėjau patekti dėl tų pačių problemų pas merą, man pasiūlė "užsirašyti", t.y. užsiregistruoti, pateikti rūpimą klausimą, jei... jo neišsprendė kiti savivaldybės klerkai. Pas merą patekau tik šiais metais, įgijęs statusą, kreipęsis į jį atviru laišku.

****

ANTRA DALIS

Kai pralaimimas pagrindinis mūšis, protingas vadas stengiasi išsaugoti savo kariauną, o ne palikti jos myriop ir pats skuosti į krūmus. Taigi, toliau tęsėm pokalbį apie postapokaliptinį pasaulį.

KLASIŲ DRASKYMAS

Jei Kauno V. Bacevičiaus pradinės mokyklos (KVBPM) vaikai pereis į Žaliakalnio progimnaziją, jų klasės bus ardomos ir draskomos. L. e. Kauno Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pareigas Taisija Kovalenkina 2018.08.06 dieną KVBPM  tarybos posėdyje pasakė: "Pagal tai kokius duomenis turiu, tai: 2a pereina 18 ir 2b – 6, viso 24 vaikai. 3a – 15 ir 3b – 21, viso 36 mokiniai iš jų bus 2 perkelti į 3a, 3b pilna ir 3c 18 mokinių, tai dar 8 vaikai bus prijungti ir yra 26, 3d – 26 mokiniai. Viena mažesnė klasė bus išskirstyta per 3 klases. 4a -9 mokiniai, 4b- 21, reikės spręsti kurie iš 4b pereis į 4a."

-Galite jūs ką nors pasakyti? - į V. Mažeiką kreipėsi Rasa Šnapštienė, o jis atsakė:

-Mes visą laiką vertinam tą situaciją, kad klasės nesubyrėtų. Ir V. Bacevičiaus mokykloje turėjom visą eilę atvejų, kai net rugpjūčio pačioj pabaigoj subyrėjo klasė... Tai dėl to ir buvo svarstomi variantai, kad gal su mokytojais ir visa klase keliatės į... jeigu Žaliakalnio progimnazija netinka, tai sakysim, kažkur kitur, kur tas tiktų, bet tokio varianto nepavyko surast priimtino bendruomenei. Dabar tos Bacevičiaus klasės visos yra mažesnės negu Žaliakalnio progimnazijos /.../ Aišku jungiant klases yra žiūrima kurios klasės yra didesnės ir kokia yra patalpų situacija, kur jūs labai griežtai patalpas vertinat. Tai įvertinant visus... ir darbo kodeksą aišku... nes darbo kodeksas nenumato pagal vaikų skaičių ten sakysim likti... pirmenybę...

Klasės nebyrėjo - tiesiog kol nuo 2015m. vyko teismai, Kauno Švietimo skyrius visomis išgalėmis trugdė formuoti pirmokų klases. O jei klasės "nubyrėjo", tai tik dėl to, jog tėvų nervai neatlaikė savivaldos smūgių ir bandydami apsaugoti savo vaikus, nuėjo į kitas mokyklas. Liko tik tie, kurie tikėjo sveiku protu, valstybe ir teisingumu.

-Aš suprantu, jog yra įstatymai, bet į esamą situaciją reikėtų pasižiūrėti žmogiškai, nes tai yra jautrus dalykas. Noriu, kad į tai būtų pasižiūrėta jautriai, kad nebūtų nuskriausti nė vienos mokyklos mokiniai, - tariau aš.

-Vedėjau, tada pasižiūrim susitikimą kitą savaitę su direktore [Taisija Kovalenkina] ir kad jinai atneštų pagrindimą... arba kaip buvo formuojamos pradinės klasės, kas iš kur perkeliama, ir kaip paliekamos mokytojos, ir koks yra argumentas palikti vieną ar kitą mokytoją, - kreipėsi R. Šnapštienė į Kauno švietimo skyriaus vedėją.

-Gerai, aš tą padarysiu... - nuolankiai atsakė jis.

SPINTELĖS

L. e. Kauno Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pareigas Taisija Kovalenkina 2018.08.06 dieną KVBPM  tarybos posėdyje pasakė: "Spinteles turės įsigyti tėvai, nes mokykla tikrai tokių lėšų neturės."

-Dėl spintelių kreiptrasi į savivaldybės administracijos direktorių. Bus skirta 3500 eurų.. - susitikimo metu tarė V. Mažeika.

Valio! Kauno savivaldybė skirs pinigų spintelėms... Na, nors tiek...

