Asociatyvi iliustracija. |
426-oji istorija.
Mane jau metus laiko kankina klausimas: ar buvo Skuode pilis? Beveik nieko
neišliko: nėra nei archeologinių radinių, nei kokių aiškiai matomų liekanų, nei
legendų, nei kokio vietovardžio. Tik užuominos... Tačiau.
A. Enšteinas
kurdamas reliatyvumo teoriją neturėjo jokių senų rankraščių, jokių dokiumentų -
tiesiog rėmėsi matematika ir logika. Pradžioje jo teorija buvo tik logiškas
prielaidų rinkinys, po kelių dešimtmečių visos jo hipotezės buvo patvirtintos.
Archeologas-mėgėjas
Henrikas Šlymanas senovės miesto Trojos ieškojo pagal literatūrinį kūrinį,
pagal Homero „Odisėją“. Jis ėmėsi ieškoti poemoje minimų istorinių faktų.
Darbai užtrūko tik dvi dienas. Keletą žemėje rastų artefaktų H. Šlymanas iš
karto priskyrė „Odisėjai“. Tokios skubotos išvados ir ateityje buvo jo braižas,
bei kritikos jo adresų priežastimi. Nepaisant viso to, Troja atrado jis, nors
tai buvo laikoma literatūrine išmone.
Savęs nelaikau nei
Einšteinu, nei Šlymanu ir visgi... Netgi negalėčiau pasakyti, jog esu
istorikas-mėgėjas, tačiau šiek tiek panašus į Šlymaną: greitosiomis surankioti
faktai, kažkas iki galo nepatikrinta, kažkas iki galo neparašyta... Ir su šia
istorija taip atsitiko: ilgai mąsčiau. Kažką per tą laiką spėjau pamiršti,
kažkas pasimetė pakeliui, sėdau rašyti, bet vienu atsikvėpimu nepavyko to
padaryti. Prie istorijos grįžau gal po mėnesio ar dviejų. Norisi ją greičiau
paleisti į pasaulį, pasidalinti savo įžvalgomis, kiurios gal ir jums bus
įdomios, tikėdamasis, jog gal dar gilinsiuos į šią temą. Taigi...
Aš nesu pirmas,
kuris ieško Skuodo pilies. Pasiskaitykime ką iki manęs žmonės buvo išrutulioję.
Štai 2010m. "Žemaičių žemėje" Rymantė Šmaižienė rašo: "Žymiausių
Lietuvos XIII–XIV a. pilių kartogramoje Skuodas rašytiniuose šaltiniuose
priskiriamas prie nepaminėtų pilių, šalia kurių yra išlikę piliakalniai."
Nesiruošiu
kritikuoti R. Šmaižienės darbo, tiesiog taip bus lengviau orientuotis
vaikščiojant mano logikos koridoriais.
Tai, jog Skuodas ten
nepaminėtas, dar nereiškia, jog jame nebuvo pilies. Juk kalbama apie 13-14a.
periodą, t.y. apie 1200-1300 metų laikotarpį. Bet mes nusikelkime į ankstesnius
laikus, kai šios žemės tvirtai buvo laikomos kuršių, mūsų protėvių rankose.
"Anot
Skuodo istorijos tyrinėtojo J. Normanto, Skuodo pilis turėjusi būti toje
vietoje, kur Bartuvos upė daro didžiulę kilpą (įrengus užtvanką,1982m. šią
teritoriją užliejo Bartuvos vanduo – dabar čia tyvuliuoja Skuodo marios).
Netoli Skuodo geležinkelio esanti aukštumėlė (dabartinės autobusų stotelės
vieta) nuo seno buvo vadinama Pilies kalnu. Autorius rašo, kad girdėjęs
pasakojimų, jog ten kadaise buvęs palaidotas kunigaikštis Mantvydas (gal
Mažvydas). Netoli buvusių, sovietmečiu buldozeriu nustumtų ir vandeniu
užlietų pakaruoklių ir skenduolių kapinaičių, stovėjęs akmuo, ant kurio buvę
iškalti kažkokie ženklai. Po
tuo akmeniu ir galėjęs būti palaidotas minėtas kunigaikštis."
Jei ant akmens buvo
iškalti kokie nore ženklai, tai dar
visiškai neįrodymas, kad čia būta pilies, nes ženklai "kažkokie".
Paprastai pilis ženklina ne akmenys. Neteko girdėti, kad ta vieta kada nors
archeologų buvo kasinėta. Akmuo galėjo būti ir kitokios paskirties - tarkim,
kultinės reikšmės - aukuras. Šventas akmuo. O akmenų čia ko gera būta apsčiai,
nes netoliese stovėjo Kulų kaimas. Kulų... "kūlių" - akmenų kaimas.
Tai negalėjo būti akmeninė pilis - kuršiai statė medines, kiaip ir kiti šių
kraštų gyventojai. Mūrinės pilys atkeliavo gerokai vėliau ir ne visur buvo
statomos, nes didysis pilių, itvirtintų gyvenviečių laikotarpis jau buvo
praėjęs. Jei kalbame apie Skuodo pilį, turime nusikelti į laikus, kurie buvo
iki 1200-ųjų. Skaitome toliau...