PASTOVIOS KLASĖS

-Tikrai buvo kalbėta su ta pačia laikinąja direktore ir būtent, tiem vaikam, kurie ateina visu komplektu, t.y. viena antra klasė, viena trečia klasė ir dvi ketvirtos klasės...jiems yra remontuojami kabinetai. JIEMS, - pabrėžė N. Putrienė.

-Ir jiems bus pastovūs... - užsitikrinau aš. Gal ne taip nugirdau, ne taip supratau. Nes kuriam galui tokiu atveju savivaldybė išleis 3500€ spintelėms?!

-Jie bus, kaip ir priklauso pradinukams, jie bus pastoviai tam kabinete, - užtikrino N. Putrienė.

KŪNO KULTŪROS PAMOKOS

L. e. Kauno Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pareigas Taisija Kovalenkina 2018.08.06 dieną KVBPM  tarybos posėdyje pasakė: "Na mes organizuojame ugdymą nuo rugsėjo 1 d., jei neprasidės sporto salės statyba nuo rugsėjo 1 d., vaikai nebus vežami ir sportuos lauke, pukiausias aikštynas ir visi vaikai telpa. Ir jokių problemų nesudaro."

-Ta vežiojimo istorija... jūs suprantat, kad jinai yra padiktuota ir tėvų iniciatyvos. Aišku ieškant racionalių sprendimų ten būtų galima surasti tuos racionalius sprendimus... sakysim, skaitant tą pačią higienos normą... - paaiškino V. Mažeika.

-Ar nėra kitų alternatyvų? - nustebau.

-Maniežo variantą svarstėm, bet mano žiniomis, maniežo variantas netiko bendruomenei... - atsakė V. Mažeika.

-Bendruomenei... t.y. kokiai? - paklausiau.

-Bacevičiaus... - atsakė V. Mažeika ir pridūrė: - Įvertinus visas biurokartines situacijas Higienos centras savo išvadas padarė. Kažkokios alternatyvos galimos./.../ Jeigu nuolat nebūtų apeliuojama, kad ta Žaliakalnio progimnazijos salė yra bloga, gal nereikėtų ir važinėti.

Bendruomenei netinka vykdoma reorganizacija.

O juk Kauno Žaliakalnio progimnazijos salė iš tiesų yra prasta: be ventiliacijos ir maža. Gi ne kas kita, o būtent Kauno savivalda, Švietimo skyrius nieko geresnio nesugalvojo, kaip surasti sporto salę kitame Kauno rajone, kitoje, jau uždarytoje mokykloje už 3.5 km, per 30 min. kelio automobiliu.

BAIGIAMASIS POTĖPIS

Rasa Šnapštienė: Gerai, kad jūs atėjot ir mes čia kalbamės.

V. Mažeika: Šiaip kas trukdė komunikacijai... kai svarstomi kažkokie variantai jie tampa kažkokio tai teisminio nagrinėjimo objektu... Šito irgi nesinori, nes tada atvira komunikacija nevyksta.

Rasa Šnapštienė: Nes tada dingsta pasitikėjimas. Mūsų komanda linkusi atvirai ir paprastai bendrauti. Ir kai tu matai, kad tavo mintis arba sakinys yra iškreipiamas, jame įžvelgiama kažkokia tai klasta, tada tikrai pasijunti toksai... na... apgautas.

EPILOGAS

"Vieningas Kaunas" prieš rinkimus pažadėjo Kauno V. Bacevičiaus mokyklą išsaugoti. Kai įvyksta atvirkščiai - tikrai pasijunti apgautas. Gerai, kad kalbėjomės - blogai, kad per vėlai. Blogai, kad valdininkai Lietuvoje labiau vadovaujasi emocijomis, nei šaltu ir racionaliu protu. Blogai, kai valdininkas Lietuvoje jaučiasi apgautas. Dėl to yra kalti tik tėvai, kurie gina savo vaikų teisę į pilnavertį ugdymą. Tikiuosi čia ir dabar nebuvo iškreiptos nei mintys, nei sakiniai. Gal šįkart nepasijus valdininkai apgauti. Jokios klastos - tik noras rūpintis savo vaikais.

Rasa Šnapštienė įpareigojo V. Mažeiką ir N. Putrienę atvykti į Kauno V. Bacevičiaus pradinės mokyklos tarybos posėdį rugpjūčio 20d., 18 val..

POST SCRIPTUM

Pavasarį susimokėjau valstybei mokesčius. Kas man sumokės už šiandieną sugaištą laiką bandant gintis nuo valstybės savivalės, vadinamos SAVIVALDA. Ir viskas vyko teisėtai - tai patvirtino ir teismai. "Teisėsauga teisinga" - V. Matijošaitis. 