"Apie pilies kalną man yra pasakojęs Kazys
Girdžiūnas bei buvęs skuodiškis mokytojas istorikas Kazimieras Barkauskas. 15–50
metrų toliau į pietus nuo spėjamos piliavietės esą buvusi labai sena kapavietė.
Pasak J. Normanto, vaikystėje jis ten radęs žalvarinių papuošalų ir juos
nunešęs į mokyklą. Vėliau pats kasinėjęs tą kapavietę ir ten radęs dar apie 40
įvairių papuošalų. Manau, kad minėtoje XIII–XIX a. Lietuvos pilių kartogramoje
Skuodo pilis nepaminėta dėl to, kad tuo metu jau nebebuvo likę nieko, kas
ženklintų jos buvimo vietą."
Rasti žalvariniai
papuošalai ir kapavietė tai dar neįrodymas, kad čia stovėta pilies. Galiu
klysti, bet paprastai piliavietėse kapų nebūdavo. Žmones laidodavo kur nors
tolėliau nuo tos vietos, kur gyveno. Realiai mąstant, visos nedidelės senovės
Lietuvių pilys labiau buvo įtvirtintos gyvevietės su medine stipria
"tvora" - na, gerai, gerai... siena, jei taip skamba didžiau - nei
pilys, kokias mes įsivaizduojame dabar. O kad J. Normantas galėjo vaikystėje
atrasti kapavietę vėlgi nieko nuostabaus. "Juodieji" archeologai,
kurie su metalo ieškikliais naršo Skuodo apylinkes tvirtina, jog žemė pilna
visokių turtų: monetų, papuošalų ir kitokių artefaktų, mat senovėje čia vyko
intensyvus gyvenimas - juk pro čia ėjo senasis prekybos kelias, kuriam gal
daugiau nei 2000 metų. O jei Normantas rado kapavietę, vėlgi stbetis nereikėtų,
nes tas šlaitas, kuriame dabar yra kapinės, ta sandėlių gatvės dalis senovės
žmonėms galėjo būti labai patraukli vieta kapams: šviesi kalvelė... Pastebėkite,
žmonės mėgsta laidoti savo artimuosius, kur šviesiau, kur maloniai, kur koks
pušinėlis. Tikrai, ko gero retai kapinės atsiranda buvusių piliaviečių vietose.
Tos gi yra savotiškai šventos. Net praėjus daugybei amžių, kai išsitrina iš
atminties ten stovėjusi pilaitė ar kaimas, vistiek toje vietoje žmonės iš
kažkokios nuojautos nedrįsta nieko laidoti. Tuo tarpu ant to gražaus šlaito,
tos vaizdingos vietos, nuo kurios atsiverdavo puiki panorama į Bartuvos upės
slėnį, jos vingius - čia atsirado kapai. Taip, čia galėjo būti palaidotas
kunigaikštis. Taip, ir tas keistas akmuo su rašmenimis galėjo būti paminklinis,
nes čia nuo seno būta kapų.
Kita vertus, apie tą
akmenį... Kokie ten buvo rašmenys? Runos, romėniško raidės, keltų rašmenys? Gal
tas akmuo žymėjo kelią. O senas kelias čia visad ėjo. Jį galima vadinti gintaro
keliu, galima vadinti šiaurės prekybinių, senuoju Prūsų prekybiniu keliu, bet
jis buvo. Ne be reikalo per keliasdešimt kilometrų yra miestelis Lenkimai. Jo
pavadinimas sako, jog čia kažkas "lenkėsi", kažkas darė posukį. Kas?
Kelias. Tai ta vieta, kur kelias daro linkį link senojo Skuodo, todėl ir
Lenkimai. Pasižiūrėkite į žemėlapį - kelias tikrai lenkiasi... Skuodo link, ten
kur patogu kirsti Bartuvą, ten kur buvo senoji brasta ar gal net kūlgrinda -
kelias po upės danga, kad būtų patogu prajoti, pervažiuoti ir ratai neklimptų.
Būtent kažkur, ties malūnu, ties dabartiniu tiltu, kur tvyrojo pelkynai, kur
upė tekėjo tingiai ir lėtai, buvo patogu persikelti per ją ir keliauti
toliau... Priekulės link, tolyn į šiaurę...
"Ilgą
laiką iki 1900 metų šiose vietose žmonės negyveno."
Nepanašu į tiesą,
kad čia negyventa žmonių. Žvelgiant į senus žemėlapius matytis, jog dabartinės
Statybininkų gatvės areale visgi būta kaimo ir pastatų iki 1900m.
"Tikėtina,
kad buvusios pilies likučiai galėjo būti sunaikinti per piliavietės teritoriją
ir pro ją tiesiant kelią Skuodas– Darbėnai (tai galėjo įvykti XVIII–XIX. ar dar
anksčiau) bei 1915 m. – geležinkelį Kretinga–Liepoja. Vėliau toje vietoje
apsigyveno iš kitur atvykę žmonės (daugiausia geležinkelio darbininkai). Jie
Skuodo istorijos nežinojo. Todėl tikėtina, kad žmonės, nieko neįtardami, dirbo
šioje teritorijoje žemę ir taip sunaikino paskutiniuosius buvusios pilies
likučius."