Daugiau ta pačia tema:
"Labai patrauklus sprendimas"

"Velnias slepiasi detalėse..."

"Apie higienos normas..."
"Kauno valdininkas - dvikojis, beplunksnis gyvūnas"
"Advokate, jūs neturite užduoti to klausimo" 

"Vaikų" fermos ir "Vieningas Kaunas" - Kaunas tvarkosi! 

  Aš kaltinu!

  Švietimo reforma Kaune: uždaryti šimtametę mokyklą! 
Kokia tikroji pastato būklė? 
"Verslo angelai" ir V.Bacevičiaus pradinė mokykla 
Lietuvi, tu esi statistinis vienetas 

Daugiau ta pačia tema:
Apie klasių drąskymus ir vaikų likimus - skaityk čia>>
Jei reikės, vaikus permesim anapus upės - skaityk čia>> 
Mokytojų darbas bus prestižinis - juos atleisime: skaityk čia>>
Apie direktorės veiklos ataskaitas - skaityk čia>> 

Labai "patrauklus" SPRENDIMAS...

Sportuoti iš Žaliakalnio į Viljampolę dviratuku - labai patrauklu...

438-oji istorija. Prieš 100 metų Lietuviškoji mokykla atrodė taip: mama sėdi prie verpimo ratelio, vienoje rankoje vilnų kuodelis, ant kelių elementorius, šalia sėdi vaikas. Visi puikiai pamenat tą skulptūrėlę.

O kaip atrodo mokyklėlė po 100 metų? Ją įkurti vienas juokas. Tereikia turėti pavadinimą ir registracijos adresą. Toliau pirmoms klasėms patalpas išsinuomoji Šilainiuose, antroms klasėms - Aukštuosiuose Šančiuose, trečioms klasėms, kur nors Aleksote, ketvirtoms klasėms kur nors Jonavoje. Administracijos patalpos gali glaustis kur nors prie Marijampolės, sporto salę išsinuomoji Vilkaviškyje (kad pigiau), aktų salę kur nors Balbieriškyje - irgi, kad pigiau. Viskas - turite mokyklą. Manote juokauju? Žinoma, paprastam mirtingajam tai neišdegs, bet valdžios klerkams tai pajėgu. Netikite?

Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklą norima reorganizuoti, nes pastatas neatitinka higienos normos reikalavimų. Kad atitiktų, pastatą reikia rekonstruoti, bet tam reikia sunkiai įsivaizduojamų 300 tūkst. iš savivaldybės biudžeto. Tačiau tokias lėšas mesti kažkokiai lūšnai renovuoti – visiškai neracionalu. Tačiau racionalu mieste pastatyti "arkliuką" už kokius 700 tūkst. eurų. A, tiesa, ten jam suaukota maždaug virš 200 tūkst. eurų. Na, bet visa kita vis tiek iš mokesčių mokėtojų pinigų. Na, bet tai yra racionalu. Ar čia gali būti koks logiškas sprendimas? Žinoma. Tereikia V. Bacevičiaus pradinei mokyklai išnuomoti sporto salę, kur nors Viljampolėje, o tualetus - kur nors centre. Na, galima pasinaudoti ir savivaldybės tualetais, kurie gal jau ir nebeatitinka higienos normų, bet sueitų už gerą. Tik nesijuokite, tai visai realus sprendimas – būtų ir tėvai patenkinti, nes Žaliakalnis turėtų pradinę valstybinę mokyklą ir valdžia būtų racionaliai įvykdžiusi švietimo reformą. Labai patrauklus sprendimas. Ė, sakote, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) tokiam keistam dariniui neišduotų higienos paso? Išduotų. Galima būtų remtis jau įsigalinčia šių dienų praktika. Skaitykite toliau...

Intensyviai barška įvairiose vietose kompiuterių klaviatūros ir vyksta totalus popierinis karas tarp Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos tėvų bendruomenės ir Kauno savivaldybės. Kauno savivaldybė yra „force majore“ – nenugalima jėga, kaip buldozeris: Jai padeda ir teismai, ir vaiko teisių instancija, ir NVSC, ir Švietimo ministerija na ir visokio plauko valstybės klerkai – nuo apačios iki viršaus. Būtų teisinga čia vardyti visokius raštus, sprendimus, lieti datas ir cituoti sprendimus, teismų nutartis ir kt. Bet neapkraukime kol kas sau smegenų - jei bus didelė svajonė visa tai išvysti, paruošime ir tokią informaciją – sausą, faktologinę. Tačiau tėvams to nereikia. Jiems rūpi paprastas atsakymas: kaip mokysis jų vaikai? Kur jie mokysis? Kokia bus ugdymo kokybė. Tačiau tai TIK TĖVAMS ir TERŪPI. Visa kita yra REFORMA, kurią reikia trūks plyš įvykdyti, nes Lietuva jau priėjo liepto galą ir absoliučiai viskam trūksta pinigų, o finansų rinkos pasakė: neįgyvendinsit visose gyvenimo sferose revoliucingų reformų, apie finansavimą nė nesvajokite. Savus pinigus pamirškime – beveik nebėra iš kur jų surinkti.