Tikėtina... Žodis,
kuris nieko neįrodo. Tai tik abejonė. Žinoma, tiesiant geležinkelį galėjo būti
sunaikintos senovinės liekanos, bet nebūtinai pilies liekanos - senų trobesių.
Tačiau, kita vertus, tų liekanų iki šiol dar gali glūdėti žemės gilumoje, 1 ar
1.5 metro gylyje. Aišku, niekas, ko gero, nešoks kasinėti, rauslioti, tačiau
šiais laikais yra gudresnių priemonių - žemę archeologiniais tikslais galima
skenuoti.
"Tokiai
hipotezei pagrįsti J. Normantas pateikia nemažai argumentų. Jo nuomone, vieta
pilies statybai čia daugeliu atžvilgių buvusi nepaprastai patogi. Netoli Skuodo
senovėje stovėjo Apuolės, Impilties, Puodkalių, Luknės, Klaišių, Urvių,
Užluobės ir keletas kitų pilių."
Kad netoliese būta
kitų pilių, absoliučiai ne argumentas, kad Skuodo pilis galėjo stovėti būtent
čia. Skuode strateginiu, kariniu atžvilgiu yra kur kas patogesnių vietų
ginybinei piliai suręsti. Galėjo egzistuoti tik įtvirtinta Kulų gyvenvietė su
tvora ir pylimais ir ne daugiau. Tuoj pamatysite kodėl?
"Pati
patogiausia vietos atžvilgiu galėjusi būti Pirmųjų Kulų pilis, nes čia – aukšta
vieta, iš kurios, dar kiek palypėjęs, galėjai matyti net Mosėdį, Apuolę,
Salantus, Gramzdą ir daugelį kitų strateginiu požiūriu tuo metu svarbių
vietovių."
Kągi... Pirmuosiuose
Kuluose įlipkite į patį aukščiausią medį... Ko gero patogiausia bus įsikarti į
kokią nors liepą, augančią šalia kapinių. Įsivaizduokim, kad tai pilies
bokštas. Labai abejoju ar iš tos vietos imsit ir pamatysit Mosėdį, juolab
Salantus ar Gramzdą - jie pernelyg nutolę. Signalinio laužo dūmą, kylantį
aukštyn gal ir pamatysite. tačiau tam Skuode galėjo būti kur kas patogesnių
vietų.
"Istorija
liudija, kad senovės lietuviai ir žemaičiai savo pilims statyti pasirinkdavo
aukštesnes vietas. Tokias pilis sunkiau būdavo įveikti priešui, o, kilus
pavojui, pilies gynėjai, uždegę laužus, signalą apie priešą greitai galėdavo
perduoti netoli buvusių pilių įguloms."
Kaip pirštu į akį...
Tik bėda ta, jog Pirmieji Kulai nėra labai aukšta vieta. Žinoma, kai nebuvo
Skuodo jūros, nuo skardžio žiūrint į pietus būdavo aukštoka, tačiau iš vakarų
pusės beveik plynė. Yra Lietuvoje tokių piliakalnių - ne ant kalno, o tiesiog
ant šlaito. Iš trijų pusių skardžiai, o iš ketvirtosios - lyguma. Čia toje
vietoje senovės žmogus išrausdavo kokį griovį. Taip galėjo nutikti ir
Pirmuosiuose Kuluose, tačiau jei būčiau senovės karvedys, genties vadas ten
niekad nebūčiau statęs pilies. Na, nebent priešpilį. Na, nebent kokį apžvalgos
ar stebėjimo bokštą - ne daugiau. Strategiškai kariniu požiūriu Skuode yra
tinkamesnių vietų. Jūs jau pradedate suprasti apie ką aš čia... ar ne?
"Anot J.
Normanto, ši vietovė patogi ir grunto požiūriu – čia glūdi septynių metrų
storio tvirto, riebaus molio sluoksnis, o po juo – 5–10 cm storio lyg betonas
kietas sluoksnis, tada – tuštuma, o dar toliau – 3 m smėlio, po kuriuo –
dribsmėlis (plavūnas)."
Medinėms lietuvių
pilims ko gero toks tvirtas pagrindas nebuvo būtinas.
"Patogi
ši vieta dar ir tuo, kad čia pakankamai buvo geriamo vandens. Šioje teritorijoje
trykšta ir gydomųjų savybių turintys šaltiniai. Vienas iš tokių šaltinėlių,
buvusių netoli Kulų kapinių, senųjų vietos gyventojų buvo vadinamas
stebuklingu. Dabar jis jau užlietas vandeniu."
Tai silpnas
argumentas, bandant net kelti versiją, kad čia būta pilies. Jei šaltinis tikrai
buvo kone stebūklingas ir su gydomosiomis savybėmis, didesnė tikimybė, jog
dabartinių kapų vietoje stovėjo ne pilis, o kokie nors kultiniai statiniai.