Tačiau, kas neįmanoma Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklai, tas įmanoma Žaliakalnio progimnazijai, nes miesto valdžia iš jos galų gale nori padaryti "normalią" mokyklą. Buvęs jos direktorius ją atgaivino, pakėlė ant kojų ir viso gero – išmetė kaip šunį, nes nepateisino lūkesčių. Toliau statoma į kėdę Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos direktorė Jurgita Bugenienė, kuri gal ir nekompetetinga vadovauti, bet užtat paklusni ir darys kaip liepta.

Tačiau higienos paso dar visai neseniai neturėjo ir Žaliaakalnio progimnazija. Mat be normalios sporto salės. Aktų salė ko gero ir nebūtina – viską galima ten nuveikti foje aplinkoje. Svarbiausia sporto salė – kad vaikai galėtų sportuoti. Sporto salę ten norėjo statyti, bet nepastatė. Gal vėl lėšų pritrūko, o gal dar kažkas – juk savivaldybės kišenė ne guminė – reikia gi rekonstruoti p. Matijošaičio paveldą Laisvės alėjoje, reikia Kaunui balionų... Tiesa, ši mokykla higienos pasą turėjo... jis buvo sustabdytas... bet kai reikėjo, ir vėl "padarė" tą pasą. Anokia čia problema.

2018-05-30 d. Kauno Žaliakalnio progimnazija sudarė susitarimą ir perdavimo aktą su Vileišio mokykla dėl sporto salės pirmajame aukšte. 2018-06-08 d. ši mokykla (savivaldybei paliepus, kažkam panorėjus) sudarė susitarimą su savivaldybe dėl patalpų II-ame buvusios A. Stulginskio mokyklos aukšte, Viljampolėje, kurias Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos direktorė Jurgita Bugenienė paslaugiai aktu jau tą pačią dieną buvo grąžinusi savivaldybei. PASAKĖ, NURODĖ, PADARĖ. Ir štai Žaliakalnio progimnazija vėl atitinka higienos normas. Aš sakau, mokyklai įkurti ar sutvarkyti taip, kad atitiktų higienos normas, nėra jokių problemų ir nereikia čia milžiniškų pinigų. Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui atrodo visiškai normalu, kad ūkinės veiklos vykdymo adresas nesutampa su buveinės adresu. Abu adresai nurodomi naujajame higienos pase, mokykla veikia per dvi vietas! Super! Labai "patrauklus" SPRENDIMAS.

Kad tas sprendimas BUS TĖVAMS "NEPATRAUKLUS" niekam nerūpi. Kas čia jums nepatinka? Juk be jokių investicijų bus išspręstos visos problemos – tilps toje Žaliakalnio progimnazijoje visi 618 vaikų – esamų ir naujai ateisiančių "bacevičiukų". Jei trūks klasių pamokoms – jų bus anapus Nėries upės, buvusioje A., Stulginskio mokykloje. Na, o sportuoti vaikai galės keliauti į Viljampolę kaip norės: pėsčiomis, visuomeniniu transportu... bet juk ir tėvai galės automobiliais nuvežti. Ai, tiesa, pamiršome, jog Kaunas greit bus vienintelis dviračiams idealiai pritaikytas miestas. Vaikai į sporto salę galės minti dviračiais ir sportas, ir sveikata. Beje, susipažins ir su kelių eismo taisyklėmis.

2018 liepos 05d. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje eA-1930-624/2018 Taisija Kovalenkina, Žaliakalnio progimnazijoje laikinai einanti direktoriaus pareigas, rašo apie patrauklumą...

Teismai gavę tokius sprendimus ir komentarus iš savivaldybės, tikrai nesiims toliau stabdyti reorganizavimo proceso, taip kaip ir norėjo. NVSC – ta institucija, kuri turi rūpintis sveikata ir higiena viską bus lengvai išsprendusi – irgi gerai. Na, ir kas kad dėl šiokių tokių pažeidimų kažkas jau nubaustas. Svarbu rezultatas.