Galbūt, čia derėjo viskas: ir mirusiųjų vieta, ir maldų vieta, ir aukų vieta.
Netgi labiau tikėčiau, jog tas, neva, rastas akmuo su užrašais labiau buvo
alkas, nei paminklinis akmuo, labiau skirtas dievams atnašauti, nei
kunigaikščiui įamžinti.
Tad visgi, Skuode
stovėjo pilis, ar ne? Galėjo ji egzistuoti ar ne? Ar tai tik prielaidos? Juk
rašytinių šaltinių, kuriuose būtų minima Skuodo pilis, neišliko... O gal
tiesiog niekas juose jos nepaminėjo, nes buvo tokia stipri, kad niekas nedrįso
jos pulti? O gal tiesiog prie Skuodo pilies taip ir neįvyko jokio mūšio, kad
pilis būtų buvusi paminėta? Juk daug Lietuvoje mažesnių ir didesnių piliakalnių
apie kuriuos metraščiai tiesiog tyli. O gal pilis sunyko anksčiau, nei atsirado
tie rašytiniai šaltiniai, anksčiau nei į tuos kraštus atsibastė tie atėjūnai,
kurie rašė metraščius?
"Kiek
kitokios pozicijos laikosi istorikas Edmundas Rimša. Jo nuomone, Skuodo miesto
įkūrėjas Jonas Chodkevičius tik puoselėjęs mintį pastatyti pilį. Tą savo
svajonę jis įkūnijęs miesto herbe. E. Rimša mano, kad šis Chodkevičiaus noras
likęs neįgyvendintas. Tam galėjo sutrukdyti karas, lėšų trūkumas."
Štai čia... kai
pradema kalbėti apie Joną Chodkevičių, tenka persikelti į visiškai kitą Skuodo
vietą.
Traukiau kažkokią
knygą iš aukštos krūvos - netelpa rupūžės mano kabineto knygų lentynoje, nors
tu ką - griuvo knygos ir į akis pakliuvo "Lietuvos TSR dailės ir
architektūros istorija"... Nagi, nagi... pavartykime ją... Niekad
nežinojau, kodėl tą knygą kadaise nusipirkau - juk aš nei istorikas, nei
architektas.... Hmm... Ką čia rašo apie Skuodą, to ko mes nežinome... Stasy
Vainorai, tu nelabai nukrypsti nuo tiesos norėdamas Skuode pastatyti miesto
vartus - jie buvo... "Skuode 1671m. egzistavo vos vieneri miesto vartai
Šarkių gatvės gale ir tik dalis miesto buvo apjuosta pylimu" (161 psl.).
Acha! Skuodas netgi
buvo apjuostas pylimu! Gal kažkada dabartinėje miesto aikštėje stovėjo ir
pilis. Juk ši miesto dalis ant kalvelės. Ne ant kalno, ne ant skardžio - ant
kalvelės. Kodėlgi čia negalėjo stovėti pilis?! O gal tie pylimai buvo užsilikę
iš kokių senų laikų, kai pilį juosė medinių rastų siena?
Deja, ko gero, ne... Visgi ginybiniai pylimai, kurių dabar jau nebelikę nė
žymės, niekad nebuvo galimos sienos ir įtvirtinimų liekanos. O priežastis
paprasta: jei būčiau karvedys, niekad nestatyčiau pilies - mūrinės ar medinės -
dabartinėje Skuodo aikštėje. Kodėl? Ogi yra ir geresnių vietų. Tiesą Pirmuosius
Kulus atmečiau - ten įkurdinčiau žynį.
Senovėje dabartinės
aikštės vietoje, ko gero, būta arba ąžuolyno, arba pušyno arba tiesiog šviesi
kalvelė, pievelė kurioje buvo gera
laidoti mirusius. Vieta gera.
Skuodas tuo metu turėjo virti burbuliuoti savo gyvenimu dabartinėje žydmiesčio
dalyje, maždaug Laisvės gatvės zonoje, tarp palaidoto po žeme Luknės upelio ir
Bartuvos upės. Ta vieta puiki gyvenvietei, miestui - palei pat prekybinį kelią,
kuris ėjo iki brastos per Bartuvą, maždaug dabartinio tilto vietoje.
Mirusiųjų žmonės
niekad nelaidodavo arti savo gyvenviečių, bet ir ne taip toli, kad būtų sunku
tas vietas pasiekti. Turėjo būti protingas atstumas. Visgi žmogus visad buvo
tinginys ir taupė savo laiką. Tačiau tuo pačiu nemėgo, kad lavonai ir tų jam po
nosimi. Galų gale, net jei jie būdavo deginami, net ir tais laikais deganti
mėsa skleidė nemalonią smarvę. Tai kam smardintis savo gyvenvietėje -
pernešdavo mirusiuosius per upę ir pro dabartinę bažnyčią, pasiekdavo saulėtą
kalvelę. Čia ir laidojo. Tai liudija ir archeologiniai kasinėjimai, nors jie
vienareikšmiškai ir neįvardija, čia buvus senų kapų. Tačiau apskritai, visas
šis pasakojimas paremtas vien prielaidomis ir loginiais išvedžiojimais.