Taigi Kauno Žaliakalnio progimnazija iš balos su nauju higienos pasu išplaukia 2018.06.18 d. Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos pasas panaikintas, nes per 6 mėnesius nėra pašalinami trūkumai. Trūkumus šalinti turi ne tėvai, o savivaldybė, bet ši neturi lėšų – "arkliukui" turi. Apie higienos paso sustabdymą prieš mėnesį Kauno NVSC įspėja Jurgitą Bugenienę raštu. O gauti naują leidimą tai misija neįmanoma tokiose sąlygose, kai mokykla nemodernizuota. Meras 2018-06-07 d. raštu paprašo, ir Kauno NVSC paslaugiai panaikina tą higienos pasą. Viskas daroma „TEISIETAI". Mero 2015-06-10 d. pirmojo rašto dėl higienos paso dvasia pasikartoja 2018-06-07 d. rašte tai pačiai Kauno NVSC. Ne veltui jos vadovė visą 2018-05-28 dieną (sprendimo išvakarėse) sėdi pas merą. Tai jau įprasta praktika - visi ten sėdi. Ir Ričardas Janauskas, prieš jį atleidžiant ten sėdėjo. Nesėdi tik Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos tarybos nariai, nes jie tik rakštis subinėj.

Tokios jėgos, toks paklusnumas. Telieka tik teismai, kurie šią beprotystę sustabdytų. Juk Žaliakalnio progimnazija normaliai nefunkcionuos per du ar gal net kelis adresus. Juk jei reikės – dar prie mokyklos ką nors prijungs.

Švietimo ministerija gaus gražų atsakymą iš merijos, kad viskas gerai, puikioji markize, higiena sutvarkyta. Bus PATENKINTI ir Kauno Žaliakalnio progimnazijos TĖVAI, kai jų VAIKAI bus GABENAMI SPORTUOTI per 3,62 km (automobiliu NESANT eismo – 6 minutės), viešuoju transportu be palaukimų – 20 minučių ir dar reikia paeiti... Ai, vaikai gali ir paeiti - bus toks papildomas fizinis krūvis.

Matote, MOKYKLAI VEIKTI NEREIKIA TURĖTI VISŲ PATALPŲ – JI GALI VEIKTI PER KELIS ADRESUS. Aš buvau teisus kalbėdamas apie ŠIUOLAIKINĘ LIETUVIŠKĄJĄ MOKYKLĄ. Žaliakalnio progimnazijos TĖVAI TURĖTŲ JAU DABAR SUSIJAUDINTI IR NAUJĄJĮ HIGIENOS PASĄ APSKŲSTI TEISMAMS. O jei dabar skubiai tuo nesusirūpins, tėvai bus SUPRIEŠINTI. Tikėtina, jog Žaliakalnio progimnazijos mokinukai pyks ant mokinukų atėjusių iš Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos ir gal net PRASIDĖS PATYČIOS. Žinote, vaikai prisiklausys piktų naminių aptarimų. Nes gi, paprastas pilietis nekaltins Kauno valdžios – ji gatves kloja – piktinsis "bacevičiukais", kurie atsigrūdę į mokyklą sugadins visą mokymo-ugdymo kokybę.

Ir čia išloš tik privačios mokyklos – tėvai neapsikentę nenormaliomis sąlygomis, kurios Kauno valdžiai ir LR Švietimo ministerijai bus "visai patrauklios" – sukandę dantis krapštys pinigines ir savo vaikus leis į privačias mokyklas, kurios kaip grybai po lietaus dygsta miesto centre.

Daugiau ta pačia tema:
"Kaip "chalopas" ėjo į "dvarą"
"Velnias slepiasi detalėse..."

"Apie higienos normas..."
"Kauno valdininkas - dvikojis, beplunksnis gyvūnas"
"Advokate, jūs neturite užduoti to klausimo"  

"Vaikų" fermos ir "Vieningas Kaunas" - Kaunas tvarkosi! 

  Aš kaltinu!

  Švietimo reforma Kaune: uždaryti šimtametę mokyklą! 
Kokia tikroji pastato būklė? 
"Verslo angelai" ir V.Bacevičiaus pradinė mokykla 
Lietuvi, tu esi statistinis vienetas 

Daugiau ta pačia tema:
Apie klasių drąskymus ir vaikų likimus - skaityk čia>>
Jei reikės, vaikus permesim anapus upės - skaityk čia>> 
Mokytojų darbas bus prestižinis - juos atleisime: skaityk čia>>
Apie direktorės veiklos ataskaitas - skaityk čia>>