Tačiau egzistuoja ir
kita priežastis, kodėl dabartinio miesto centre negalėjo būti pilies, nors
aplink pylimai ir kėpsojoi. Ogi... skaitau toliau tą knygą, kuri iškrito iš
lentynos...
"Didysis
kunigaikštis, leisdamas kurti miestus ir suteikdamas savivaldos teises,
reikalavo įrengti gynybinius įtvirtinimus. Dėl lėšų stokos dauguma naujų miestų
nebuvo įtvirtinti arba juos supo nesudėtingi įrenginiai: žemės pylimai,
perkasai, medinės ir iš dalies mūrinės aptvaros, vartai. XVIIa. tokie paprasti
įtvirtinimai minimi buvę Skuode, Kretingoje, Kėdainiuose." (210 psl.)
O 17 amžius tai
1600-1700-ieji. Naujamiestis Jono Chodkevičiaus iniciatyva pradėtas, dar ir
Johanesburgu pramintas, dar tik statėsi, dar tik formavosi. Prisiminkime -
Skuodui viduramžių miesto teisės suteiktos 1572m. Lietuvos Didysis kunigaikštis
pareikalavo įtvirtinimų. Chodkevičiai supylė - rimtesnėms sienoms ko gero
neliko pinigų arba tai buvo atidėta ateičiai. Juk mieste buvo kur kas
svarbesnių dalykų. Miestas Chodkevičiui buvo reikalingas tik kaip pajamų
šaltinis.
Tai kur visgi galėjo
stovėti Skuodo pilis? A, jūs jau numanote... Teisinga linkime galvojate... Kur
Chodkevičiai pasistatė savo dvarą?
Ten ir galėjo
stovėti Skuodo pilis? Ne, čia jos tikrai nebuvo... Yra viena keista aplinkybė
ir keistas klausimas... Kodėl Chodkevičiai dvaro pastatus sumūrijo Šiaurinėje
Leibinės kalno dalyje - šešėlyje, šaltoje, nelabai saulėtoje vietoje. Juk
Leibinės kalnas (vadinamasis MSMV kalnas) tuo metu buvo apaugęs mišku. Be
abejonės aukštais medžiais; pušimis, gal ąžuolais... Jokios pietinės saulės -
tik šešėlis. Kodėl ponai pasirinko tokią nedėkingą vietą? Kodėl ne ant kalno?
Kodėl pakalnėje? Ir dar šiaurinėje. Kodėl jiems šovė galvon tokia nepraktiška
mintis? Juk negali būti, kad norėjo įsikurti kuo arčiau gyvenvietės (dabartinės
Laisvės gatvės zonos). Juk negalėjo mąstyti taip: "Statysim savo rūmus
arčiau žydų, kuriuos apgyvendinsim tarp Luknės upelio ir Bartuvos. Kita vertus,
ta dabartinė žydmiesčio vieta anais laikais turėjo būti visiškai nepatraukli.
Jei norite įsivaizduoti, kaip ji galėjo atrodyti iki įsikuriant Skuodo miestui,
nueikite ten, kur Luoba labiausiai keičia vagą, ten kur tas beždžionių tiltas
link Narvydžių ir pamatysite... Krūmynai, kemsynai, nuolat pavasariais ir
rudenimis užliejama vieta. Smėlio sanašynai, krūmynai, dilgėlynai. O kaip jūs
manot kur Chodkevičius apgyvendino žydus? Aišku, pačioje prasčiausioje žemėje.
Gi Lukinės upelis susiformavo Bartuvai kaitaliojant vagą nuo buvusio upelio
pietinių krantų iki dabartinių. Ten negalėjo būti nieko gero. Tikrai.
Galų gale, jei čia
buvo apgyvendinti žydai, vadinasi čia nieko nebuvo - plynė.
Yra ir kita su
logika prasilenkianti detalė. Prisiminkime, pro Skuodą nuo seno ėjo prekybinis
kelias. Paprastai, senų senovėje keliai ėjo pačiomis patogiausiomis
natūraliomis vietovėmis, neapžėlusiomis šabakštynais, neklampiomis. Tačiau
dabartinė Laisvės gatvė anuomet kaip tik tokia ir turėjo būti - prieš 2000 ar
1200 metus, t.y. maždaug 800-700-aisiais mūsų eros amžiais (m.e.). Juolab, jei
pasižiūrėt į tuometinį klimatą... Tais laikais, anot tyrimų mūsų platumoje
iškrisdavo nepaprastai daug kritulių, todėl dabartinės laisvės gatvės vietoje
bujojo ne tik kemsynai, bet ir pelkynai, kaip ir visoje dabartinėje Skuodo
parko dalyje. Negalėjo būti taip, jog raiti ir vežimais keliaujantys pirkliai
ėję nuo Lenkimų gražiomis lygumomis iki Pirmųjų Kulų ir toliau patraukė kemsynų
link, brovėsi per juos, kol pasiekdavo brastą, dabartinio malūno vietovę.
Ir čia iškyla
esminis klausimas: tai kur buvo senasis Skuodas? Naujamiestis ėmė statytis nuo
1572-ųjų, galimai senųjų kapinynų vietoje - tas Johanesburgas. Dabartinis
žydmiestis-senamiestis - kemsynai... Tai kur buvo Skuodas? O gal jo apskritai
nebuvo? Tačiau iš kur tada tas nepaaiškinamas savo prasme žodis
"Skuodas". Gal tai tiesiog žemių pavadinimas. Taip kaip senuoju keliu
važiuojant nuo Tėvelių iki Krakių yra Gaubių kalnai. Kodėl Gaubių. Kas yra
Gaubės? Tiesiog šlaitų vingis, kuris gaubia Bartuvos vagą. Toks įlinkis. Kodėl
kalnai? Nes labai statūs šlaitai... Kalnai. Tad, gal ir su Skuodu taip pat?
Nebuvo jokio senovinio miesto. Tiesiog apie 1570-uosius metus Jonas
Chodkevičius atėjo ir įkūrė miestą - prisikvietė vokiečių, prisiviliojo žydų -
pastaruosius apgyvendino dabartiniame senamiestyje, vokiečius naujamiestyje
aplink dabartinę Gedimino aikštę ir basta. Basta - itališkas žodis, reiškiantis
"baigta". Šioje loginėje vietoje tenka dėti tašką ir kaip aplink
kokią ašį pasisukti į pietų pusę, ten kur ir stovėjo Skuodo pilis, ten kur ir
gyvavo senasis Skuodas - nesvarbu ar gyvenvietė šiuolaikiniu supratimu ar
miestas anuometiniu.
Dabar nušluokime
mintyse nuo Skuodo miesto visus pastatus ir gal net medžius, kad turėtume vien
tik pliką reljefą, kaip dykynėje, kaip stepėje. Visos karingos moterys ir
vyrai, kurie eitumėte su manimi, kaip senieji kuršiai, plėšti kaimynų - kur jūs
Skuode statytumėte pilį arba įtvirtintą gyvenvietę?
Gynybiniu požiūriu
reljefas visad buvo labai svarbus, nes tai natūralios kliūtys arba gera
apylinkių apžvalgos vieta.
Taip pat turėkit
omeny, senovėje žmonės turėjo pasirinkimą ir rinkosi pačias geriausias vietas,
ne taip kaip dabar - kur pigiau gavau, ten nusipirkau, užpyliau pelkes ir
pasistačiau namą, įkūriau sodybą. Šioje vietoje norisi nukrypti absoliučiu
šunkeliu, nesusijusiu su Skuodu. Prieš porą metų buvojau sodyboje, kurią įkūrė
Lietuvos savanoris. Namas sukrypęs, pamatai taip deformavęsi, jog viename
kambaryje spinta stovėjo ant kadaise horizontalių grindų nuo sienos pakrypusi per
kokius 30-40 cm. Patalpos pilnos drėgmės. Negalėjo meistrai bet kaip grindų
sukloti. Tai kasgi atsitiko? Ogi savanoris kur gavo žemės, ten ir statėsi. Bet
senų senovėje, kai žmonių buvo mažiau ir kai apsigyvenimo vietą apspręsdavo ne
pinigai, ne politinės aplinkybės, o pragmatiškas mąstymas, žmonės kurdavosi
pačiose geriausiose vietose ir pagalvodavo apie viską. Tam turėjo laiko. Jie
neskubėjo. Ir dar... jų protas nėmaž nesiskyrė nuo mūsų. Ir netgi išmintingi
jie buvo tiek pat, kaip mes... kai kada. Skirtumas, jog turėjo mažiau
abstrakčių žinių ir neturėjo tiek ir tokių daiktų, kaip mes dabar.
Taigi... Skuodą
žmonės kūrė pačioje geriausioje
vietoje. O kur ji? Be abejo, jūs jau seniai tai supratote, kur buvo senasis
Skuodas. Taip, taip, taip ir dar kartą taip - ant Leibinės kalno ir aplink jį.
Čia ir stovėjo pilis. Tiesa, gal ji nepriklausė žemaičiams, nepriklausė
lietuviams, ją pastatė karingieji kuršiai, kurie žiaurumu lenkė vikingus, kurių
šiaurės žmonės bijojo. Dabartiniai norvegų palikuonys bijojo kuršių. O mes, ko
gero, vienaip ar kitaip, didesne ar mažesne dalimi nešiojame jų genus. Jie
asmiliavosi su žemaičiais, tie su lietuviais, žydais, vokiečiais, lenkais... ir
dabar turime save - Skuodo krašto gyventojus. Tą vietą, kurioje žemaičių kalba
yra tikriausia. Tą vietą, kuri geriausiai išlaikė kuršių kalbos elementus.
"Taigi
egzistuoja dvi hipotezės. Būsimiesiems Skuodo istorijos tyrinėtojams dar reikės
atsakyti į klausimą, kuri iš jų teisinga, o gal atsiras ir naujų."
Taigi, senąjį
Skuodą, senovės žmonių vietoje būčiau kūręs ant Leibinės (arba MSMV) kalno.
Pagal reljefą, tai aukščiausia vieta - skardžių ir užpelkijusios Bartuvos upės
saugoma iš visų pusių. Net iš vakarų pusės ta vieta yra aukštuma - pabandykit
Apuolės gatvele dviračiu įminti į kalnelį (jei važiuotumėte Šaulių g. pusėn) -
iškart teks pavaras perjungti arba šiaip paparakaituoti. Ir visai tikėtina, jog
anksčiau tas kalnas galėjo būti gerokai aukštesnis.
Įsivaizduokim, jog
dabartinio vandens bokšto vietoje stovi pilies bokštas - jis būtų matomas iš
bet kurios dabartinės Skuodo vietos, net jei būtų žemesnis, o iš jo labai gerai
apžvelgtumėte visas apylinkes. Tiesa, nei Mosėdžio, nei Salantų neišvystumėte,
bet gal ir nebuvo būtina.
Yra užuominų, jog
Jonas Chodkevičius norėjęs Skuodo pilį pastatyti. O gal atstatyti? Galbūt
būtent dėl šios priežasties dvaro
pastatus sumūrijo šiaurinėje kalno dalyje, nes ant paties kalno planavo pilį
statyti arba... ją atstatyti. Gali būti, jog tais tolimais laikais, tais
1570-aisiais ant Leibinės kalno būta kokių nors liekanų, buvusios pilies žymių,
kurias jis savo akimis regėjo. Per 500 metų visa tai galėjo labai lengvai
dingti nuo žemės paviršiaus. Medis pūna, duobės, išrausos dingsta - js būna
įmanoma pastebėti tik iš paukščio skrydžio. Tačiau dabar jau ir tas nebegali
pagelbėti, nes nežinia kiek ir kas buvo nušluota nuo žemės paviršiaus
sovietmečiu, kai buvo statoma Statybos ir melioracijos valdyba. Nors gali būti,
jog pakasinėjus, po betono ir asfalto danga būtų galima kažką aptikti. Gal...
Keista yra tai, jog tais senais laikais kalva nebuvo užstatyta pastatais.
Ir tam galėjo būti svari priežastis - buvęs piliakalnis. Kažkaip nepastebėjau,
kad dabartiniuose miestuose esantys piliakalniai būtų užstatyti kokiais nors
pastatais. Galiu klysti, galiu būti neteisus, nes visa tai yra tik teorinės,
hipotetinės prielaidos. Tačiau kas gali atsakyti: kodėl Chodkevičiai dvaro
nestatė ant to kalno - juk ten ir vaizdai nuo jo atsiveria gražūs - saulės daug
ir atokiau nuo miesto (dabartinio senamiesčio).
Pažvelgus į tą
geografiškai patogią Skuodo dalį ir turint omeny, kur senovėje paprasti
miestelėnai savo pastatus rentėsi, norisi manyti, jog senovinis Skuodas plytėjo
pietvakarinėje parko dalyje, toje vietoje, kur takučiais leidžiamės nuo
Leibinės kalno link beždžionių tilto, toje vietoje kur stovi estrada - patogi
ir saugi vieta įsikurti. Čia pat upė, pelkynai - žuvys, paukšiai; iš vakarų
pusės vietovę saugo Leibinės kalno šlaitai. Neužpučia šiauriniai vėjai,
saulėta. Kaip buvo įsikūrusi senoji Kernavė? Miestelėnų, amatininkų, prekeivių
ir paprastų žmonių pastatai plytėjo lankoje tarp piliakalnių ir Nėries upės
juostos. Paryžius kūrėsi pelkėtoje vietoje, saloje, kur dabar stovi Noterdamo
katedra. Ten žmonės susirentė pirmuosius trobesius, ten, visai šalia ant kranto
vėliau romėnai įkūrė fortą. Londonas kūrėsi Temzės deltoje - irgi vietoje, kur
apstu pelkių. Venecija irgi statėsi salose ir pelkynuose - kur saugiausia. Ir
tokių pavyzdžių galima rasti daug - pelkėtose vietose, visokiose žemumose, arti
upės ar vandens telkinių buvo saugu ir naudinga įsikurti. O ant kalno, kaip ir
Kernavėje laužus kureno kariai. Ten stovėjo sienos, už kurių pavojaus atveju
buvo galima lengvai ir saugiai susivaryti gyvulius ir patiems su šeimomis
įsitaisyti.
Šioje vietoje galima
grįžti ir prie to prekybinio kelio... Atsakyti į klausimą, kodėl jis
"ėjo" smėlėta, krūmais apaugusia, nepatogia vietove - dabartine
Laisvės gatve (nuo posūkio ties Gėlių gatve iki malūno).
Jo ten tiesiog
nebuvo, nes nebuvo prasmės brautis per šabakštynus.
Remiantis logika,
kelias turėjo eiti į medinę pilį ant Leibinės kalno kažkur tarp dabartinės
Žvaigždžių ir Krantinės gatvių ir paskui Šaulių gatve leisti nuo pilies link
brastos per Bartuvą, prie siauriausios ir saugiausios vietos persikelti per
upę. Kad tai buvo siauriausia upės vieta byloja ir tai, jog būtent toje, o ne
kitoje vietoje buvo pastatytas malūnas, nes čia buvo lengviausia, mažiausiomis
sąnaudomis užtvenkti Bartuvą.
Kai aplink buvo tiek daug pilių, kodėl Skuode jos "nebuvo"? |
Kai aplink buvo tiek daug pilių,
kodėl Skuode jos "nebuvo"?
|
Vietovės centru buvo
Skuodas. Galbūt jis buvo net visų Kuršių žemių centru. Tam vieta geografiškai
labai patogi. ir įdomu tai, jog iš visų pusių buvo apsupta ginybinių pilių
žiedu. Tai buvo vieta, kurioje susikirsdavo sausumos ir upių keliai. Anais
laikais upės buvo platesnės ir vandeningesnės, labiau tinkamos plaukti laivais,
laiveliais, valtimis ir luotais. Jei Skuodas visgi nebuvo tokiu centru, jei čia
nebuvo jokios pilies, jei čia stovėjo tiki kokia viena medžiotojo trobelė,
tokiu atveju reikėtų manyti, jog senovės žmonės buvo absoliutūs asilai. Deja,
taip negalėjo
būti. Jie ypač gerai įvertindavo visus reljefo teikiamus privalumus, visas
gamtines kliūtis ir jų pliusus bei minusus.
Tad jeigu Skuodas
buvo toks kokį bandau pavaizduoti, kur jis dingo? Ir kada jis tokiu galėjo
būti?
1347 metais per
Europą ėmė slinkti pirmoji didžioji maro epidemija ir baisiausiai, ko
gero, griebė tas vietas, kuriose susieidavo daugiausia žmonių - prekybos
keliai, centrai, kuriuose būdavo mainomasi prekėmis. Maždaug tuo laikotarpiu
dingo ir Kernavė. Skuodas buvo kaip tik ant prekybinio kelio, sankryžoje. Jei
čia tikrai stovėjo pilis, ji tiesiog kuriam laikui, gal net porai šimtmečių
liko apleista. Per tokį laiko tarpą bet kas gali sugriūti ir supūti. Per porą
šimtų metų bet kas gali išdilti iš atminties. Jei mes net šiame, informacijos
amžiuje labai greitai daug ką pamirštame, ką jau kalbėti apie tuos senus
laikus, kai net knygos buvo didelė retenybė.
Ten, tolumoje, kur bokštas...
galėjo stovėti pilis...
|
Tačiau gal nereikėjo
nė maro, kad Skuodo pilis ir pats senovinis miestas dingtų nuo žemės
pavirčiaus. Juk "nuo XIII a. pradžios kuršiai susidūrė su Rygoje
įsikūrusiu Kalavijuočių ordinu. 1210 m. kuršiai puolė Rygą ir kalavijuočių
laivus. Nesudarę valstybės buvo priversti 1229-1231m. pripažinti Kalavijuočių,
1242m. - Livonijos ordino valdžią. Po lietuvių pergalės
Saulės mūšyje (1236 m.) ir po Durbės mūšio (1260m.) buvo sukilę, tačiau
Ordino nuslopinti. Dalis kuršių gyventų plotų po ilgų kovų virto dykra,
daugelis kuršių iš savojo krašto pasitraukė į Lietuvą." [Wikipedija]
DYKRA!
O paskui per kraštą
perėjo ir maras... Tad nereikėtų labai tikėtis, jog iki Chodkevičiaus laikų
būtų išlikusi kokia nors pilis ar pats senasis miestas. Galbūt dėl
senojo Skuodo vietos mano prielaidos nėra teisingos, nes gal sovietmečiu
rekonstruojant miesto parką turėjo kažkas rasta. O gal tiesiog ir nebuvo labai
žiūrėta - perėjo su eskavatoriais ir buldozeriais ir niekas perdaug
nesičiupinėjo. O gal visgi tų tikėtinų paprastų gyventojų namų liekaqnų niekas
dar nepalietė ir jie vis dar glūdi po žeme kokiame pusantro metro gylyje.
Galbūt ir ant Leibinės kalno dar kažko galima rasti. O gal tai tik tuščios
prielaidos. Tačiau dar sykį pakartosiu: aplink Skuodą tiek daug pilių ir
piliakalnių būta, jog tiesiog neįtikėtina, kad tokiioje geografiškai patogioje
vietovėje nieko nebuvo. Tai kertasi su logika.
Yra dar viena labai
įdomi ir intriguojanti detalė, kuri perša mintį, jog Skuodas kaip miestas, kaip
įtvirtinta gyvenvietė galėjo atsirasti nepaprastai seniai ir būtent iš čia, o ne
iš kokios nors kitos dabartinės Žemaitijos vietos ėmė sklisti žmonės ir
apgyvendinti šį kraštą. Tačiau tai palikime kitai istorijai. Kitai pasakai apie
Skuodą...